„Respublika“ kalbina filosofą, publicistą Vytautą Rubavičių apie televiziją.
– Ar žiūrite televiziją?
– Be abejo, negalima atsilikti nuo pasaulio, turi žinoti, kas vyksta, pagaliau, kaip formuojamos ir valdomos visuomenės nuomonės. Būna, kad tiesos paieškos paskandinamos tarsi tiesos burbuluose – kad žmonės net negalėtų susigaudyti, kur čia tiesos blyksnis, o kur – viešųjų ryšių prekiniai pavidalai ir vaizdiniai.
– Kaip išsigryninate pateikiamą informaciją?
– Peržiūriu įvairius dalykus: ir laidas, ir žinias. Jų pateikimas yra svarbu. Jas lyginu su užsienio spauda, televizija. Matau, kaip informacija dozuojama. Manau, lietuvis žiūrovas negali susivokti, kas vyksta Europoje, iš viso net nežino, kas vyksta Lenkijoje. Žinios būna įvilktos į populizmo, anglų „brexitininkų“ įdarą. Vis tiek įdomu.
– Apie ką kalba televizija?
– Vyrauja bendra tendencija, kad viskas turi žmogų linksminti, jeigu nėra linksminančių dalykų, tai viskas nevertinga. Linksminimas reikalingas reklamai pritraukti. Net žinios kartais linksmina. O kiti dalykai turi žmones „siaubinti“, nes siaubingi vaizdiniai taip pat žmogų patraukia. Štai tokios žirklės. Turime suvokti, kad visa žiniasklaida yra verslas.
– Ar tikrai šiuolaikiniam žiūrovui reikia tik linksmybių?
– Žiūrovas nėra atsiejamas nuo visos terpės. Kai pradedama kalbėti, esą žiūrovas renkasi… Žiūrovas nelabai ką renkasi, nes viskas beveik vienoda. Skiriasi tik išmonė, kokybė, intelektinis krūvis.
Lietuvos išskirtinis bruožas, kad pas mus visai nebelikę analitinių laidų, kur būtų surenkami ne ideologiškai angažuoti žmonės. Nes jei nesi liberalas ar nereiški savo pritarimo viešai, tarkime, genderizmo ideologijai, iš esmės tu esi nereikalingas didžiajai žiniasklaidai, televizijos formatams. Tik be reikalo trukdysi publikai „teisingai“ suvokti pasaulį.
Mes neturime ir politinių laidų, kuriose būtų aiškinamasi Lietuvos vidaus, užsienio politika. Mes nesuvokiame mus ištikusios demografinės katastrofos masto. Kartais žinutė kokia pasirodo, bet ji tuojau pat užgožiama kažkokiais imigracijos padaugėjimais – mat iš Londono vieną savaitę daugiau grįžo… Džiaukimės. Mes gyvename burbulų ir vienadienių žinelių pasaulyje. „Svarbu“, kokia Anglijos karalienės šunelio istorija. Ir ji bus didesnė už Sirijos tragediją.
Visame šitame Lietuvos ir lietuvių tautos sunaikinimo siautulyje – kas labiau pasižymės – tai MIP yra tik teisingos laidos ir visa informacija teisinga.
Bėda. Labai blogai, o kaip iš tokios padėties išsikapstyti? . O ar reikia “lietuviškam avinui” ką nors keisti, jei rytą darbe avinas giriasi , kad vakar nusipirko , pigiai, šaldytų vištų. Serga mano Lietuva, labai sunkiai.
Aišku ką daryti – demaskuoti tokiais straipsniais,kaip šis, kurti anekdotus ir neprarasti geros nuotaikos.
Jei visa žiniasklaida yra verslas, tai tuomet žinia nėra žinia ir tokiu atveju žiniasklaida yra mulkinimo verslas. Taigi žmonija yra tapusi mulkiu… Socialumas kaip gyvenimo žmogaus su žmogumi priėjo liepto galą. Laikas išsiskirstyti šeimomis – kas sau, bet nėra kur, – Žemė tapusi per maža, žmonių joje – per daug… Žmugui telieka gyventi įsitaisius ant savo nosies pasaulinius akinius, kad per juos viską matytum, viską girdėtum pats betarpiškai, bet jų išrastų dar nėra…
Autorius, sakydamas, kad žūri TV, dar vis yra bebraidantis per tas žinios verslo užverstas komunikavimo mulkenas, dar vis esąs bemanantis, kad žino, “kas vyksta”. Vargu…
mulkausis,
mulkinimas,
mulkininkas/mulkintojas,
mulkinti: apmulkinti, iš~, pri~, su~,
mulkis,
mulkystė,
mulkiškas,
mulksėti,
mulkt,
mulkti,
mulkus
Nesuprantu – tarpukariu turėjome tiek patriotiškai nusiteikusių verslininkų, savo darbą ir pelnus skyrusių Nepriklausomybei. Šiandien Lietuvą terioja mūsų pačių verslo rykliai.
Jauskite skirtumą – tada žmonės dirbo prie Smetonos, dabar dirba prie Soroso.
Gal ir tiesą sako Rusteika, jog Lietuvos niekas nepuls, nes…
„Nes kas gi puls šalį, kurios elitą prireikus galima nebrangiai nusipirkti, visiems paklusniai tylint?”
Jeigu ziuri tv, reiskia apdurnintas.
Visi ziurintys tv begioja po rinkimus.
Protingas zmogus to nedaro.
Jau keli metai kaip ismeciau televizoriu.
Ir nesigailiu.
Gyvenimas tapo sviesesnis.
Kai neberodys musanciu vaikus lakudru, pijoku, valdzioje istrigusiu vagiu nevykeliu ir kitos rusies kiauliu komunisu. Kai neberodys rusisku buku serialu su trecios rusies kaimo kulturkes aktoriais, vel nusipirksiu.
Rusteika sako tiesą. Šituo Žemynos pacituotu sakiniu pasakyta viskas….
…visiems paklusniai tylint…
Iš kur tiek baimės? (mačiau ir aš tą sušik…forumą), juk su saule negyvensim, visi mirsim, anksčiau ar vėliau. Ko vertas toks gyvenimas? Dėl šutvės degradavusių… dvidešimt pirmame amžiuje… Kažkoks absurdas.
Turbūt anunakai ne pramanas, reikėtų parašyti straipsnį.
Ne tik tv, bet ir didzioji dalis kitos ziniasklaidos maskoliska.
Paziurejus ka raso “pagrindinis” portalas, siausiasi plaukai.
Jeigu pavadinime dominuoja zodis “Lietuva” tai tik negatyviam kontekste.
Ir straipsnis, apie ka bebutu, uzakcentuoja koki nors nereiksminga suduka, kuri paskui berasciai troliai simtuose komentaru gromuloja.
Tarybiniais laikais ziniasklaidone nesiliejo tiek rusisko pykcio vakarams ir Amerikai kaip dabar.
Uztenka paskaityt vien straipsniu pavadinimus ir aisku kas uzsakineja muzika. Apie rusus tik teigiamai, Putinas visad priima tooookius sprendimus, kad vakarai bijo dreba, nezino kur detis.
Vakarai vakarais, bet baisiausia, kad uzkurtas pragaro pecius zeminantis Lietuva, besistengiantis parodyt visus lietuvius tinginiais pijokais pasalpiniais, trypiama ir klastojama istorija, Lietuva pateikiama kaip nevykusi salis.
Kokia bebutu tema, nors apie nuluzusy medy komentaru sunys visada loja ta paty, kad kalta Lietuva.
Zodzio laisve gerai. Bet dabar, paciame informacinio karo ikarstyje, kury vakarai, tai yra mes pralaimim, zodzio laisve – kaip uzgrobta patranka. Is musu ginklo, musu sviedininiais, pliekia i mus pacius.
Už tatai jau para, kai LRT TV internetu neveikia. Tik vis tą patį „Klauskite daktaro” suka…
V. Rubavičius:..” Vyrauja bendra tendencija, kad viskas turi žmogų linksminti, jeigu nėra linksminančių dalykų, tai viskas nevertinga. Linksminimas reikalingas reklamai pritraukti. Net žinios kartais linksmina. O kiti dalykai turi žmones „siaubinti“, nes siaubingi vaizdiniai taip pat žmogų patraukia. Štai tokios žirklės. Turime suvokti, kad visa žiniasklaida yra verslas.”… Straipsnelio autorius ištaręs “A”, kad pseudo valstybinių darinių “žiniasklaida” yra verslas, turėjo pasakyti ir “B”. Kad visa pseudo valstybinių darinių “žiniasklaida” yra taip pat buvo, yra ir tegali būti skirta aptarnauti prie valdžios lovio įsitaisiusias “politines”chebras. Ji turi “teisingai aiškinti, auklėti, patriotinti” ir idiotinti vietinius, šimtus metų “vakarietiškai besicivilizuojančius”, neišsivaikščiojusius, pasaulio nemačiusius eilinius čiabuvius. “Neteisingai skleidžiant žinias”, “tautine žiniasklaida” užsiimančių “verslininkų” verslas kaip mat pasidarys “nepakeliamai nuostolingas” ir labai greitai baigsis….
V. Rubavičius:..” Vyrauja bendra tendencija, kad viskas turi žmogų linksminti, jeigu nėra linksminančių dalykų, tai viskas nevertinga. Linksminimas reikalingas reklamai pritraukti. Net žinios kartais linksmina. O kiti dalykai turi žmones „siaubinti“, nes siaubingi vaizdiniai taip pat žmogų patraukia. Štai tokios žirklės. Turime suvokti, kad visa žiniasklaida yra verslas.”… Straipsnelio autorius ištaręs “A”, kad pseudo valstybinių darinių “žiniasklaida” yra verslas, turėjo pasakyti ir “B”. Kad visa pseudo valstybinių darinių “žiniasklaida” yra taip pat buvo, yra ir tegali būti skirta aptarnauti prie valdžios lovio įsitaisiusias “politines”chebras. Ji turi “teisingai aiškinti, auklėti, patriotinti” ir idiotinti vietinius, šimtus metų “vakarietiškai besicivilizuojančius”, neišsivaikščiojusius, pasaulio nemačiusius eilinius čiabuvius. “Neteisingai skleidžiant žinias”, “tautine žiniasklaida” užsiimančių “verslininkų” verslas kaip mat pasidarys “nepakeliamai nuostolingas” ir labai greitai baigsis….
Bet, kad be buities vargu ar pasaulyje daugiau kas tikro bevyksta, o buities žinių informacija pletkininkui teverta…
Va, šiandienos ŽR „Atviras pokalbis” su Adomėnu, Gėlūnu ir vyruku iš „Achemos” – apie Vilniaus architektūrą, jo daugiakultūriškumą, apie tai, kaip EKONOMIŠKAI APSIMOKA leisti kuo labiau atskiesti LT imigrantais, tik reikia įstatymus dar labiau atpalaiduoti. Pasitelkia pavyzdžius iš senųjų laikų, kaip į Lietuvą buvo įleidžiami ir skandinavai ir kiti, ir kokią naudą tai davė. Tik kažkodėl nepamini, jog ne kiekvienas buvo įsileidžiamas, o įleistieji buvo įvairiai ribojami, ir tik retas išsitarnaudavo lygias teises su vietos verslininkais. Ar ne todėl jie vėliau taip vertindavo didelėmis pastangomis pelnytą statusą LDK, tapdavo ištikimi jai?
Keistas yra vis tas pabrėžimas, kad Vilnius yra daugiakultūriškas. Tokiu atveju norisi paklausti, o kokia Lietuvos vieta jų manymu yra ne daugiakultūriška. Gėlūnas Lenkijos ordiną už tą Vilniaus “lenkakultūriavimą” jau gavo, na, o Adomėnas, galbūt, dar taikosi į jį… Apskritai, ką galėtų reiškti tas vis pabrėžiamas “daugiakultūriškumas”, kai Lietuva ir Vilnius yra vietose, kurias nuo amžių dideliais plotais supo baltų genčių gyvenimas. Tad ar ne daugiau pagrindo būtų pabrėžti Vilniaus ir Lietuvos daugiabaltiškumą, užuot šiuo atveju žongliruojant pataikūnišku svetimiesiems “daugiakultūriškumu”…
bet ir žvalgybos, ir psichologinio karo priemonės.
Žinių srautą Lietuvai diriguoja estai
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/ziniasklaida/ziniu_srauta_lietuvai_diriguoja_estai/
(t.y., Estijoje registruota įmonė. O kas jų savininkai – kolonistų palikuoniai, kas nors iš „pabėgėlių, disidentų”? O kas jų darbdaviai? – Vagneris ar kt. kremliniai. )
„Peržiūriu įvairius dalykus: ir laidas, ir žinias. Jų pateikimas yra svarbu. Jas lyginu su užsienio spauda, televizija. Matau, kaip informacija dozuojama.“ Visame pasaulyje žinios pateikiamos taip, kaip nurodo žiniasklaidos savininkai. Tarsi kitur pateikiama „objektyvi realybė“. Koks naivumas.