Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų painioja peršalimo ligas ir gripą, todėl neretai gydosi netinkamais metodais, pastebi gydytojai ir vaistininkai. Anot jų, įsibėgėjant rudeniui, sergančiųjų ir besikreipiančių patarimo į vaistininkus sparčiai daugėja. Specialistų teigimu labai svarbu tiksliai įvardinti negalavimo priežastį, nes priešingu atveju ar vartojant netinkamus medikamentus, kyla grėsmė sulaukti pakartotinių susirgimų ar net rimtų komplikacijų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 41-ąją metų savaitę (spalio 6–13 d.) siekė 61,5 atvejus 10 tūkst. gyventojų, pernai tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis buvo mažesnis ir sudarė 52 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Vilniaus regione (net 80,7 atvejai 10 tūkst. gyventojų). Gydytojai ir vaistininkai prognozuoja, kad sergančiųjų skaičius spalio viduryje dar labiau išaugs.
Vaistininkų teigimu, šaltuoju metu vos spėjama pildyti lentynas priešvirusiniais ir imunitetą stiprinančiais preparatais.
„Rudenį pacientų skaičius, o kartu ir mūsų darbo apimtys padidėja bent trigubai. Jei vasarą lentynose pakanka vienos kitos pakuotės preparatų nuo peršalimo ligų, tai dabar vos spėjame jas pildyti tiek preparatais, kurie skirti jau peršalus ar sugripavus, tiek priemonėmis imuninei sistemai stiprinti. Paprastai skundžiamasi gerklės skausmais, sloga, silpnumu, dažnas žmogus ateina jau kosintis ar karščiuojantis. Kadangi šie simptomai būdingi tiek ūminėms kvėpavimo takų ligoms, tiek gripui, dauguma žmonių nežino, kokia liga iš tikrųjų susirgo“, – sakė vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Pasak šeimos gydytojos Artūros Butkuvienės, daugiau nei pusė gyventojų neskiria paprasto peršalimo (ŪVKTI) nuo gripo. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog paprastam peršalimui ir gripui būdingi panašūs klinikiniai simptomai, o ligų kilmė – virusinė. Tačiau tai yra skirtingos ligos. Jei žmonės renkasi tik simptomus slopinančius vaistus, nežinodami tikrosios ligos kilmės, dažniausiai po keleto dienų ji būna dar labiau įsismarkavusi. Būtina akcentuoti, kad gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ypač svarbu atskirti šias dvi ligas ir laiku pradėti tinkamą gydymą“, – pastebėjo medikė.
Jos teigimu, kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius skiriamuosius gripo ir peršalimo bruožus. „Gripo simptomai pasireiškia greitai ir stipriai. Staiga pakyla aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38 ºC), atsiranda šaltkrėtis, sąnarių-raumenų, akių obuolių ir galvos skausmai, vargina viso kūno silpnumas. Labai retai gripo metu būna sloga, čiaudulys, kosulys. Pirmąsias tris gripo ligos dienas laikosi aukšta temperatūra, vėliau ji nukrenta iki 37,5 ºC ir greitai dingsta simptomai. Jeigu neprisideda komplikacijos, liga baigiasi septintą dieną“, – aiškino A. Butkuvienė.
Tuo tarpu peršalimo simptomai, pasak šeimos gydytojos, atsiranda palaipsniui. „Pirmiausia liga pasireiškia sloga, čiauduliu, gerklės perštėjimu, kosuliu, bendru silpnumu. Gali pakilti temperatūra, tačiau ji nesiekia daugiau nei 38 ºC. Ligos pradžioje sloga yra gausi, nuolat teka vandeningas sekretas. Tačiau paprastai peršalimas – nesunki liga, praeinanti per keletą dienų ir nesukelianti rimtų sveikatos sutrikimų“, – sakė A. Butkuvienė.
Anot gydytojos, tiek sergant gripu, tiek peršalus privalomas lovos režimas, taip pat – gausus skysčių vartojimas. Ypač tinka įvairios arbatos (aviečių, čiobrelių ir pan.), tik reikėtų jas gerti ne karštas, o šiltas.
„Jei peršalimo atveju specifinio antivirusinio gydymo nereikia, tai sergant gripu jis yra būtinas. Tokios gripo komplikacijos kaip virusinis plaučių uždegimas, otitai, širdies raumens uždegimas, encefalitas gali baigtis mirtimi, tad antivirusinį gydymą reikia pradėti nedelsiant, vos tik atsiradus simptomams“, – teigė A. Butkuvienė.
Jai antrino ir vaistininkė G. Krikščiūnienė. „Daugelis namuose naudojamų gydymo priemonių abiejų ligų atveju yra tokios pačios, tačiau medikamentinis šių ligų gydymas iš esmės skiriasi: peršalimo atveju skiriami priešuždegiminiai vaistai, o gripo atveju – priešvirusiniai ir analgetikai“, − sakė vaistininkė.
Kartu G. Krikščiūnienė pasidžiaugė, jog vis daugiau gyventojų pradeda rūpintis prevencinėmis priemonėmis dar neprasidėjus šių ligų sezonui. „Vis daugiau žmonių užsuka pas mus ir būdami sveiki, tiesiog susirūpinę savo ir savo artimųjų imunitetu. Daugelį domina tokios peršalimo ligų ir gripo profilaktikai skirtos priemonės kaip erškėtuogių vitaminas C ar ežiuolės ekstraktas. Aktyviau nei anksčiau perkami ir arbatžolių mišiniai, augaliniai sirupai“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.
Specialistai akcentuoja, kad norint apsisaugoti nuo ŪVKTI ir gripo, reikėtų nepamiršti ir elementarių dalykų: dažnai plauti rankas, kosint ar čiaudint veidą prisidengti nosine, o jei jos nėra – alkūne.
Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės imtinai. 2013–2014 m. gripo sezonas prasideda 2013 m. rugsėjo 30 d., o baigiasi 2014 m. gegužės 18 d. Remiantis statistikos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis persirgo apie 400 tūkst. gyventojų, gripu persirgo apie 100 tūkst. žmonių.
