Herpes virusų sukeliamos ligos: pūslelinė ir vėjaraupiai

Su herpes grupės virusais žmogus susiduria nuo gimimo: naujagimis gali gimti su citomegalija, infekcine eritema. Gimęs naujagimis jau gali užsikrėsti visais herpes virusais. Dažniausiai herpes grupės virusų sukeliamos ligos pasireiškia nusilpus imunitetui, šaltuoju metų laiku. Mažiausiai 90 proc. suaugusiųjų žmonių yra užkrėsti herpes virusais. Bėrimus gali atnaujinti fizinė ar psichinė įtampa, peršalimas ar perkaitimas, nusilpusi imuninė sistema, ypač jei gydomasi vaistais: imunosupresantais, citostatikais, gliukokortikoidais, bei kitos priežastys.

Paprastoji pūslelinė – liga, pasireiškianti odos ir gleivinių bėrimu pūslytėmis, pripildytomis skysčio. Bėrimai gali būti ant lūpų, nosies, veido, lyties organų. Vaikams esant bėrimui ant skruostų, dantenų gleivinės, liežuvio – atsiranda negalavimas, niežulys, jei bėrimas burnos srityje vaikai atsisako valgyti, gali atsirasti karščiavimas. Ligai pažeidus akis galimas aklumas, iš vidaus organų dažniausiai pažeidžiami plaučiai ir kepenys.

Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga, kurią sukelia taip pat herpes virusai. Šia liga perserga beveik visi žmonės. Bet kurioje šalyje vėjaraupių atvejų skaičius beveik prilygsta gimusių per metus vaikų skaičiui. Pusė visų žmonių šia liga perserga iki 9 metų, tačiau paskutiniais metais pastebimas paauglių ir suaugusiųjų sergamumo vėjaraupiais didėjimas. Paaugliams ir suaugusiesiems didesnė komplikacijų rizika, jie serga sunkesnėmis ligos formomis nei maži vaikai. Sergamumas vėjaraupiais padidėja žiemą ir ankstyvą pavasarį. Užsikrečiama oro lašiniu keliu. Liga labai paplitusi vaikų kolektyvuose – darželiuose, mokyklose. Pavojinga užsikrėsti nėštumo metu. Persirgus šia liga, retai galimi pakartotiniai vėjaraupių atvejai. Nuo vėjaraupių apsaugoti gali skiepai.
Užsikrėtus vėjaraupiais inkubacinis laikotarpis trunka 11–23 dienas, vėliau pakyla temperatūra (iki 39 °C), odą išberia raudonomis dėmelėmis, kurios virsta puslytėmis pripildytomis skaidraus skysčio. Beria keturias – penkias dienas, šašeliai nukrenta po 1–3 savaičių. Susirgęs vėjaraupiais, vaikas mažiausiai 10 dienų negali lankyti kolektyvo.

Juostinė pūslelinė. Persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau tas pats sukėlėjas, kuris sukelia vėjaraupius, gali sukelti juostinę pūslelinę. Užsikrečiama nuo vėjaraupiais ar juostine pūsleline sergančio žmogaus. Vėjaraupiais nesirgę asmenys, turėję kontaktą su juostine pūsleline sergančiu asmeniu gali susirgti vėjaraupiais.
Taip pat herpes grupės virusai gali sukelti ir kitas šių virusų sukeliamas ligas, tokias, kaip infekcinė mononukleozė, citomegalo viruso infekcija ir kitas, galinčias sukelti net mirtį.

Kaip išvengti užsikrėtimo herpes grupės virusais?

Kadangi visi herpes grupės virusai plinta oro lašiniu būdu, reikėtu vengti kontakto su sloguojančiais ar kosėjančiais asmenimis. Ypač sloguojančių ir kosėjančių asmenų padaugėja šaltuoju metų laiku. Sergantys asmenys patys neturėtų dalyvauti įvairiuose susibūrimuose.

Tėvai turėtų saugoti naujagimius, kūdikius nuo užkrėtimo neleisdami sergantiems žmonėms kalbinti, būti arti naujagimio ar kūdikio. Esant galimybei naujagimio ar kūdikio nesinešti į žmonių susibūrimo vietas. Mažus vaikus prižiūrintys ar slaugantys asmenys turi būti sveiki, laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas.

Kiekvienas asmuo turi turėti atskirus savo asmens higienos reikmenis – patalynę, dantų šepetėlį, rankšluostį ir kitus reikmenis, valgyti iš atskirų indų. Susirgęs bet kokia liga imtis visų priemonių, kad išvengtų aplinkinių užkrėtimo. Išvengti pakartotinio sirgimo herpes grupės virusų sukeliamomis infekcijomis padeda sveikatos stiprinimas, žalingų sveikatai veiksnių nebuvimas – rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų, pervargimo ir kt., kontakto su sergančiais asmenimis vengimas.

Į kolektyvus neleisti sergančių vaikų, o po ligos priimti tik su gydytojo pažyma, patvirtinančia, kad vaikas pasveiko. Vaikų ugdymo įstaigose tvarka ir švara turi būti užtikrinta taip, kaip reikalaujama higienos normose.

Kai kurioms herpes virusų sukeliamoms ligoms metų laikas įtakos neturi, tačiau svarbu tai, kad liga atsiranda tuo metu, kai žmogaus imuninė sistema nusilpusi. Vasara – tinkamiausias metas stiprinti organizmą: daug būti gryname ore, valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Vaikus auginantys tėvai turi rūpintis vaikų sveikatos stiprinimu ir į kolektyvą išleisti sveiką vaiką.

Vėjaraupiais nesirgusius vaikus skiepyti planuojantys tėvai tai turėtų padaryti prieš išleidžiant vaiką į kolektyvą.

Lietuvoje visuotinė vaikų vakcinacija nuo vėjaraupių netaikoma, bendrųjų rekomendacijų dėl vėjaraupių vakcinacijos nėra. Skiepyti galima vaikus nuo 9 arba 12 mėnesių amžiaus (priklausomai nuo vakcinos). Imunitetui suformuoti reikia dviejų vakcinos dozių 4-8 savaičių intervalu. Kiek laiko tęsiasi imunitetas po vakcinacijos, nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad antikūnai išlieka apie 10 metų.

Dėl skiepijimo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.