„Aktualioji istorija“: Medininkų mūšis – didžiausia Gedimino laikų pergalė (video)

Dabar žinau dvi melagienas apie Vilnių. Pirma; klaidinga miesto paminėjimo data, antra, Karaliui Gediminui pažeminti – paminklas.

Manyti, kad Dusburgas, kronikoje įrašydamas didelėmis raidėmis ties 1283 metų data, kad “prasidėjo karas su lietuviais”, galėjo laikyti už Nemuno esančias teritorijas Lietuva, šaltinių faktai tam neduoda pagrindo. Pagal šaltinius tais laikais teritorijos už Nemuno buvo laikomos Skalva, Kuršu, Žiemgala. Žemaitijos pavadinimas teritorijoje už Nemuno radosi gerokai vėliau, kai pilių laikai atgyveno. Sakydamas, kad 1283 metais prasidėjo karas su lietuviais, Dusburgas Lietuva laikė lietuvių gyvenamus dabar Užnemune vadinamus plotus, kurių užkariavimui ir buvo priešintasi Butigeidžio, Vytenio laikais. Tai patvirtina tiek pilių pavadinimų lietuviškumas, tiek jų lokalizavimas Užnemunėje. Antai, Bisenos pilies, kurią Ordinas puolė jau tais pačiais metais, ieškotina iš Vištyčio ežero ištekančio Peisos (Pisos) upelio apylinkėse, iš jo vardo prasmės aišku, kad vardas yra gautas pagal tai, kad šiuo lietuviškai vadinamu upeliu pagal Dusburgą ėjo Ordino siena su Lietuva, t.y. turėjo sienos žymėjimo paskirtį. Tai yra iš besti – baslys reikšmės. Toliau sieną žymi Kulvės ( nuo kuolas) arba Stalpės (nuo stulpas) upelis, o kuolai, stulpai kaip akivaizdu nuo seno naudoti valstybių sienoms pažymėti. Šie faktai yra pakankamas pagrindas laikyti, kad Kolainių pilies, kurią nuolat puolė kryžiuočiai, vieta yra šio upelio apylinkėse. Tai galėtų būti Stalupėnų (dabar Nesterovo) vieta, nes žodžiai kuolas ir stulpas yra sinonimų reikšmių (Kuolainiai – Stulpėnai). Ir dar. Visiškam Lietuvos pasienyje miestelis lietuvišku Eitkūnų vardu (nuo Kybartų skiria tik upelis). Jis tapatintinas su Dusburgo minima Vayke pilimi. Joje sargybą ėjo Lietuvos kariai ir pilis buvo kyžiuočių puldinėjama. Tai visiškai lietuviškas pavadinimas iš galimų ‘Eitka’ ar ‘Aika’ (eiti – eik; aiti -aik, yra ir su ‘v’ – nuveik). Čia buvus įėjimo vartus rodytų ir, matyt, vėliau – nusistovėjus sienai Lietuvos pusėje radęsis Ky-bartų pavadinimas.
Paties Vištyčio vietos pilis dėl pavadinimo mozūrų apslavinimo, kas yra visiškai galimas daiktas, tapatintina su Dusburgo vadinama Putvės, Pieštvės, Putenickos pilimi. Beje, šnekamaja kalba ir lietuviai vištą vadina putė.
Kronikoje minimos Junigedos pilies pavadinime gali būti pirmojo garso rašymo perrašymo klaida. ‘J’ yra vietoje ‘K’, tad tikrasis pilies pavadinimas galėjęs būti Kunigėda (iš kunigas). Nors ji gal buvusi kaip sakralinio ryšio su Dievais palaikymo pilis galėtų gali būti ir iš veiksmažodžio ‚jungti‘. Tad ir Junigedos pavadinimo minėjimas kronikoje patvirtintų tuomet vykusių kovų dėl Užnemunės vietą. Piliakalnis Kunigiškių vardu yra Pajevonyje, kaiminystėje su Vištyčiu. Manau, kad šių faktų visiškai pakanka tam, kad laikytume, jog 1283 metais Ordino “pradėtas karas prieš lietuvius” vyko dėl Užnemunės, o ne dėl tariamai tada jau buvusios kitoje Nemuno pusėje Žemaitijos.
Kaip matyti, vietų pavadinimai gali būti svarbia Lietuvos istorijos šaltinių dalimi.