Ketvirtadienis, 11 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

O. Voverienė. „Atsibus tėvynės sūnūs didžią praeitį atminę“

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020-02-16 07:00:55
10
Minaičiuose paminėtos1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 69-osios metinės (video)

Lietuvos vėliava | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.
kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 16-osios Lietuvai – 102 metai

Kiekvienąkart, kai užeina ledynmetis ir vėl atsitraukia, …lieka pelkė. Po ją klampoja mamutai ir krokodilai. Bet štai ten už Katedros ir aukštuma. O joje pilis. Pilyje nuo amžių telkiasi piliečiai. Gina ją, kaip savo gyvastį ir garbę…
prof. Vytautas Landsbergis, 2012 m.

Tai – taikliausia metafora, apibūdinanti padėtį… Šią metaforą ateinančių kartų istorikams ir mums, gyvenantiems ČIA ir DABAR, padovanojo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis 2012 metų Vasario 16-osios minėjime, kalbėdamas mūsų Tautos šventovės – Signatarų Rūmų balkone. Iki pat 2016 m. spalio 9 d. Lietuvoje ta pelkė buvo juoda juodutėlė ir po ją dar galingu ir pasitikinčiu savimi žingsniu klaidžiojo raudoni mamutai ir kriminaliniai krokodilai, išlikę po ledynmečio, tik dar agresyvesni savo neapykanta ir… dantų aštrumu. Kartais atrodė, kad šita pelkė jau virsta liūnu, kurio riaumojimas darėsi vis garsesnis, o jo krantai vis klampesni, kasdien įtraukiantys į tą juodą liūną naujas jo klastingumo neįžvelgusias aukas, dažniausiai dar nepatyrusias, jaunas…

Savo laiku istorikė ir politologė Sorbonos profesorė Fransuaza Tom (Fransuaza Thom), gerai išstudijavusi Sovietų Sąjungos ir atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos politinę padėtį ir jos veikėjus, talentingai aprašė, kaip mes į tą pelkę žingsnis po žingsnio ėjome… ir ją sukūrėme. Supratusi, kad mes po tą pelkę klajosime dar daugelį dešimtmečių, mąstytoja mus paliko. Ir nutilo. Ilgai tylėjo. Ir tik įspindus 2014 metais pirmajam ryškiam ir galingam Aušros spinduliui kurtoje komunistinėje nepriklausomoje Lietuvoje, profesorė – vėl prabilo… Tik šį kartą apie besiformuojančią pelkę visoje Europoje, o po šių rinkimų JAV – ir  Amerikos kontinente. Jos įžvalgos apie mūsų politinę padėtį ir jos geopolitinį kontekstą visada buvo ir dabar tebėra – pačios svarbiausios. Viename iš savo straipsnių „Kruvinoji repeticija“ prof. F. Tom atskleidė Kremliaus scenarijų kaip užgniaužti Baltijos šalis. Tas scenarijus turėjo būti įgyvendintas keliais etapais: 1) stipri propagandinė ataka, atskleidžianti mintį, kad Baltijos šalys nemokės tvarkyti savo ekonomikos be Rusijos „specialistų“ pagalbos ir Baltijos valstybės turės neišvengiamai žlugti; 2) sprogdinimai Latvijoje ir Estijoje, šiek tiek vėliau ir Lietuvoje, turėjo įbauginti nepaklusniuosius; 3) tuometinės premjerės Kazimieros Prunskienės teatralizuotas kainų pakėlimas, turėjęs paskatinti nepasitikėjimą savo valdžia; 4) parlamentus turėjo nuversti interfrontai, sudaryti iš penktųjų kolonų, veikiančių visose Baltijos valstybėse, ir civiliai persirengusių kariškių grupuočių; 5) atvira karinė agresija, jeigu 3 ir 4 scenarijaus etapai, dėl kurių nors priežasčių žlugtų.

Visas scenarijus buvo įgyvendintas, įskaitant ir Sausio 13-osios žudynes. Lietuvoje pavaizduoti raudonosios revoliucijos nepavyko. Didžiausias kliuvinys buvo prof. Vytautas Landsbergis ir jam dar tada ištikimi jo bendražygiai. Dėl to, jau beveik trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų ir liejasi prieš jį purvo upės ir šlykščiausios insinuacijos tų „artistų“, kuriems nepavyko palaužti tuometinės nepriklausomos Lietuvos vadovų ir politikų valios.

Nežinia kur, Lietuvoje ar po Kremliaus kurantais buvo sukurtas ir antrasis Lietuvos valstybės užgrobimo scenarijus. Prof. F. Tom jį pavadino „suvaidinta savižudybe“. Po Sąjūdžio vėliava į Aukščiausiąją Tarybą išrinkti net 23 aukščiausio rango buvę Lietuvos komunistų partijos CK vadovai ir ideologai suprato, kad „norint išsaugoti realią valdžią, reikia suvaidinti politinę savižudybę“ (Fransuaza Tom. Jūsų visuomenė serga // Naujasis dienovidis. – 1993, bal. 2.). Gudrūs CK lapinai atsiskyrė nuo TSKP, įkūrė lyg ir savarankišką LKP, užgrobė ekonomiką (premjerė K. Prunskienė ir jos pavaduotojas A. Brazauskas), „kaip nereikalingo balasto atsikratė kvailiausiųjų-ortodoksinių komunistų“ „ant platformos“ su Burokevičiumi priešakyje (ten pat), kurį laiką lakštingalų balsais suokė ditirambus Lietuvos nepriklausomybei, politinę valdžią palikę idealistams sąjūdiečiams. Kol tauta džiaugėsi, sparnuojama laisvės euforijos, LKP gensekas A. Brazauskas gudriai šypsojosi. Jo sočiame ir ramiame veide klaidžiojo valiūkiška šypsenėlė, kai jis primerkęs akis, vienoje TV laidoje kalbėjo: „Kas valdo pinigus, tas valdo ir valstybę“. Kai visa valdžia Lietuvoje jau buvo užgrobta komunizmo šmėklos, kuri į paviršių jau drąsiai paleido visu savo galingumu, galingesnę negu Stalino ir Gebelso propagandinę mašiną, aktyviau, negu visais okupacijos laikais, įskaitant ir stalininius, pradėjusią dar neprabudusios tautos statusui liaudies zombinimo veiksmą, pasitelkusią gražuoles rūteles, raudonąsias „filosofes“ neringas ir žurnalistus aurimukus. Komunizmo šmėkla, pasitelkusi iš to paties kamieno kilusias kriminalines partijas, „demokratiškai“ „užvaldė“ ne tik politines, bet ir visas ūkines struktūras bei visą žiniasklaidą („Visos mūsų mintys – „Lietuvos ryte“ ir kt.).

Po 1992 metų rinkimų prof. F. Tom rašė: „Lietuvoje laimėjo ne partija, ar frakcija, o buvusi valdžios struktūra. Komunistai valdė Lietuvą (kaip ir Rytų Europą) ir iki rinkimų. Tačiau Lietuvoje jie įgijo ir politinę valdžią“ (Ten pat). Politologė tarptautininkė komunistų Lietuvoje laimėjime įžvelgė didelę grėsmę Lietuvos nepriklausomybei ir valstybingumui iš Rusijos pusės. Ji tada rašė: „Imperinis mąstymas, besiformuojantis jau tūkstantį metų, negalėjo staiga imti ir išnykti… Rusija… tai ne tauta, o imperija, apimta vis didėjančios krizės. Valdžios elitas postringauja apie „įtakos sferas“, kaip gerais Molotovo-Ribentropo laikais… Šiuo metu Rusijoje kyla imperijos ilgesys, nedviprasmiškai ima ryškėti pavojinga Rusijos imperijos atgaivinimo tendencija.“ (Fransuaza Tom. Sortir du sovietisme /vertė G. Dabašinskas. – Veidas, 1993, N. 10, p. 11) Todėl ji labai abejojo „ar sugebės išlikti Lietuva ir kitos Baltijos valstybės, išsaugoti realią, o ne simbolinę nepriklausomybę, ar išsilaikys traukiama į posovietines neaprėpiamas Rusijos erdves“ (Ten pat).

Tam rusai turi jau sugalvoję ir patikrinę praktikoje Moldovos scenarijų: užvaldė Moldovos energetiką, beliko sužlugdyti finansinę sistemą, uždusinti nacionalinę valiutą, įvesti dvigubą pilietybę… ir imperija iš esmės bus atkurta… Be to, tokie veiksmai idealiai dera su karine jėga, kaip buvo padaryta Moldovoje, įvedus 14-ąją Rusijos kariuomenę. Taip buvo savo laiku padaryta ir Gruzijoje, užsmaugus joje nepriklausomybę ir įvedus Ševarnadzės diktatūrą. Pagal scenarijų – sekantis kąsnis po Ukrainos imperialistinės Rusijos planuose, kaip teigia politologai tarptautininkai, – Baltijos valstybės… Pirmasis žingsnis su LUKOILO  ir GAZPROMO įsigalėjimu Lietuvoje ir jo nevaržoma politine agitacine-propagandine veikla – buvo žengtas (ten pat). Formuotas ir antrasis – prieš Baltijos valstybes kariautas toks intensyvus informacinis karas, pasitelkus mūsų tautiečius ir užmigdžius VSD, ir prokurorus letargo miegu, kokio dar pasaulis iki šiol neregėjo. Vien tik „Laisvas laikraštis“ ką reiškė…

Bet, ko gero, visų pasaulio politologų nuostabai, Kremliaus sumąstytas Ševarnadzės scenarijus Lietuvoje nepasitvirtino. Lietuva, nors ir komunistinė, ištrūko iš imperijos molinėmis kojomis zonos. Kaip rašė žurnalistė Lina Pečeliūnienė, Brazauskas užtemptas ant geležinkelio bėgių, nors iš pradžių ir labai atkakliai spyriojosi, vis dėl to tais bėgiais nuvažiavo ir į NATO, ir į Europos Sąjungą. Komunistai teigia, kad jie tai darė iš didelės meilės savo Tėvynei Lietuvai. Man atrodo viskas daug paprasčiau: grupei draugų su jų genseku priešakyje, „prichvatizavus“ „partijos auksą“ ir įsitikinus, kad per dieną galima tapti milijonieriumi, ir kad tas milijonas „tavo šventa nuosavybe“ – gobšumas nustelbė baimę. Dėl to ir brazauskininkai kurį laiką ėjo V. Landsbergio nužymėtu keliu. O susikrovus, kaip A. Brazauskui, dešimtis ir šimtus milijonų, juos jau gaila Putinui atiduoti, geriau savo numylėtinei Kristinai, žinoma, pirmiau iki gyvos galvos materialiai aprūpinus savo dukterų ir anūkų šeimas… Todėl ir gana nuoširdžiai siekta įgyti saugumo skydą. Tačiau tiems, kurie buvo šiek tiek toliau lovio, ir galėjo iš jo semti rankomis, įkištomis tik iki alkūnių, ne – iki pat peties, buvo leista realizuoti Lietuvoje Moldovos scenarijų: per visokias tarpininkes dujotekanas atiduota užvaldyti Lietuvos energetiką, vyriausiasis bankininkas „atrišo“ litą nuo dolerio ir t.t…

Taigi Lietuvos burės sugrįžti į Rusijos imperijos glėbį jau buvo gerokai pakeltos… F. Tom nuomone, „…ne todėl, kad Maskva stipri, o todėl, kad palaužtas pasipriešinimas. Vakarai tylėjo. Nekomentavo. Ir patarimų jokių nedalino. Tik F. Tom paaiškino, kad pagal Vakarų suprantamas demokratijas, Vakarai tik tada padės, jei patys Rytų Europos žmonės turės ryžto sau padėti; jei jie patys rodys nepalaužiamą troškimą būti laisvi“ (Fransuaza Tom. Tik teisinė valstybė gali įvesti teisinę tvarką // Lietuvos Aidas. – 1993, rugpj.). Sutrukdė įgyvendinti Moldovos scenarijų Lietuvoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė… ir jos ištikima komanda. Ir koks iš čia kilo alasas; cypimas… ir dantų gręžimas prieš ją… Tačiau nuo jos, o gal ir jos pačios pasisemtos stiprybės iš pokario Lietuvos partizanų, kaip ji pati ne kartą minėjo, ir mūsų – stiprybė. 2014 metais Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės ir jauniausios, jau suaugusios, Lietuvos gyventojų kartos, 3000 tūkstančių Lietuvos vaikinų ir mergaičių, pasiruošusių ginti Lietuvos pilį, už Katedros ant aukštumos, negailint gyvybės, jeigu prireiks, dėka, pelkė Lietuvoje ėmė staigiai džiūti… Ypač po 2016 m. spalio 9 dienos rinkimų… Pelkė  traukiasi… tačiau, kaip dažnai gamtoje atsitinka, iš pelkės į sausumą lenda visokiausi nuodingi šliužai: gyvatės, angys, sako, net ir nuodingi ir baisiai pavojingi varanai… Kurį laiką jie sukosi lizdus TV ir žiniasklaidoje…

Ką su jais daryti? Viename iš savo straipsnių rašiau: „Klausimas, kaip sako žurnalistas Jonas A. Patriubavičius, vertas 64 000 dolerių… Pasvajokime… jeigu juos būtų galima skirti VSD, gal jis pajėgtų sustabdyti tuos kasmetinius 600 tūkstančius eurų šaltinėlius, atitekančius į Lietuvą iš Rusijos „pelkės“ Lietuvoje palaikymui ir antivalstybingumo propagandai?“. Mano močiutė mus visada mokė: „Niekada nekalbėkite blogai. Tik gerai. Nes paroje yra viena sekundė, kai tartas žodis išsipildo… Matyt, tą savo svajonę užrašiau, kaip tik tą sekundę, kai tartas žodis išsipildo. Kai VSD atėjo vadovauti jaunas ir gražus vadovas, surinko savo komandą… Pelkė džiūvo ir išdžiūvo… Jeigu ir liko joje, koks nors gyvūnas, tai, manau jaunieji jį sumeškerios. Tikiu Lietuva. Mūsų tauta. Ir tuo, kad jau atgimė Tėvynės sūnūs, didžią praeitį atminę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019)
  2. O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje?
  3. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra
  4. O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė
  5. O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva?
  6. B. Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę
  7. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  8. O. Voverienė. Kada lietuviška liaudis taps lietuvių tauta?
  9. O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę
  10. O. Voverienė. Tegul bus išklausyta ir Altera pars…
  11. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  12. O. Voverienė. Mirė rašytoja politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė
  13. O. Voverienė. Sugrįžimas iš užmaršties…
  14. Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos)
  15. E. Klumbys, Z. Vašvila. Kas atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ar Atkuriamasis Seimas?“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Julijonas says:
    3 metai ago

    Nei apie praeitį viskas jau taip teisinga, nei apie apie dabartį. Kažkoks žodžių jovalėlis. Bet nuotrauka labai graži.

    Atsakyti
  2. Julijonas says:
    3 metai ago

    Kažkodėl autorė sumaišė Vasario 16-ąją su Kovo 11-ąją. Visiškas pakrikimas. O gal čia naujas globalistų smegenų plovimo būdas, pamirštumėm istorijos tarpsnį, kad mes kaip ir kitos Europos valstybės sukūrėm tautinė valstybė. Panašus nusipezėjimas vyko ir filharmonijoje, koncerte skirtam turbūt Vasario 16-tai. Pradėta muzikiniu kūriniu, atspindinčiu sovietų Rusijos okupaciją, t.y. tautinės valstybės sunaikinimą. Chu. Ta mūsų inteligentija visai pašvinko.

    Atsakyti
  3. Vidmantas says:
    3 metai ago

    Nelabai supratau straipsnio. Man atrodo, kad po 2016 metų rinkimų kaip tik ta pelkė pasidarė juodžiausia ir klampiausia.

    Atsakyti
    • Juozas says:
      3 metai ago

      matau, kad daug ko nesupratai. Būtent sisteminių partijų parsidavimas globalistams ir oligarchams mums yra pavojingiausias. Kartą paskaitoje Vakarų ekonomistas man taip pakomentavo IAE uždarymo priežastį : jūs buvot per daug konkurencingi, galėjot po įstojimo į ES atsiriekti per didelį gablą, todėl jums ir sulaužė energetikos stuburą. Šiuo atveju sutapo interesai Vakarų ir Rytų, ir jie susivienijo

      Atsakyti
  4. jurgis says:
    3 metai ago

    Čia tūlam Julijonui ir Co nepatinka, kad autorė yra Landsbergio, o ne Brazausko pusėje. Gerbiu pof. tvirtas pozicijas.

    Atsakyti
    • Julijonas says:
      3 metai ago

      Tūlas Julijonas negarbina nei A.B., nei V.L. straipsnis aiškiai apie Kovo 11-ąją ir V.L. mintis. Vasario 16-a logiškiau kalbėti apie vieną iš 20-ties signatarų. Dar kar sakau, nusipezėjo autorė. Kaip kokia mokinukė neskiria dviejų visai skirtingų istorijos laikotarpių.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        Tamstos vietoje pareikalaučiau iš „Alko” vadų, kad nustatytų trolį, kuris į tamstos komentarą „įskiepijo” tokį sakinį: „Dar kar sakau, nusipezėjo autorė”, aiškiai norėdamas visų akyse pažeminti tamstą, kaip pagarbos žilagalvėms nemokytą vyrą.

        Atsakyti
  5. Vidinis Balsas says:
    3 metai ago

    Ne praeitį. Praeitį geriau pamiršti. Jei ji nesumeluota, tai ji labai gėdinga. Svarbu išsergėti genus, kalbą ir savo žemę. Va, tada turim Ateitį.

    Atsakyti
    • Andrius Mikalauskas says:
      3 metai ago

      Kas gedinga, kur gedinga? Jei istorijos nezinai, jei pats nesi dalyvaves Lietuvos issivadavimo kovose, tai paprasciausia PATYLEK. Ar gali buti gedinga vaduotis is okupaciju? Ar gali buti gedinga simtmetines laisves siekimo kovos? .Nesmeizk Lietuvos, jos istorijos ir zmoniu, kurie GARBINGAI sieke savo laisves. Musu istorija, tai simtmetines kovos uz laisve.
      GEDINGA – tai tokie zmoneliai kaip tu, Vidinis balsas (ir pasivadink gi sitaip), kurie tendencingai pliauskia visiskus niekus!

      Atsakyti
  6. Vidinis Balsas says:
    3 metai ago

    Nereikia suplakti iškilių asmenybių su valstybe. Ukrainiečiai irgi nuolat klykia slava slava slava. Bet kokia ta jų valstybė? Kas ten šlovingo ? Taip, lietuviai kiekvienoje kartoje turėjo savo milžinų. Bet juos galima ant pirštų suskaičiuoti. O valstybė ? O tauta ? Kada ji elgėsi garbingai ? Kada su ja svetimi nedarė, ką norėjo ? Gal dabar ? Gal lenkų laikais ? Gal rusų ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Zigmas Vaišvila | asmeninė nuotr.

Z. Vaišvila. Kinija ar Lietuva – kas teisus? (II)

2023 04 29
Valentinas Ardžiūnas | LGGRTC nuotr.

Minimas laisvės kovų dalyvio V. Ardžiūno 90-metis

2023 04 26
Unsplash.com, M. Spiskės nuotr.

M. Kundrotas. Putinizmas: ideologinė charakteristika

2023 04 22
Archyviniai dokumentai | LGGRTC nuotr.

Atrasti dokumentai- A. Ramanauskas – Vanagas priklausė skautų organizacijai

2023 04 15
Seime – maištas prieš Dievą | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Politinės veidmainystės čempionatas

2023 04 09
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

A. Matulevičius. Tik vienas klausimas, visam būriui „teisuolių“

2023 04 07
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda apie Ukrainą

2023 03 13
Antanas Terleckas tremtyje Omsukčiane. Magadano sr., 1983 m. birželis | genocid.lt nuotr.

A. Terleckas. Už Nepriklausomą Lietuvą

2023 03 13
1990 m. kovo 11 d. po Aukščiausiosios Tarybos Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto priėmimo. Salė. Stovi deputatai. Nuotraukos autorius nežinomas. Reginos ir Zigmo Vaišvilų asmeninis archyvas.

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (I)

2023 03 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Dėl Vilniaus gatvių – kreipimasis į prokurorus

2023 05 11
Gamta | vstt.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Gamtos pažinimo moko be vadovėlių!

2023 05 11
Turiu kelių avilių bityną. Ar reikia jį registruoti? | vmvt.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Turiu kelių avilių bityną. Ar reikia jį registruoti?

2023 05 11
Susitikimas | lrs.lt nuotr.
Istorija

A. Jakavonytė: Nukentėjusieji nuo okupacijų turi sulaukti daugiau dėmesio iš savivaldybių

2023 05 11
Kėdainiai rinko gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus | vki.lrv.lt nuotr.
Kalba

Kėdainiai rinko gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus

2023 05 11
Seime atidaryta paroda „Lietuvos Puodžių karalių darbai“ | lrs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Seime atidaryta paroda „Lietuvos Puodžių karalių darbai“

2023 05 11
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Kam ruošiasi Rusija?

2023 05 10
Prezidentas susitiko su Ispanijos karaliumi | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Ispanijos Karaliumi

2023 05 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Morta apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?
  • jo apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?
  • to šiaip apie D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dėl Vilniaus gatvių – kreipimasis į prokurorus
  • Gamtos pažinimo moko be vadovėlių!
  • Turiu kelių avilių bityną. Ar reikia jį registruoti?
  • A. Jakavonytė: Nukentėjusieji nuo okupacijų turi sulaukti daugiau dėmesio iš savivaldybių
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Z. Vaišvila. Kinija ar Lietuva – kas teisus? (II)

by Jonas Vaiškūnas
2023 04 29
0
Zigmas Vaišvila | asmeninė nuotr.

Aptarėme, ko verti didžiųjų valstybių susitarimai, ypač dėl silpnesnių. Todėl pabandykime suvokti teisinę padėtį, kurioje buvome prieš 1990 m. kovo...

Skaityti toliau

Minimas laisvės kovų dalyvio V. Ardžiūno 90-metis

by Kristina Aleknaitė
2023 04 26
0
Valentinas Ardžiūnas | LGGRTC nuotr.

Valentinas Ardžiūnas gimė 1933 m. balandžio 25 d. Marijampolės apsk. Prienų vls. Pagaršvio kaime Juozo ir Marijos Ardžiūnų šeimoje.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Putinizmas: ideologinė charakteristika

by Jonas Vaiškūnas
2023 04 22
15
Unsplash.com, M. Spiskės nuotr.

Šiandien, kalbant apie grėsmes ir iššūkius Lietuvai ir visai Europai, didžiausiu pavojumi pagrįstai laikoma agresyvi Rusijos imperija, valdoma autoritarinio režimo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Morta apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?
  • jo apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?
  • to šiaip apie D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?
  • Aha apie Vėl kviečia „Šeimų maršas“
Kitas straipsnis
nga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Aktualioji istorija“: Traidenio iškilimo paslaptys (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai