Lietuvos kūrėjai įsitikinę: didesni mokesčiai – šalies kultūros žlugdymas

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo svarstymui pateikė Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo įstatymo projektą. Jis numato, kad jau nuo 2020 m. sausio 1-osios 20 proc. tarifu bus apmokestintos visos nereguliarios pajamos, taip pat ir pajamos dirbančių pagal autorines sutartis ir honorarus. Nors mokesčių didinimas argumentuojamas pensininkų skurdo mažinimu, bazinės pensijos didinimu ir valstybės biudžeto pildymu, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) mano, jog kuriant įstatymo projektą nebuvo įvertintos visos rizikos ir šį siūlymą vadina nepamatuotu.

Skuboto įstatymo pakeitimo verte abejoja ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA), įsitikinusi, kad nebuvo visapusiškai įvertinta, kokias garantijas kiekvienas mokestis teikia, kaip tai paveiks kainas šalyje, autorių, kuriems šie pokyčiai reikštų mokesčių padidėjimą trečdaliu, gerovę ir motyvaciją.

Šiuo metu Lietuvoje galioja 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas pajamoms, kurios neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), ir 20 proc. tarifas – 120 VDU viršijančioms. Šiuo metu Seime kelią besiskinančiu pasiūlymu visas uždarbis nuo naujųjų turėtų būti apmokestinamos vienodai – fiksuotu 20 proc. tarifu, paliekant išimtį tik atliekų pardavimo pajamų apmokestinimui. Todėl autorinių sutarčių pagrindu gautos pajamos bus apmokestintos didesniu – 20 proc. GPM tarifu.

Nekvietė atvirai diskusijai

Pasak LBAA prezidentės Daivos Čibirienės, šis įstatymo siūlymas, kaip ir bet kuris kitas mokesčių keitimas skubos tvarka, mokesčių surinkimo nepadidintų.

„Gyventojai jau yra numatę savo pajamas po mokesčių ir, jei jie uždirbs mažiau, tikrai bus dalis siekiančių gauti tiek, kiek buvo suplanavę. Gali būti atvejų, kad dalis atlygio apskritai nebus deklaruojama. Antraip jie negalės įvykdyti savo kitų įsipareigojimų, kuriuos buvo suplanavę. Be to, šie pakeitimai reikštų, jog autorinio atlyginimo gavėjai, norėdami įgyti tokį patį pensijinį stažą ir tokio pačio dydžio bendrąją pensiją turės sumokėti daug daugiau mokesčių: mūsų skaičiavimais, 35 m. pensijinį stažą užsidirbti norintis autorius turės sumokėti 6-7 kartus daugiau GPM mokesčio, nei vykdant individualią veiklą ar gaunant MMA dydžio darbo užmokestį“, – įsitikinusi D. Čibirienė.

Planuojamą įstatymą vienareikšmišku Lietuvos kultūros žlugdymu vadina skaitomiausia vaikų ir jaunimo literatūros bibliotekose autorė, istorijų apie „Kakę Makę“ rašytoja bei dailininkė Lina Žutautė.

„Tai eilinis bandymas užkamšyti šalies biudžeto skyles Lietuvą garsinančių žmonių sąskaita. Ar esame žymūs tik dėl krepšinio? Mūsų atlygis nepastovus, todėl mokesčių padidinimą itin stipriai pajusime. Manau, tai, mažų mažiausiai, neprotinga. Daugybė kūrėjų – rašytojų, tapytojų – gali nustoti kurti. Protu nesuvokiu: ar tokią šalį norime matyti?“, – stebisi L. Žutautė.

LLA vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė–Kaikarė sutinka,  kad šis įstatymas ypač skaudžiai kirstų ne tik autorių atlyginimams, bet ir visai Lietuvos kultūrai. „Lietuvos meno kūrėjų asociacijos duomenimis, 2019-ųjų pradžioje be darbo sutarčių dirbančių meno kūrėjų buvo 1133. Pagal individualios veiklos pažymą dirbančių meno kūrėjų atlyginimo vidurkis siekė 254 eurus per mėnesį, pagal autorines sutartis dirbančių – 157 eurus per mėnesį. Norėdami išgyventi, autoriai dirba keletą darbų: rašo tekstus, apžvalginius straipsnius, verčia, dalyvauja susitikimuose, pristatymuose, veda literatūrinius renginius, antra tiek užima pasirengimas šiems darbams. Jei įstatymas įsigalios, labiausiai nukentės rašytojai, vertėjai, scenaristai, kritinių straipsnių autoriai, dailininkai, kompozitoriai, žurnalistai: visi kūrėjai, veiklą vykdantys ne pagal individualios veiklos pažymas, o pagal autorines sutartis ar gaunantys honorarus“, – pastebi R. Elijošaitytė–Kaikarė. Tokiu būdu tarsi visi skatinami išsiimti individualios veiklos pažymą, tačiau ji tinka ne kiekvienam autoriui ir ne kiekvienai veiklai.

Atskirtį tik didins

Dar vienas projekto iniciatorių argumentas, kad autorinėmis sutartimis ir honorarais Lietuvoje piktnaudžiaujama. Jomis, anot projekto siūlymo autorių, naudojasi ir tie žmonės, kurie neturėtų naudotis tokiomis sutartimis. Tačiau užuot užkirtus kelią piktnaudžiavimui, kūrybine veikla užsiimančių žmonių pajamas siekiama prilyginti susijusių darbo santykiais, nors autorių atlygis yra ne tik mažas, bet ir nepastovus. Be to, dirbančiųjų pagal darbo sutartis pajamos yra „grynos“: jiems nereikia mokėti už darbo įrankius ar sunaudotas medžiagas. Tuo metu kūrėjai visas savo naudojamas priemones turi pirkti už savo pinigus, o kai kurių kūrėjų priemonės yra itin brangios.

„Imkime moksleivių vadovėlių ar pratybų autorių pavyzdį. Daugumą jų kuria profesionalūs mokytojai, tokiu būdu ugdantys jaunus žmones, dirbantys iš idėjos, siekiantys kuo geresnio turinio. Taip stengiamasi prisidėti ir prie savo nuviliančių atlyginimų. Tarp kuriančių menininkų taip pat yra nemažai senjorų, tokiu būdu prisiduriančių prie senatvės pensijų. Tad tokie įstatymai tik prieštarauja oficialiems „gerovės valstybės“ pažadams“, – apie svarstomo projekto kainą kalba R. Elijošaitytė–Kaikarė.  

Pasekmės liūdnos: šalies raštingumas mažėtų

LBAA prezidentė tikina – bet kokių mokesčių didinimas daro tiesioginę įtaką prekių bei paslaugų kainų augimui. D. Čibirienė siūlo prisiminti 2013-uosius, kai dėl PVM tarifo pakėlimo vieni pradėjo važiuoti pigesnių prekių į Lenkiją, o kitiems liko brangesnės Lietuvoje.

„Galime aiškinti iki nukritimo, kad autorinio atlyginimo didesnis apmokestinimas neturi jokio ryšio su bendrojo būtinojo naudojimo prekių ar paslaugų kainų didinimu. Deja, yra kitaip. Nors tiesioginio ryšio nėra, tačiau bet kokių paslaugų kainų didėjimą galų gale atsispindi ir būtiniausių paslaugų ar maisto produktų kainoje. Dėl autorinio atlyginimo didesnių mokesčių autoriaus sukurtas kūrinys bus brangesnis, nes kūrėjas nesutiks dirbti už mažesnę pinigų sumą. Vadinasi, galutinis produktas, pasiekęs vartotoją, bus brangesnis. Tai gali būti ir šventinis renginys, knyga, atvirutė, saldainio popierėlis ar muzika kavinėje“, – aiškina D. Čibirienė.

„Padidinus mokestį, lietuvių autorių literatūra gali tapti nekonkurencinga lyginant su verstine. Dar labiau gali brangti knygos, tad mažės ir jų prieinamumas. Bus tik sunkiau išsilaikyti kultūrinei spaudai, nes mažės rašančių kritinius straipsnius. O gal to ir siekiama? Mokestiniai įstatymai, norintys sulyginanti visus, dar labiau didina atskirtį, visiškai nemotyvuoja kūrėjų ir yra tiesus kelias į mažesnį raštingumą”, – perspektyvas pastebi LAA vadovė.