Liepos 4 d. Seimo Kultūros komitetas ketina svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus. Praėjusią savaitę Seimui perdavus šį klausimą svarstyti Kultūros komitetui, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą.

Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai. Nuo šių metų jie turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų.

Metų pradžioje Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis registravo siūlymą sugrąžinti ankstesnę įmokų tvarką, tačiau svarstymai užstrigo komitetuose ir prie šio klausimo buvo sugrįžta tik praėjusią savaitę.

Penktadienį Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė R. Karbauskio siūlymui, tačiau Seimas perdavė šį klausimą darkart svarstyti Kultūros komitetui. Galutinis sprendimas dėl mokesčių sumažinimo turėtų būti priimtas liepos 4 d., antradienį vyksiančiame plenariniame Seimo posėdyje.

Menininkams siunčia žinią, kad jie šaliai nereikalingi

Dailininkė Nomeda Marčėnaitė teigia, kad ir iki šiol menininkams Lietuvoje gyventi buvo ne pyragai, o priėmus įstatymą dėl dvigubai išaugusių mokesčių „Sodrai“, dar ir siunčiama žinia, kad savo šaliai jie yra visiškai nereikalingi.

„Mano nuomone, Lietuva gali didžiuotis savo menininkais, jie išties gali garsinti šalį savo darbais. Menininkai – mūsų mažos šalies potencialas. Ir nors iki šiol mums buvo pakankamai sudėtinga išgyventi iš savo darbų, mes nesiskundėme. Mūsų šalyje tenka nuolat gyventi įtampoje – menininkams užkraunama per didelė mokesčių našta. Panašu, kad politikai tiesiog bando mus tyliai pribaigti“, – sako N. Marčėnaitė.

Mokesčiai didėja, bet socialinių garantijų neatsiranda

Vaikų knygų apie „Kakę Makę“ autorė ir dailininkė Lina Žutautė teigia, kad nors padidėję Sodros mokesčiai pateikiami kaip solidarumo mokesčiai su visais dirbančiaisiais, nutylima, kad realių socialinių garantijų menininkai neturi, nes, pavyzdžiui, ligos draudimas priklauso nuo darbo stažo, reguliarių mėnesio mokesčių mokėjimo ir t.t.

„Socialines garantijas gauna tik tie gyventojai, kurie moka įmokas reguliariai. Bet ar įmanomas reguliarus kūrybinis procesas? Ar įmanoma nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro penkias dienas per savaitę rašyti knygas? Tapyti? Šokti? Dainuoti? Toks mokesčių didinimas stumia menininką į visuomenės užribį, verčia jaustis nuolat apgaudinėjamu“, – sako ji.

„Sodros“ mokesčiai apskritai riboja autorių teises?

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) duomenimis, Europos Sąjungos šalyse socialinio draudimo įmokos pajamoms už licencines autorines sutartis apskritai netaikomos, nes rašytojo – leidėjo santykiai nėra laikomi darbo santykiais.

„Didžiąją dalį literatūros, dailės, fotografijos ir kitų kūrinių autoriai sukuria savarankiškai, nebūdami susaistyti jokiais darbo santykiais su kūrinių naudotojais. Pasirašydamas autorinę licencinę sutartį, autoriaus teisių turėtojas tiesiog perduoda turtines teises naudoti kūrinį terminuotam laikotarpiui. O tai neturi nieko bendra su darbuotojo ir darbdavio santykiais“, – sako LLA prezidentas Remigijus Jokubauskas.

Jo teigimu, apmokestinus licencines autorines sutartis, sukurtas lietuviškasis precedentas, kad įmokas „Sodrai“, intelektinės nuosavybės paveldėtojų asmenyje, turi mokėti net Anapilin iškeliavę poetai, rašytojai ar kiti Lietuvos kūrėjai. Tokiu reguliavimu paminti konstituciniai nuosavybės teisių apsaugos ir asmenų lygiateisiškumo principai.

„Ar mokant „Sodros“ mokesčius, autorinės teisės visam laikotarpiui priklausytų tik leidyklai, kaip rašytojo darbdaviui? Ar autorius taptų leidyklos darbuotoju ir knygas turėtų leisti tik vienoje leidykloje? Mūsų nuomone, tokie mokesčiai apskritai riboja menininkų teises“, – teigia R. Jokubauskas.

Siūlo meną vertinti ne per eurų prizmę

Pasak R. Jokubausko, apskritai autorių mokesčiai „Sodrai“ turi būti vertinami ne tik per skaičiukų ir eurų prizmę, o per naudą, kurią lietuviškos knygos ir lietuvių autoriai duoda Lietuvai.

„Tai yra lietuviškos minties, žodžio, literatūros puoselėjimo ir išlikimo klausimas. Todėl džiaugiamės, kad jis buvo perkeltas į Kultūros komitetą, kuris pagal savo kompetenciją ir turėtų svarstyti. Visgi, išreiškiame susirūpinimą esama padėtimi – mokesčių klausimas jau pusmetį yra vilkinamas, o visiems autorių teisių turėtojams jis yra itin svarbus“, – teigia Remigijus Jokubauskas.

LLA duomenimis, per 2008–2015 m. knygų tiražas susitraukė 40 proc. – nuo 7,3 iki 4,3 mln. egz., ir panašiame lygyje laikosi iki šiol. Per minėtą laikotarpį egzempliorių skaičius vienam gyventojui sumažėjo nuo 2,2 iki 1,5 knygos, o vidutinis tiražas – nuo 1,6 iki 1,3 tūkst. egz.

„Jau ne vienerius metus lietuviškų knygų leidyba ritasi žemyn, o palikus galioti dabartinį įstatymą, ši situacija dar labiau pablogės. Statistika rodo, kad padidinti mokesčiai – PVM tarifas, autorinių honorarų prilyginimas darbo apmokestinimui – pabrangino knygas, jų tiražai kasmet traukiasi. Tad tikėtina, kad ir šis įstatymas padarytų daug žalos lietuviškų knygų leidybai, o kartu ir visai šalies kultūrai“, – nerimauja R. Jokubauskas.

Mažiau lietuvių kūrinių, daugiau – verstinės literatūros?

Jokubauskas pažymi, kad vidutiniu tiražu verstinė literatūra bene dvigubai pranoksta lietuvių autorių kūrinius (2015 m. verstinių knygų – 1,9 tūkst. egz., lietuvių autorių – 1 tūkst. egz.). Tai rodo, kad lietuvių autorių knygą jau dabar yra sudėtingiau išleisti nei užsienio.

„Išaugusios išlaidos autoriniams honorarams dar labiau nusvertų leidybos apimčių pasiskirstymą verstinės literatūros naudai. Toks milžiniškas mokesčių didinimas kūrėjams lems dar spartesnį lietuviškos literatūros susitraukimą, o kartu mažės ir silpnės lietuvybė apskritai. Labai tikimės, kad Seimas valstybiškai, objektyviai sudėlios prioritetus ir nepasmerks lietuviškos kultūros bei Lietuvos autorių sunykimui“, – sako R. Jokubauskas.

Spausdinti 🖨