Sausio 17 d. Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) išplatino pranešimą, kuriame praneša, jog pasikeitus padėčiai atšaukia parašą „Deklaracijoje dėl pirmųjų verslo metų“. Šia VKI, bei kitų 42-jų verslo priežiūros institucijų, pasirašyta deklaraciją, be viso kito, buvo siekiama gerinti verslo aplinką, mažinti administracinę naštą, padėti ekonominę veiklą pradėjusiam subjektui sėkmingai veikti konkurencingoje aplinkoje.
Šią deklaraciją pasirašiusi VKI buvo be kita ko įsipareigojusi netaikyti poveikio priemonių pirmus metus veikiančioms įmonėms dėl įmonių pavadinimų atitikties Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) patvirtintoms „Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėms“.
Tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Vyriausybės patvirtintai naujai juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkai, VKI nusprendė atšaukti savo parašą iš „Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų“ pačių verslininkų labui. Mat, Vyriausybės patvirtintoje naujoje juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkoje Registrų centrui nepriskiriama iki šiol buvusi privaloma pareiga dėl registruojamo pavadinimo atitikties bendrinės lietuvių kalbos normoms konsultuotis su VLKK. Dėl to per pirmas šių metų savaites susiklostė VKI inspekcijos prognozuota padėtis – kasdien įregistruojama po keliolika pavadinimų, neatitinkančių Civilinio kodekso nuostatų ir „Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių“. Paaiškėjo, kad nauja Vyriausybės nustatyta tvarka pagal kurią už pavadinimų taisyklingumą atsako patys juridiniai asmenys ir lingvistinė ekspertizė nebeatliekama yra ydinga ir galiausiai bus nenaudinga ir nuostolinga patiems verslininkams.
Jei ir toliau bus nevykdoma jokia besisteigiančių įmonių pavadinimų kontrolė, tai metų pabaigoje netinkamai pavadintų įmonių bus jau keli tūkstančiai. VKI vykdydama teisės aktų reikalavimus privalės nurodyti, kad naujų įmonių vadovai ištaisytų pažeidimus ir pakeistų pavadinimus. Verslui tai sukels daug sunkumų: reikės keisti įstatus, juos dar kartą tvirtinti, mokėti mokesčius Registrų centrui, pakeisti įmonės dokumentus (atestatus, leidimus, taisykles, darbų saugos instrukcijas, antspaudą, kreditines korteles, iškabas), siųsti pranešimus verslo partneriams apie įmonės pavadinimo keitimą, iš naujo kurti rinkodaros strategiją ir reklamą, keisti logotipą, kai kuriais atvejais gaminti naujas produktų pakuotes.
VKI „jau ne kartą išsakė savo pagrįstą, verslą ginantį, požiūrį, bet Teisingumo ministerija raštu pareiškė poziciją, kad nemokamas prevencinis juridinio asmens pavadinimo tikrinimas yra našta verslui, o jau įregistruotų juridinių asmenų pavadinimų atitiktis bendrinės lietuvių kalbos normoms galėtų būti tikrinama vėliau ir tada už netaisyklingus pavadinimus taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė. Tai yra verslo žlugdymas ir neatitinka Deklaracijos tikslų ir dvasios, todėl Valstybinė kalbos inspekcija atšaukia parašą Deklaracijoje ir kviečia verslo įmones, verslą vienijančias organizacijas ir visus verslo reikalams neabejingus asmenis atkreipti dėmesį į šią problemą“, – rašoma VKI išplatintame pranešime.
Visa tai reiškia, kad verslininkai norėdami išvengti netinkamo įmonės pavadinimo registravimo ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, dėl įmonių pavadinimų turėtų patys nemokamai konsultuotis su VLKK el. paštu konsultacijos@vlkk.lt arba telefonu (8 5) 272 4520.
Susiję straipsniai:
- Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“
- Liepos mėnesį įvertinta 1415 įmonių pavadinimų
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
- A. Zolubas. Jei inspekcija valstybinė, neturėtų būti bedantė
- Valstybinė kalbos komisija neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui
- Vystyti verslą užsienyje verslininkams trukdo lietuviški įmonių pavadinimai?
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė įstatymo projektui įteisinančiam nelietuviškus rašmenis Lietuvos piliečių pasuose (audio)
- J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)
- Siekiama, kad Lietuvos įmonių pavadinimai būtų rašomi ir nelietuviškais rašmenimis (video)
- Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
- Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką
- Tautininkų sąjunga reikalauja pašalinti neteisėtas Vilniaus gatvių pavadinimų lenteles ne lietuvių kalba
- Valstybinė kalbos komisija įvertins Seimo svarstomus projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose
- V. Astas. Kam tarnauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija?
- Rugpjūtį VLKK konsultantai įvertino 1735 įmonių pavadinimus
- K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
- TALKA ragina Seimą nepritarti valstybinį lietuvių kalbos statusą menkinatiems Vyriausybės siūlymams
- Prekės ženklai gelbsti lietuviškų pavadinimų įmones
- V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
- Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos)
- „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
- Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
- A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video)
- L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą
- Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės
- Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
- Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)
- V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
- Rasos šventės dieną Seime bus bandoma paminti lietuvių valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
Paviešinimas, skelbimas, pasisakymas, atskleidimas ….išviešinta “deklaracija”
užmuša, nužudo – sunaikina visą savą kalbą (regis lietuvių) svetimų paskolų
“subjektais”
“institucijomis”
“konkurencijomis”
“funkcijomis”
“adMINIstracijomis”
“metodinėmis”
“konsultacijomis-kosultuojant”
“kompetetingomis”
“aktuose”
“sankcijose”
“momento”
“jūridinio”
“organizacijos”
“f i l i ja l o”
“teritorijoje”
“reglaMENTAVIMU”
“identifikavimo”
“terminu”
“objektyviuose”
“SEMInaruose”
“diskrecija”
“INTERESAMS!!!”
tarsi prie sienos išstačius “vystavkon” lietuvių kalbą sušaudymui-sunaikinimui
agentūrų inspektorių inFORMacija.
Taigi, lieka tik suprasti ir susiprasti, kaip “dviratininkiškai-teroristiškai” (pagal LRT) – poniatj ir prostitj.
Taigi – būdami tokie prastūnai, pagal 43 šių įstaigų atstovavimą, net ar “niatj” poniatkėmis – atleisim
🙂
o atleiskim, iš pareigų, už nederamas antilietuviškas sąvokas bei KREIPINIUS, iš tarnų iždo sąsk.?
Naujoje registravimo tvarkoje padaryti pakeitimai yra nukreipti pirmiausiai prieš lietuvių kalbą ir jos valstybinės kalbos statusą, o taip pat ir prieš tą statusą ginančią (ar bent ginti turinčią) VLKK. Naujos tvarkos autoriai tikisi ir yra užprogramavę padėtį, kad vėliau, kai VLKK pareikalaus išsitaisyti ir dėl to verslas patirs papildomų rūpesčių, tada kils riksmai, kad VLKK ir lietuvių k. reikalavimai esą trukdo ir kenkia verslui, kils tų verslininkų pasipriešinimas, kuris propagandistų bus nukreiptas prieš VLKK ir valstybinės kalbos statusą, propaganda bliaus, kad reikia naikinti tą trukdančią VLKK, lietuvių kalbos vartojimą palikti savieigai, naikinti bet kokią kalbos taisyklingumo ir jos vartojimo priežiūrą ir t.t.
Atspėkite,koks intelektualų,politikų,žurnalistų dabar dažniausiai su pasididžiavimu ,ypač LRT laidose,vartojamas svetimžodis? Ogi ,,fiksuoti”.Tad, gerbiamoji VLKK, kažką darykite,kad nereikėtų ,,fiksuoti”.Antra,kada vilniečiai ,ir ne tik jie, išmoks taisyklingai kirčiuoti KAROLINIŠKĖS /Vilniaus miesto dalis/ ?
Užmiršai dar vieną naujadarą. “komunikuoti” ir visokius išvedinėjimus.
Oi, LRT kasdien mus juose maudyte maudo:
HEROJUS ten, kur reikia sakyti arba didvyris, arba veikėjas (kūrinio personažo prasme) – žiūrint, ką turim galvoje – kovas, ar kūrinį. Herojus tinka tik itin retais atvejais. Visur kišdami „herojų”, jie iškraipo mintį ir praranda galimybę tuo vienu žodžiu parodyti net ir menkiausius prasmių skirtumus. Jei šį žodį visur kaišioja mokytojai, dėstytojai, radijo bei TV laidų dalyviai, tai ne stebuklai, kai nuo vaikystės juos girdėjęs, net kelis „diplomus” turintis „absolventas”, samprotauja ir kalba taip pakrikai, kad kad beveik aišku, jog jis iš tiesų nepajėgia net to suvokti, kodėl viename sakinyje negali būti visi žodžiai iš didžiosios raidės rašomi. Vakar teko klausyti ir tą, ir aną studijavusią jauną kūrėją, ir stebiesi jos samprotavimais. Na, nebent ją sukaustė mikrofono baimė…
DIMENSIJA – tiesiog maudomės dimensijose, vos tik įjungiame LRT. Susidaro įspūdis, jog įbruka šį žodį, kai nelabai suvokia, kuriai sričiai reikia priskirti dalyką, apie kurį kalba. Visas savo minčių bei žinių juodąsias skyles bando šiuo žodžiu pridengti.
PSEUDONIMAS – atrodo, jog apie slapyvardį net nėra girdėję. Ir nepagauna šiokių tokių prasmės skirtumų, kuriems mes turime pakaitus. Be to, slapyvardis net patogiau tariamas, negu pseudonimas…
O kai susuka sau galvas visais tais tarptautiniais burnalaužiais, tada ir savo kalbos žodžiams suteikia svetimas prasmes, o mūsiškio žodžio prasmę iškraipo, arba kaišioja juos ten, kur jie tampa atliekamu, trukdančiu, be reikalo pailginančio sakinį, priverčiančiu spėlioti, ar teisingai supratai (lygiai, kaip verčia spėlioti neteisingas, mintį iškreipiantis sakinio akcentas – kai sakinyje pabrėžiamas tas pats žodis, kur jis EN ar PL kalbose dedamas). Pvz., žodžiai „pakankamai”, „skirtingai” -„Rytdienos orų temperatūra skirtinguose LT miestuose” – na, kas tau šį sakinį susuko, mielas pranešėjau!
O man labai patinka Lietuvos pašto “kioskai su pay post”.