Sekmadienis, 20 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Priešpienio papildai – pamirštas atradimas sveikatai stiprinti

www.alkas.lt
2020-03-02 06:00:47
707
PERŽIŪROS
0
Priešpienio papildai – pamirštas atradimas sveikatai stiprinti
Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Svarbiausia imuniteto paskirtis – saugoti mūsų organizmą nuo ligų, virusų ir bakterijų, neleidžiant pridaryti jam žalos.

Šią natūralią mūsų kūno gynybos sistemą sudaro milijardai ląstelių, kurios visos kartu atlieka nuostabų gynybinį darbą. Jei imunitetas stiprus, džiaugiamės gera savijauta ir net nesusimąstome, kad kiekvieną dieną jį veikia daugybė veiksnių, galinčių pakenkti. Tai – stresas, aplinkos užterštumas, prasta mityba, alkoholis, cukrus.

Atsparumą ligoms sužadina priešpienis

Jeigu imunitetas pažeidžiamas ir nusilpsta, organizmas pasidaro nepajėgus kovoti su virusais ir bakterijomis. Imame dažniau sirgti, o pasveikti būna sunkiau ir užtrunka ilgiau, dažnai mus lydi įvairios naujos ligos.

Tad nuo ko pradėti, norint sustiprinti atsparumą ligoms? Sveikatos žinovai vis dažniau siūlo atsigręžti į gamtą ir pagalbos ieškoti natūraliose, biologiškai aktyviose augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagose.

Viena tokių – priešpienis. Tai viena pirmųjų imunitetą stiprinančių priemonių žmogaus gyvenime, kurią pirmiausia gauname su motinos pienu. Priešpienis – labai panašus į pieną. Jis ima gamintis mamos organizme vos tik gimus vaikučiui, per pirmąsias kelias valandas po gimdymo. Svarbiausia priešpienio paskirtis – sužadinti naujagimio imuninę sistemą. Būtent jis yra didžiausia apsauga nuo visų bakterijų, virusų ir kitų į mūsų organizmą besikėsinančių įsibrovėlių.

Kodėl priešpienis toks naudingas?

Apie vertingas priešpienio savybes žinojo jau mūsų protėviai, iš jo gaminę įvairų maistą. Priešpienyje gausu ypatingų antikūnų — IhM, IgG ir IgA. Šie antikūnai yra svarbiausios imuninės sistemos sudedamosios dalys. Jos atsakingos už veiksmingą virusų bei bakterijų, norinčių patekti į organizmą, sunaikinimą. Kitaip tariant, tai – labai mažos baltyminės molekulės, cheminiai junginiai, saugantys gyvybiškai svarbią imuninę informaciją.

Antikūnų priešpienyje yra beveik 100 kartų daugiau negu paprastame piene, todėl priešpienis naudingas ne tik naujagimiams. Bėgant metams, organizmui senstant, imuninių ir augimo medžiagų gamyba lėtėja ir retėja, todėl tampa vis sunkiau kovoti su įvairiomis ligomis ir virusais. Štai tuomet mums ir vėl prireikia priešpienio, tiksliau, jame esančios ypatingos medžiagos, arba tam tikrų dalelių.

Šios dalelės žinomos kaip transferfaktorius – tai informacijos perdavimo priemonė. Dėl jo mūsų imunitetas gauna visą reikalingą informaciją apie į organizmą besikėsinančius virusus, bakterijas ir visus kitus žalą darančius įsibrovėlius. Be to, ši nepaprasta medžiaga padeda pajungti tas imuniteto grandis, kurios tiesiog nedirba. Išmokydamos mūsų imuninę sistemą atpažinti kenksmingus antigenus, ypatingosios dalelės veikia kaip signalizacija, perspėjanti apie grėsmes. Todėl su jomis kovoti tampa kur kas lengviau.

Priešpienio ypatingoji medžiaga atrandama iš naujo

Iš tiesų perdavimo dalelės (transferfaktorius) – pamirštas atradimas, šiandien prisimenamas iš naujo.

Sveikatos žinovai teigia, kad priešpienio papildai turėtų būti vadinami ne papildais, o rimtu vaistiniu preparatu – dėl itin plataus ypatingųjų priešpienio dalelių veikimo jam nėra lygių medžiagų.

Įsivaizduokite, mūsų organizmo ląstelių gyvavimo ciklas trunka keletą mėnesių. Praėjus šiam laikotarpiui, joms būtina atsinaujinti, todėl senąsias ląsteles pakeičia naujos. Mokslininkai pastebi, kad per visą gyvenimą mūsų organizmas vidutiniškai perdirba apie 12 tonų ląstelių ir 30 tonų mikrobų.

Ląstelių atsinaujinimas paliečia visus svarbiausius organus, tokius kaip plaučiai ar kepenys. O pagrindinį vaidmenį šiame atsinaujinime vaidina būtent perdavimo dalelės.

Medžiaga, neturinti jokio šalutinio poveikio

Ypatingieji priešpienio papildai ne tik stiprina ir palaiko imunitetą. Jie sustiprina ir baltųjų kraujo kūnelių aktyvumą, atpažįsta, įsimena įvairius virusus ir moko imunines ląsteles, kaip su jais kovoti ir greitai sunaikinti. Taip pat jie yra puiki įvairių infekcinių, odos, širdies kraujagyslių, autoimuninių, endokrininių, nervų ir kitų ligų malšinimo priemonė.

Sveikatos žinovai pastebi, kad vartojant antibiotikus, priešpienio papildai padidina gydymo veiksmingumą ir net mažina šalutinį antibiotikų poveikį organizmui. Tačiau svarbiausia tai, kad patys priešpienio papildai veikia natūraliai ir neturi jokių šalutinių poveikių.

Bėda ta, kad ilgą laiką priešpienio papildų gamyba buvo labai brangi ir tik visai neseniai mokslininkams pavyko sukurti masinės jų gamybos technologiją. Dabar ypatingoji medžiaga gaunama iš karvių priešpienio molekulinio ultrafiltravimo būdu.  Iš priešpienio pašalinamos didelės molekulinės masės medžiagos, tokios kaip augimo hormonai, baltymų alergenai, laktozė, steroidai bei antibiotikai.

Kada reikėtų pasidomėti papildais su priešpieniu?

Papildams naudojamame karvės priešpienyje yra net 40 kartų daugiau antikūnų nei žmogaus priešpienyje, o savo molekuline struktūra šie du priešpieniai vienodi. Priešpieniu reikėtų pasidomėti ne tik stiprinant imunitetą, bet ir visą organizmą, nes šioje medžiagoje priskaičiuojama net 90 vertingų sudėtinių dalių.

Be antikūnų, priešpienyje gausu dalelių, padedančių atsinaujinti organizmo ląstelėms ir skatinančių kaulų, odos, nervų atsinaujinimą. Taip pat interferonų, padedančių kovoti su virusais, bakterijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, ir citokinų bei limfokinų, valdančių organizmo imuninį atsaką. Priešpienyje yra ir natūralaus antibiotiko laktoferino, retinoninės rūgšties, padedančios ardyti virusus ir skatinančios gijimą, bei įvairių maistinių medžiagų, tokių kaip aminorūgštys, vitaminai, mineralai, dalyvaujančių organizmo cheminiuose procesuose.

Šiandien priešpienio papildai naudojami gydyti daugelį ligų: vėžinius bei autoimuninius susirgimus, gripą, ŽIV infekciją, hepatitą B ir C, pūslelinę, žmogaus papilomos virusą, tuberkuliozę, osteomielitą, bronchitą, meningitą, miomas, šienligę, šalčio alergiją ir dar daugelį kitų.

Priešpienio papildai iš esmės skiriasi nuo kitų gaminių, skirtų stiprinti imunitetui: didžiausias skirtumas tas, kad jie ne tik maitina imunitetą, bet ir jį lavina. Svarbiausia, kad  priešpienio papildai nėra vaistai, bet veikia visą organizmą. Dėl mažo molekulinio svorio jie be jokių sunkumų patenka į kraujotaką ir visus žmogaus organus. Galiausiai – kol kas tai ne tik veiksmingiausias, bet ir pats saugiausias būdas stiprinti savo atsparumą ligoms.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Maisto papildai: naudingi, o gal žalingi?
  2. Vitamino C svarba: kaip atgaivinti odą po karštos saulės vonių?
  3. Tuberkuliozė išlieka viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų
  4. Vakcinos: mitai ir tikrovė
  5. Kas yra alergija ir maisto netoleravimas
  6. Herpes virusų sukeliamos ligos: pūslelinė ir vėjaraupiai
  7. Dauguma gyventojų neskiria peršalimo nuo gripo
  8. J. Dapšauskas. Gydymo ministras V. Andriukaitis taip ir netapo sveikatos ministru
  9. Kaip išlikti sveikiems, neprarasti jėgų ir geros nuotaikos rudenį
  10. Vitaminas D apsaugo nuo astmos paūmėjimų, nustatė Izraelio mokslininkai
  11. Ką daryti, kad gydantis nuo vėžio nereikėtų gerti šlapimo ar žibalo?
  12. Nepriimti ligos kaip lemties
  13. Gerai savijautai vyresniame amžiuje – bent 20 minučių judesio kasdien
  14. Ką svarbu žinoti sloguojant?
  15. Gydantis miškas – vizija Lietuvai (video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Jungtinės Karalystės ir Ukrainos vėliavos, kariai, dronas ir oro gynybos įranga
Užsienyje

Maskva pagrasino britų kariniams objektams Ukrainoje, Londonas paramos Kijevui nemažins

2026 09 19
Civilinė sauga
Lietuvoje

Stiprinamas pasirengimas gyventojų evakavimui ir pagalbos suteikimui

2026 09 18
Priedanga | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Priedangų atnaujinimui numatoma 16 mln. eurų

2026 09 18
Į kariuomenės dalinius atvyks paskutinieji šių metų šauktiniai
Lietuvoje

Norintieji dar gali rinktis 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą

2026 09 18
Šuo
Lietuvoje

Dėl beglobių gyvūnų kyla daug klausimų, nes nėra aiškios tvarkos  

2026 09 18
Sveikata
Lietuvoje

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra bus nuoseklesnė

2026 09 18
Elektra
Lietuvoje

Sostinėje spartinamas elektros perdavimo linijų kabeliavimas

2026 09 18
Gariūnų viadukas
Lietuvoje

Įpusėjus Gariūnų viaduko atnaujinimui, pradedamas antrasis etapas

2026 09 18
Kaunas
Lietuvoje

Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus

2026 09 18
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu
Lietuvoje

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

2026 09 18
Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės diena: kur degs švenčių ugnys
  • +++ apie Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės diena: kur degs švenčių ugnys
  • +++ apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos
  • Naivusui klausimasui apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rugsėjo 20-osios horoskopas: neskubėkite ginčytis – daugiau nuveiksite susitarę
  • Kokių duomenų geriau nepatikėti dirbtiniam intelektui
  • Paspirtukus dauguma laiko didžiausia grėsme vaikų saugumui kelyje
  • Kad rudens derlius džiugintų kuo ilgiau

Kiti Straipsniai

Sveikata

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra bus nuoseklesnė

2026 09 18
Blinstrubiškių socialinės globos namai ieško savanorių

Pagalba žmogui bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 12
Dr. Lina Mockevičienė

Makšties sausumas: priežastys, simptomai ir veiksmingiausi gydymo būdai

2026 09 09
Gripas

Rudenėjant grįžta ir virusai: kada dėl dažnų vaiko ligų reikėtų sunerimti?

2026 09 07
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas

H. Gudavičius. Džiaugsmingo ilgaamžiškumo receptai

2026 09 07
Kuo naudinga jėgos treniruotė?

Kur dingsta vasariška energija ir kaip ją išlaikyti?

2026 09 05
Sveikata

Tyrimas: šeimos gydytojas per savaitę, specialistas − tik už 2-3 mėnesių

2026 09 04
Neįgalieji

Ilgalaikė priežiūra: pagalba bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 03
Sveikata

Kokius profilaktinius tyrimus verta atlikti pagal amžių?

2026 08 30
Magentinis rezonansas Kaune

Magnetinis rezonansas: kas tai, kam skirta ir kaip pasiruošti

2026 08 30

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės diena: kur degs švenčių ugnys
  • +++ apie Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės diena: kur degs švenčių ugnys
  • +++ apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos
  • Naivusui klausimasui apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos
  • Naivus klausimas apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos
Kitas straipsnis
5 patarimai, kaip tausoti maistą ir sutaupyti pinigų

5 patarimai, kaip tausoti maistą ir sutaupyti pinigų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai