Pirmą metų mėnesį kino mėgėjai kviečiami pamatyti tikras istorijas. Nacionalinė biblioteka pristatys dokumentinius filmus apie Panevėžyje gyvenantį ir kuriantį skulptorių Algimantą Vytėną ir misionierių, kunigą, gydytoją, filantropą ir aristokratą Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį. Laisvės gynėjų dieną vyks net dvi peržiūros – iš dalies animuoto dokumentinio režisieriaus Andriaus Lekavičiaus filmo „Spec. Žvėrynas“ ir filmo „Nematomas frontas“, pasakojančio apie partizanus, kovojusius su komunistiniu pasauliu.
Sausio 9 d. 18 val. ir sausio 10 d. 12 val. – „Mudu abudu“ ir „Algimantas Vytėnas“
Menininkų poros gyvenime keitėsi vietos, darbai, užmojai. Jiedu konkuravo, mylėjo ir nekentė, padėjo vienas kitam kurti, vėliau pavydėjo pasiektų rezultatų. Gimtajame Panevėžyje tarp pramonės ir statybų triukšmo Algimantas tapo Jūratės portretą ir jiedu ginčijasi dėl praeities ir dabarties, o ginče skleidžiasi jų santykis. Dokumentinis filmas „Mudu abudu“ – tai netobulai tobulos meilės istorija, kurios epicentre – du menininkai, pasitinkantys savo gyvenimo saulėlydį drauge. Kitas dokumentinis filmas „Algimantas Vytėnas“ sukurtas pagal menotyrininko Arūno Kyno parengtą studiją (analizę). Abu filmai skirti Panevėžyje gyvenančiam garsiam skulptoriui A. Vytėnui.
Sausio 9 d., 18 val. filmus pristatys autoriai.
Režisierė Elena Kairytė 2013 m. baigė aukštuosius Maskvos režisūros ir scenaristų kursus, vaidybinio kino režisūros specialybę. 2018 m. įstojo į vaizdo režisūros magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Šiuo metu režisierė aktyviai dirba su skirtingais kino projektais.
Režisierė ir scenarijaus autorė E. Kairytė. Operatorius Vytautas Plukas. Montažas Silvijos Vilkaitės. Garso režisierė Iveta Macevičiūtė. Prodiuserė Rūta Jekentaitė.
Filmas bus rodomas lietuvių kalba.
Sausio 13 d. 12 val. ir sausio 17 d. 12 val. – „Spec. Žvėrynas“
Lietuva, 1991-ieji. Nepriklausomybė jau paskelbta, bet šalyje dar dislokuoti sovietų tankai. Reaguojant į nuolatinę agresiją, surenkamas neoficialus lietuviškas specialusis būrys, kurį aplinkiniai vadina „Franco žvėrynu“. Neturėdami tinkamo pasirengimo, bet apsiginklavę didžiuliu patriotizmo ir drąsos užtaisu 15 stipriausių Lietuvos jaunuolių buvo pasiruošę kovoti su sovietų tankais plikomis rankomis ir Briuso Ly (Bruce Lee) suktukais. Tai istorija apie to meto aštuoniolikmečius, užaugusius su filmais apie Rembo, vedamus jaunatviško entuziazmo, maksimalizmo ir iš dalies naivumo. Apie „Franco žvėryną“ iki šiol žinoma labai nedaug, apie jo veiklą neišliko beveik jokių dokumentų. Kūrybiškai pasitelkdamas dešimto dešimtmečio kompiuterinių žaidimų animaciją, režisierius įtaigiai pasakoja istoriją apie jaunos valstybės jaunus žmones, kuriuos vedė kilnus tikslas – prireikus bet kokia kaina apginti Tėvynę.
Sausio 13 d., 12 val. filmą pristatys režisierius Andrius Lekavičius.
Režisierius A. Lekavičius (gim. 1984 m. Vilniuje) – įvairiapusis istorijų kūrėjas, aktyviai dirbantis ir su komerciniais, ir su nekomerciniais vaizdo projektais. Užaugus 1980–1990 m. sandūroje jo kūrybinis dėmesys dabar tenka šiam esminių permainų laikotarpiui.
Režisierius ir scenarijaus autorius A. Lekavičius. Operatorius Saulius Lukoševičius. Kompozitorius Andris Indanas (Indāns). Prodiuseriai Gabrielė Vaičiūnaitė, A. Lekavičius, Rokas Janauskas, Marta Bite.
Filmas bus rodomas lietuvių kalba.
Sausio 13 d. 18 val. ir sausio 24 d. 12 val. – „Nematomas frontas“
Šiandien atrodo savaime suprantama, kad galime gyventi Lietuvoje ir be baimės šnekėti lietuviškai, kad galime kurti be cenzūros, kad galime keliauti kur tik panorėję, kad galime rinktis, už ką balsuoti. Kai šios kiekvienam žmogui būtinos vertybės buvo suvaržytos, jie, paprasti Lietuvos vyrai ir moterys, stojo į kovą už laisvę. Partizanai, save vadinę miško broliais, pamiršę mirties baimę, kovojo už šalį, už savo žemę, už artimuosius, už pasaulį, kuriame mes visi dabar turime laimę gyventi. Ar dabar taip galėtume? Užsiriškime žalią juostelę ir padėkokime miško broliams – už tai, kad visada buvo ir bus pasipriešinimo priespaudai simbolis. „Tik nepasiduokit gyvi“, „Geriau jau mirti nei tarnauti okupantui“, „Už Lietuvą, už laisvę, vyrai!“ – šie atviri ir jaudinantys žodžiai skambėjo iš partizanų, žmonių, pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl savo šalies, lūpų. Sovietų valdžios karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo su komunistiniu pasauliu – Sovietų Sąjunga.
Režisierių Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Džonstono (Johnstono) filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikti pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus, poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų vado Juozo Lukšos dienoraščių, tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka J. Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija.
Sausio 13 d., 18 val. filmą pristatys vienas iš filmo bendraautorių J. Ohmanas.
J. Ohmanas (gim. 1965 m. Švedijoje) – kino kūrėjas, žurnalistas ir vertėjas. Režisierius sukūrė penkis dokumentinius istorinius filmus Lietuvos televizijai. Intensyvus darbas ir nuolatinis gilinimasis į Rytų Europos XX a. istoriją daug pagelbėjo kuriant dokumentinį filmą „Nematomas frontas“.
V. Sruoginis (gim. 1973 m. JAV) turi 15 metų patirties reklamos, televizijos laidų ir kino srityse Niujorke. Gilindamasis į Lietuvos istoriją ir kalbą garsaus lietuvių tremtinio anūkas pasitelkė savo profesinę patirtį, kad papasakotų ypatingą pokario partizanų istoriją.
M. Džonstonas (Johnstonas) (gim. 1974 m. Švedijoje) – reklamos ir dokumentinių filmų prodiuseris. Baigęs USC kino meno mokyklą Kalifornijoje, M. Džonstonas dirbo su milijoniniais „Adidas“, „Amazon“, „Bacardi“, „American Express“ projektais. Prodiuseris palaiko pasipriešinimo totalitariniams režimams judėjimus ir mano, kad drąsių žmonių auka dėl laisvės neturi būti užmiršta. Kurdamas „Nematomą frontą“ jis stengėsi atsakyti į klausimą: „Ar aš taip galėčiau?“
Režisieriai V. Sruoginis, J. Ohmanas, M. Džonstonas (Johnstonas). Scenarijaus autoriai – V. Sruoginis, J. Ohmanas, M. Džonstonas. Prodiuseris – M. Džonstonas. Operatorius – Markas Rainas (Mark Ryan). Gamintojas – „Incognito Films“.
Filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
Sausio 30 d. 18 val. ir sausio 31 d. 12 val. – „El Padre Medico“
Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis (1998–1998) į Vakarų Amazonijos džiungles atkeliavo šešto dešimtmečio pradžioje. Misionierius, kunigas, gydytojas, filantropas ir aristokratas netruko pagarsėti didingais darbais: laivų poliklinikų sistema, švietėjišku radiju, moderniausia džiunglių ligonine, sustabdyta Machupo viruso epidemija ir tūkstančiais nemokamai išgydytų pacientų. Vakarų Europoje jį lygino su Motina Terese, o dažnam indėnui jis buvo pirmas sutiktas baltasis.
Visą gyvenimą balansavusį tarp kilnumo ir puikybės Amazonijos užkariautoją prarijo didžiosios džiunglės. Filmo kūrėjai leidžiasi į detektyvinę kelionę po Pietų Ameriką ir Europą, ieškodami atsakymo į klausimą, kokia yra didybės kaina. Deja, po mirties nė viena gatvė nebuvo pavadinta A. F. Bendoraičio vardu.
Sausio 30 d., 18 val. filmą pristatys kūrybinės grupės nariai.
Režisierius Vytautas Puidokas – naujosios kartos režisierius, pasaulio pilietis, neabejingas socialinėms ir tarptautinės migracijos temoms. Baigė medijų ir kino studijas Didžiojoje Britanijoje. Grįžęs į Lietuvą dirbo nacionalinėje LRT televizijoje, režisavo TV dokumentikos laidas, vėliau dirbo dokumentinių ir edukacinių filmų bei reklamos srityje. V. Puidokas iš pirmų lūpų išgirdo istoriją apie vieną didingiausių užsienio lietuvių A. F. Bendoraitį ir pasiryžo ją paversti dokumentiniu kino filmu.
Filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
