Gegužės 15 d., 18 val., Nacionalinės bibliotekos V a. atrijuje, vyko parodos „Ankstyvoji Jono Buračo tapyba“ atidarymas, kuriame dalyvavo Antanas Buračas. Paroda veiks iki birželio 16 d.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į vieno žymiausių tarpukario ir pokario Lietuvos tapytojų, peizažo meistrų Jono Buračo ankstyvosios tapybos parodą. Šio tapytojo kūryboje vyrauja Lietuvos gamtos studijos, architektūros, miestelių vaizdavimas. Nors J. Buračo kūrybos pagrindas – realistinė aliejinė tapyba ir akvarelės, jose suskamba ir impresionistinė tapybos maniera, didelė svarba teikiama šviesos studijoms, atidžiam natūros, sezonų kaitos stebėjimui.

Šios parodos architektūra surengta atsižvelgiant į parodų eksponavimo paprotį tarpukario Lietuvoje.

Dailininkas J. Buračas gimė 1898 m. Sidariuose (Radviliškio r.). Drauge su broliu Baliu keliavo po Lietuvą, rinko tautosakos ir tautodailės pavyzdžius. 1919–1923 m. parengė Lietuvos kryžių ir juostų ornamentikos piešinių rinkinį. 1920–1921 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje ir mokytojų kursuose, 1921–1927 m. – Kaune Aukštuosiuose piešimo kursuose (vėliau – Kauno meno mokykla), studijavo pas A. Galdiką, J. Vienožinskį, K. Šklėrių. 1929–1930 m. tobulinosi Paryžiuje, Berlyne, Rygoje. Nuo 1936 m. dalyvavo parodose. Be tapybos, rengė valstybės ir bankų dokumentų, apdovanojimų, Lietuvos Respublikos paso, žyminių ir pašto ženklų eskizus, vinjetes ir iliustracijas knygoms ir žurnalams. Mirė 1977 m. sausio 15 d. Kaune.

Ankstyvosios Jono Buračo tapybos parodos apžvalga:

Sukūrė ciklus: „Etnografiniai paminklai“, 1925–1970; „Baltijos pajūris“, 1926–1943; „Miestelių ir jų apylinkių vaizdai“, 1926–1975; „Lietuvos piliakalniai ir pilys“, 1930–1972; „Čia bus Kauno jūra“ ir kt.; autoportretus (G. Petkevičaitės-Bitės, 1928; A. Smetonos, 1934; M. Petrausko, 1937; P. Rimšos, 1955), lino raižinių ciklą (Lietuvos kultūros veikėjų portretų ciklas, XX a. 3–4 deš.)

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS