Lapkričio 27 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks knygos „Vilnius 1915. Diena po dienos“ pristatymas.
XX a. Lietuva ir didžiausias jos miestas Vilnius išgyveno du pasaulinius karus, nusinešusius daugybę gyvybių, pridariusius didžiulės žalos krašto ūkiui. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Lietuvoje daugeliui iš esmės yra žinomi, bet daugiau nei prieš šimtmetį vykęs Pirmasis pasaulinis dažno gerokai primirštas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ pristato naują leidyklos knygą „Vilnius 1915. Diena po dienos“, kurios istorijose vaizdžiai, ryškiausiomis spalvomis, prisiminimais ir potyriais atgyja prabėgęs karas.
Ši knyga – tai Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje gyvenusių žmonių dienoraščių ir prisiminimų fragmentai. Joje pasakojama apie miestui dramatišką laikotarpį – 1915-ųjų antrąją pusę, paskutinius carinės valdžios ir pirmuosius vokiečių okupacijos mėnesius. Skaitant skirtingų tautybių autorių tekstus, nušviečiančius tuos pačius įvykius, galima susidaryti kur kas visapusiškesnį, objektyvesnį vaizdą nei iš vieno žmogaus pasakojimo.
Tačiau bendra atmosfera nekinta. Prieš akis iškyla visuotinis nerimas, minios gatves užtvindžiusių pabėgėlių, karštligiškas carinių įstaigų evakavimas, sąmyšis ir miesto bombardavimai, trumpas tarpuvaldžio laikotarpis, artėjančių vokiečių baimė ir pirmieji kaizerio valdžios potvarkiai. Tai be galo dramatiškas Vilniaus istorijos tarpsnis, nors pats miestas, rusams suvokus gynybos beprasmiškumą ir laiku atsitraukus siekiant išvengti galimos apsupties, beveik nenukentėjo.
Knygoje įrašai sudėlioti pagal dienas, todėl neįtikėtinai įdomu palyginti įvairių autorių, lenkų ir lietuvių, pasakojimus apie tuos pačius įvykius bei jų vertinimą.
„Klaiki naktis! Miesto gatvėmis tamsumoje ūžia plaukia kareivių minios. Kur ne kur suskamba jų daužomieji langai. Nepaprastūs šešėliai slankioja namų sienomis nuo liktarnių [žibintų] nešamųjų. Visi nutilę laukia, bijodamies grobimų, – rašo Peliksas Bugailiškis (1883–1965), lietuvių teisininkas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, kraštotyrininkas, politinis veikėjas. – Bet štai netikėtai didžiausias sprogimas. Vienas, kitas, trečias ir t. t. Žmonės nesuprasdami blaškosi, lenda į rūsius: mano, kad prasideda bombardavimas. Ir iš tikrųjų lyg panašu. Skeveldros net su ugnimi skrenda net kelinton gatvėn. Ne vienam į galvą pataikė, o gal ir užmušė. Namuose gi esant, įspūdis, lyg namų mūrai griūtų. Po kiekvieno sprogimo girdėti skambėjimas sudužusiųjų langų.“
Šis ir daugiau autentiškų pasakojimų, rečiau afišuojamų, mažiau dėmesio sulaukiančių istorijos niuansų įamžinti knygoje „Vilnius 1915. Diena po dienos“. Knygos pristatyme dalyvaus politologas ir istorikas prof. dr. Raimundas Lopata, taip pat istorikas doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius, daugelio publikacijų autorius. Renginį moderuos Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas.
Renginyje bus galima įsigyti pristatomą knygą.
Įdomu kokia ta knyga. Gyvenant tarp stiprių ir nuolatinių istorijos iškraipymų baugu pasidaro, kai išgirsti, kad išleista istorinė knyga. Kad renginyje dalyvauja R. Lopata neramu, bet kad Valiušaitis ir A.P. Kasperavičius tai jau ramina.