Aktyvi fizinė veikla gerina ne tik bendrą savijautą, bet yra naudinga ir imuniteto stiprinimui, gerai kraujagyslių veiklai, sąnariams. Aktyviai leisti laiką ir pajudėti ypač svarbu vyresniems žmonėms, senjorams, nes būtent judėjimas gali padėti ilgiau išlikti jaunatviškiems, sveikiems ir netgi pagerinti emocinę būseną. Ką būtina žinoti apie fizinį aktyvumą?
Farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė sako, kad gerai senjorų fizinei ir emocinei būklei palaikyti yra naudingas bet koks judėjimas. Kiekvieną dieną lengvo ar vidutinio sudėtingumo mankštai arba kitai aktyviai veiklai reikėtų bent 20 minučių.
„Senjorai gali užsiimti bet kokia priimtina veikla namuose ar lauke: važinėti dviračiu, plaukioti, žvejoti, prižiūrėti anūkus ar pasivaikščioti. Svarbiausia yra veikti“, – nurodo E. Ramaškienė.
Ji priduria, kad aktyvi veikla bei bendravimas nepamainomas ir emocinei būklei: neleidžia jaustis vienišiems, susirgti depresija ir kitomis nervų sistemos ligomis, garantuoja puikią savijautą ir geresnę nuotaiką.
Gelbsti nuo ligų
Vaistininkės teigimu, fizinis aktyvumas gali padėti išvengti ir kai kurių susirgimų. Ilgai sėdint, mažai judant organizmas sudegina mažiau riebalų, o tai paskatinti rimtas ligas.
„Judėjimas ypač padeda išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, gali pagerinti raumenų ir skeleto būklę, padeda išlaikyti tvirtumą ir lankstumą, kas sumažina kaulų lūžių ir osteoporozės riziką. Taip pat ilgina gyvenimo trukmę ir padeda apsisaugoti nuo antro tipo diabeto“, – išskiria farmacininkė.
Įsibėgėjus rudeniui svarbu nepamiršti, jog fizinis aktyvumas ypač stiprina organizmo imunitetą prieš peršalimo ligas. Pasak vaistininkės, aktyvūs pagyvenę žmonės, kurie sportui, sveikai mitybai ir imuniteto stiprinimui skiria daug dėmesio, šaltuoju metų sezonu kur kas lengviau gali išvengti peršalimo ar gripo.
Nepersistengti
Nors judėti naudinga visiems, nepriklausomai nuo žmogaus kūno sudėjimo ar amžiaus, pasak vaistininkės, norint pasiekti geriausią rezultatą, kiekvienas turi įvertinti savo fizines galimybes ir nepersistengti.
„Sunkus fizinis darbas, bėgimas ir kiti pertekliniai fiziniai krūviai organizmui nėra naudingi. Didelio intensyvumo fizinis krūvis laikinai padidina infarkto pavojų, taip pat būtina įvertinti galimų traumų tikimybę, atsižvelgti į esamą sveikatos būklę ir veiklą pasirinkti pagal amžių, pajėgumą, lėtinius susirgimus“, – įspėja E. Ramaškienė.
Tačiau protingai pasirinkus veiklos intensyvumą, galima drąsiai sakyti, kad būtent judėjimas – geriausias jėgų, žvalumo ir jaunystės šaltinis.
