Trečiadienis, 13 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos konsolidavimo pagrindas

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2019-09-29 10:41:38
9
V. Strikaitytės nuotr.

V. Strikaitytės nuotr.

V. Strikaitytės nuotr.
V. Strikaitytės nuotr.

Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos bėdos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir vienijant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir šžiesuomenės, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva… Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Kitų metų mūsų valstybės biudžete kultūrai skiriamos lėšos sumažintos dar 6 milijonais eurų, lyginant su dabartiniu finansavimu. Mūsų valdantieji nenori ar apsimeta nenorinčiais suvokti, kad valstybės galia, tautos gyvybingumas ir ateitis slypi dvasinėse sferose, kad uždarant vaikų meno mokyklas, skriaudžiant bibliotekas, gailint lėšų teatrui, menui, kėsinantis į gimtosios kalbos statusą, baltistiką, lituanistinių institucijų veiklą, ne tik nesutaupomos biudžeto lėšos, bet ir prarandami patys didžiausi turtai – amžiais kurti ir saugoti tautos kultūros lobiai.

Kaip rašo, susirūpinęs mūsų kultūros tragiška situacija Juozas Nekrošius „Jubiliejinių metų pradžioje grupė nepriklausomos Lietuvos kultūros ministrų  paruošė Deklaraciją, kurioje buvo rašoma, kad „Lietuvos kultūra yra nelygstamas Lietuvos valstybingumo pamatas, savo simboline galia per amžius įkvėpdavusi ir tebeįkvepianti kartų kartas didžiuotis savo valstybe, kurti jos labui ir ją ginti. Lietuvos kultūra yra svarbiausias Valstybės įvaizdžio garantas, nuo seniausių laikų Lietuvą glaudžiai susiejantis su Europos civilizacija ir, savo  nepaprasta ideologija, ją praturtinanti. Lietuvos kultūra esmingai prisideda prie Lietuvos žmonių tapatybės pojūčio formavimo, stiprina pilietiškumą ir bendruomeniškumą, sudaro prielaidas atsispirti Lietuvai nedraugiškų jėgų poveikiui. Lietuvos kultūra stiprina Lietuvos visuomenės galias, didele dalimi prisideda prie jos ekonominio klestėjimo ir socialinės gerovės.Deklaracijoje kviečiamos visos Lietuvos politinės partijos pasirašyti nacionalinį susitarimą „Dėl Lietuvos kultūros puoselėjimo“, kuriame,  be kitų nuostatų, būtų įrašytos: „Laikyti Lietuvos kultūros puoselėjimą vienu svarbiausių Lietuvos politikos prioritetų ir kad iki 2022 metų Lietuvos kultūros finansavimui būtų skiriami asignavimai ne mažesni nei 1,5 proc. nuo BVP“ (Juozas Nekrošius, Šauksmas tyruose // Lietuvos aidas. -2018, spal. 23, p. 4). Ar pasirašys?

Filosofo Vytautos Radžvilo nuomone, „Kiekvienas atėjęs į šį pasaulį netampa tautos nariu savaime. Juo tampama ypatingu įsitautinimo ir įsivalstybinimo veiksmu – apsisprendimu“ (Vytautas Radžvilas. Kiek kartų gali atgimti tauta?. – V. – 2018). Tai, žinoma, naujoviškas, modernus požiūris į individo įsitautinimą, dar vis tramdomas baimės sovietmečiu pasmerktos fašistinės rasių teorijos. Mums lietuviams priimtinamesnė jau beveik šimtmetį gyvuojanti vydūniškoji  lietuviškoje šeimoje gimusio individo tapsmo lietuviu teorija.

Tauta, anot Vydūno, tai žmonių bendruomenė, kurios narių gyslose  teka, tas pats kraujas, „tūno tautos slėpinys, jungiantis tautos gyvybę“. Istorijos tėkmėje tauta tai sustiprėja, tai susilpnėja, priklausomai nuo to, kaip jai pavyksta išlaikyti kraujo grynumą. Vydūno nuomone, kraujyje yra užkoduoti ir biologiniai, ir psichiniai ir net intelektualiniai žmogaus ypatumai. Todėl vienos tautos individai ir skiriasi nuo kitų tautų žmonių savo kūno forma – ūgiu, galva, akimis, plaukais, kas reiškia kraujo gentiškumą. Nors vienos tautos žmonės ir skiriasi vienas nuo kito savo išvaizda, vis dėlto vienos tautos žmones atskirsi, kad jos yra to paties kraujo (Vydūnas. Raštai. T1,- V., 1990. – P. 237).

Tačiau šalia kraujo žmoguje yra ir kitas toks pat, kaip ir kraujas svarbus slėpinys – žmogaus psichika, jo sąmonė, lemiantis ir tautos psichinį gyvenimą. Kaip tik tas žmogaus slėpinys ir parodo, „kaip vienos tautos žmonės jaučia, ko ir kaip jie geidžia, kaip jie apsireiškia ir kaip jie vykina savo jausmų, – ūpų, troškimų, geismų ir minčių tikslus… Vienos tautos žmonių jausmai – ūpai, geismai, troškimai, linkimai  yra kitokie negu kitų tautų žmonių. Todėl, pasak jo, tauta yra bendruomenė, turinti ne vien tik „ypatingą kraujo ryšį, bet ir ypatingą psichinį pasaulį su ypatingų jausmų, minčių, norų – turiniu“ (Ten pat, p. 239).

Psichiniam žmogaus pasauliui priklauso jo gimtoji kalba- „vyriausioji žmogaus apsireiškimo priemonė – aiškiausias tautos žymis, tautos vėliava… „ Jo nuomone, „Kalba yra vyksmas, tvarkomas žmogaus kūno gyvumo, esmės, nuotaikos, nuovokos, protavimo ir sąmonėjimo dėsnių: vyksmas, kuriame dalyvauja panašių savitumų žmonės. Kitaip tariant, kiekviena tautų kalba yra atskira žmoniškumo giesmė… Kalba yra tautų giesmė, jų himnas…. Ir tik su kalba išlieka tautų gyvata“ (Ten pat, p. 275)

„Kiekvienos tautos kalba gimsta… ne iš kūno, bet iš žmoniškos dvasios-sielos… Joje atsispindi tautos kultūra (Ten pat, p.52). Ir kuo ji aukštesnė, tuo stipriau ja reiškiasi žmoniškumas, tuo tvirčiau jaučiasi tauta ir tvirtesnė būna jos kalba… „Ir lieka mažajai tautai tik vienas kelias. Tiek auginti savyje žmoniškumą, kad  jo kuo daugiau atsispindėtų kalboje“ Todėl, Vydūno nuomone, „būtina žadinti savy tikrąjį žmogų, kuris gimtąja kalba apsireikštų ir ją pašventintų bei stiprintų“ (Ten pat, p. 487).

Gi žmogaus dvasią-sielą formuoja kultūra, menas, mokslas, dora. Per kultūrą ir žmoniškumas nešamas į pasaulį. Menas, mokslas ir dora – „Šie trys žmogaus asmenybės reiškiniai yra kaip žmoniškumo požymiai, o kiekvienos tautos  gyvatos – tarsi dvasia-siela. Ir kiek toji yra gaivi, tiek aukštai žmonijoje stovi tauta“  (Ten pat, p. 275).(Voverienė Ona. Laisvės, žmoniškumo ir tautinės savigynos šauklys // Lietuvos aidas. – 2003, rugpj. 21, p. 12)

Išeidamas į Amžinybę Vydūnas mums paliko testamentinį  priesaką, akinantį mus vertinti savo tautą  ir jos galias objektyviai. Jo nuomone, „Mažosios tautos teturi tik vieną stiprybę, būtent dvasios žvalumą. Kada jose teisybės jausmas gyvas, budrus ir stiprus, kada jose Tėvynės meilė yra skaisti ir karšta, tada ta tauta savyje turi viską, ko jai reikia gyventi viduje ir pakelti pasitaikančias sunkių bandymų valandas“.

Tauta yra laisva tik savo valstybėje. Todėl kova už savo kultūrą, kultūrines teises, už gimtąją kalbą ir tautos gyvastį visuomet yra teisėta ir morali. Kuriai tautai tą kovą pavyksta laimėti, ta išlieka, nors būtų ir visaip slegiama, varginama. Dvasinės galios nugali ir geležines naikinimo priemones. Kiekvienas tautietis jaučia stipriau ar silpniau, kad jis yra pašauktas gyventi dėl tautos. Tame mato savo gyvenimo prasmę. Tie, kurie tokį jausmą praranda, – nutautėja, pradeda ieškoti laimės kitų tautų sukurtuose gyvenimuose, tampa pasaulio klajokliu, bastūnu.

Vydūnas savo kūryba – dramomis, romanais, esė ir straipsniais viešojoje spaudoje visa savo kūrybine veikla siekė išryškinti savo tautos dvasinį potencialą, išmokyti ją orientuotis materialųjų ir dvasinių vertybių hierarchijoje, materialiąją kultūra subordinuojant dvasinei, sustiprinti tautos savigarbą, išugdyti atsparumą nutautinimo politikai, parodyti pasauliui lietuvių tautos gyvybingumą, skatinti  kuo geriau atskleisti lietuvių tautos dvasines vertybes,  paskleisti šitą pozityvią informaciją tarp kitų tautų. Būtent tokią jis matė lietuvių tautos išlikimo galimybę. Tame jis matė svarbiausią kultūros vaidmenį žmonių ir tautų gyvenime.

Dabartinėje Lietuvoje nykstant tautiškumui, nyksta ir žmoniškojamas. Sparčiai vienišėjame, integruodamiesi į globalųjį pasaulį. Pasauliui vis labiau globalėjant ir tautoms sparčiai niveliuojantis, pagreitį įgauna atvirkštinis procesas –  tautos viertimas liaudimi. Lietuvos „europėjimas“, kurio ryškiausias bruožas masiškas jaunimo, o dabar jau ir šeimų bėgimas iš Lietuvos (Vien tik Kanada pasiruošusi priimti, nustačiusi kvotas, kiekvienais metais 40-42 tūkstančius žmonių iš Lietuvos, įskaitant vaikus ir senelius) – tai mūsų tautos ir valstybės praradimai, kurie yra akivaizdūs ir dideli. Tauta nėra sutelkta savikūrai: tam nėra nei materialinių , nei moralinių paskatų valstybiniu mastu, net nei daugumos žmonių vidinių paskatų – puoselėti savo tautą ir stiprinti valstybę.

Tėvynė, kaip vertybė, praranda savo vertybinį metmenį, kas ją išduoda, net nelaikomas išdaviku nei valstybiniu mastu, nei eilinių žmonių lygmeniu. Tačiau nematyti nei valdžios, nei kultūrinio elito atstovų pastangų, kad mūsų žmonės būtų gerbiami ir vertinami savo tėvynėje, kurie mielai, esant kitokiai psichologinei ir socialinei atmosferai liktų tėvynėje ir stengtųsi kurti savo valstybę ir ją ginti. Paradoksalu, laisvoje Lietuvoje nyksta ir tautiškumas, ir žmoniškumas. Okupacijos metais turėjome tvirtus vidinius rezistencijos pamatus, atsiremiančius į tautinę savimonę, tradicijas, į tautos vertybių sanklodą, istorinę atmintį. Dabar visa tai prarasta. Norėdami būti visaverčiais pasaulyje savo kultūriniu savitumu stengėmis išlikti savimi. Ir išlikome, nežiūrint okupacijos. Kultūra tiesė tiltus tarp skirtingų įsitikinimų žmonių: į Justino Marcinkevičiaus dramas Nacionaliniame dramos teatre veržėmės visi: ir turintys raudonas komunistų knygeles, ir politiniai kaliniai, ir tuometiniai žiopliai indiferentai; visi vienodai iki plaštakų skausmo plojome atsistoję pasibaigus  spektakliams, „Mažvydas“, „Donelaitis“, „ Katedra“, o iš teatro išėjusi minia, plūstelėjusi į Gedimino prospektą  vieningai skandavome Lietuva!, Lietuva!  Ne mes pirmieji.

Pasirodo Lietuvos mąstytojai Andreas Volanus ir Augustinas Rotundas beveik visada susitardavo ir Lietuvos kultūros, ir Lietuvos valstybingumo bei jos ateities klausimais, nors  A. Volanas buvo katalikas, A. Rotundas – reformatorius, net knygą kartu parašė, kai tuo tarpu Vokietijoje – vyko Reformacijos karas, o Prancūzijoje katalikai žudė hugenotus. Prieškario Lietuvoje, tautinis atgimimas, kuris rėmėsi kultūra, reiškėsi, kaip lietuvių bendruomenės jungiamasis tiltas, stiprinantis lietuviškąją tapatybę, atvedė į Lietuvos nepriklausomybę visų luomų ir visų įsitikinimų lietuvius, susitelkusius po mūsų Trispalve, dainuojančius lietuviškas dainas ir giedančius lietuviškas giesmes.

Tas pats vyko ir Sąjūdžio dainuojančioje revoliucijoje, antrą kartą XX amžiuje, atkūrusioje nepriklausomą Lietuvos valstybę. Lietuvos šviesuomenė suvokdama realybę, kad kultūra visuomenėje gali reikštis, ypač, siekiant sustiprinti tautinę tapatybę, kultūrą naudojant, kaip efektingą politinės inžinerijos instrumentą. Deja, matyt, tą puikiai supranta ir valdantieji, kurie stengiasi išlaikyti Lietuvoje politinį chaosą, todėl jie ir varo kultūrą, kasmet mažindami jos finansavimą, į tamsiausius užkaborius. Popiežius Pranciškus, neseniai lankydamasis Lietuvoje, Vilniuje ir Kaune, ragino prisiminti ir puoselėti savo Tautos praeitį, mokytis iš jos. Tik žinantys savo šaknis, gerbiantys tų, kurie gyveno prieš mus atminimą, gali daugiausiai nuveikti savo Tautos ir viso pasaulio pažangai ir būti tolerantiškais kitiems, neatsisakydami savųjų vertybių (Algimantas Liekis. Kultūra spąstuose // Bernardinai. Lt. -2018.11.13)

Vilnius, 2019-01-22

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos sutelkimo pagrindas
  2. G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės
  3. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  4. O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną?
  5. Vyks XIV Prigimtinės kultūros seminaras – „Prigimtinė kultūra tautos glėbyje“
  6. G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (I)
  7. R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas?
  8. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį
  9. O. Voverienė. Lietuva po Prezidento rinkimų
  10. O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje?
  11. O. Voverienė. Tegul bus išklausyta ir Altera pars…
  12. O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose
  13. V. Juozapaitis. Kultūra – mūsų namai?
  14. O. Voverienė. Kada lietuviška liaudis taps lietuvių tauta?
  15. O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Viktoras says:
    4 metai ago

    Ačiū,ačiū,ačiū straipsnio autorei.Gerbiamoji Rasa,būtinai nusiųskite šias įžvalgas Seimo kultūros vadovui Karbauskiui ir Kultūros ministrui Kvietkauskui / apdovanotas Lenkijos vienu iš garbingų jos ordinų už indėlį suartinant lietuvius su lenkų kultūrą/. Nūdien vienas iš didžiausių lietuvių kultūros ,,išdavikų ” yra Vyriausybės vadovas visų pirma už: 1/ Vilniaus Pranciškonų didžiulio vienuolyno komplekso neteisėtą atidavimą Gdansko OFM Conv.-vad.kun.br.Marek Adam Dettlaff; 2/ įsileidimą į pietryčių Lietuvos erdvę šešių Lenkijos TVP kanalų ,ypač įsteigiant Lenkijos ,, TVP Wilno”kanalo,kurio pagrindinis tikslas skleisti Lietuvoje lenkų kalbą bei kultūrą,-o visa tai lietuviskų TV laidų sąskaita;3/ Lietuvos Vyriausybės dviejų ministerijų vadovamimo perleidimą lenkakalbiams politikams turintiems ,,Lenko kortą”,kuri įpareigoja juos nekenkti Lenkijos valstybės interesams.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Va, to tai nežinojau! Įsivaizdavau sau, jog tai tik kortelė, suteikianti kokių nors lengvatų, pvz., nemokamas studijas ir pan. …
      ,,Lenko kortą”, kuri įpareigoja juos nekenkti Lenkijos valstybės interesams(!!!). T.y., „Lenko kortos” įpareigojimai yra AUKŠČIAU valstybės, kuriai priklauso pilietis, PASO įpareigojimų, galiojančių visų pasaulio valstybių piliečiams? Bet tai jau panašu į kokios nors mafijos įpareigojimus? Tai tikrai kvepia didybės manija, tik taip atvirai, kaip tarpukario Vokietijoje, neskelbiama.
      Korta reiškia, jog, kilus bet kokiems nesutarimams, neramumams, trinčiai, ar net kariniams konfliktams, kortelę turintis kaimyninės šalies pilietis ĮPAREIGOJAMAS būti lojalus PL, stoti PL pusėn PRIEŠ Lietuvą*!
      Tai yra įžūlus, putiniškai ciniškas kėsinimasis į kaimyninės šalies suverenitetą, jo pažeidimas!
      Bet tai, kas RAŠTU UŽRAŠYTA, yra ĮRODOMA, jei kas to imtųsi? Pradedant kad ir Vatikanu, ir pereinant prie visų kitų EŽTT, ar TT sprendžiant, kaip LT apginta nuo okupacijos padarinių.
      _______________
      * Logiška: sūris pelėkautuose – tave nemokamai organizuotai vežė į mitingus, šelpė prieš LT nukreiptais plakatais, „dovanojo” kompiuterius ir kt.. Taigi, neužmiršk tų „dovanų” – gavęs komandą, privalėsi atidirbti išduodamas žemę, kur gimei 🙁

      Atsakyti
  2. Svaičiojam apie konsolidaciją? Nesvajokite! says:
    4 metai ago

    Jumis pasirūpins Vanagaitė ir C°:
    Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ tęsinys gali sulaukti pirmtakės likimo: autorė nesitiki, kad sulauks leidyklų susidomėjimo
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/vanagaites-knygos-musiskiai-tesinys-gali-sulaukti-pirmtakes-likimo-autore-nesitiki-kad-sulauks-leidyklu-susidomejimo.d?id=82330135

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    4 metai ago

    Kalbant apie lenkus, derėtų suprasti, kad jie yra rusų, kurie atėjo iš iranėnų žemės, genties individai, dėl agresyvumo praleisti į retai gyvenamas baltų žemes jotvingių ir pietų prūsuose. Čia jie išpruso, įlenkė šiaurinį mūsų kamieną ir, sumišę su jotvingių tautos dalimi, “nusišnekėjo” lenkiškai. Nuo to, kad įlenkė mūsų kamieną, jiems prilipo “lenkų” (riestinis kirtis ant n) pavadinimas.
    Vengrus nuo Uralo pro baltų kamieną mes praleidome draugiškai, palikę erdvę prie Balatono, ir nuo tada jie niekada nesikėsino į mūsų šiaurę.
    “Duok šuniui laisvę, tai ir ant galvos užlips”, – girdėjau sakant savo bobutę Anelę. Dabartinė lenkų Varšuva – Var šuva (šuo), kartu su Vengrija turi garbę ginti mus nuo klimato šilimo pasekmių (plūsta žmonės iš pietų). Vengrija tai daro nuoširdžiai, betgi agresyvūs iranėniški lenkai kaip šunes puola kartu ir mus. Tokią veiksmų laisvę jiems duoda materialinė persvara, bet mes priešpastatome dvasios stiprybę – štai buvusių ir esamų mūsų konfliktų su Lenkija (beje, ir su iranėniška Rusija) esmė.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Ar ñ , leñkus? Jei tinka – pasidėkite po ranka, kad nereiktų gaišti, kai norėsite pasinaudoti.
      Va, dar turiu gatavai pasidėjus – ã, à, aĩ, añ, eñ, ė́, ~ẽ, ì , į̇́, ý, ù, úo , ~uõ, iū̃, – kol kas tiek. (Tikėkimės, kad Alko sistema „sveikai suvirškins” ženklus)
      Dėl lenkų – neįsiminiau pavardės UA istoriko (ar kalbotyrininko), išleidusio veikalą apie savo tarmės UA-čius, kurią rašė remdamasis taip pat ir savo giminės istorija (jų giminė buvo iš tų, kam pavyko viską išsaugoti). Tai veikalas apie jau beveik nykstančią UA LEMKŲ etn. grupę. Esą, šios genties atplaišos veržėsi į Vakarus, link Baltijos, ir į Pietus; pakeliui prigriebė kaimynines Karpatų gentis (slovakus/karpatorusus), o tada pakeliui į tikslą jau viską iš kairės ir dešinės „atsiėmė” (UA, CZ, BY, LT, DE kraštinės žemės, pamarėnus). Vėliau, kai PL ėmėsi uoliai sau dar daugiau „susigrąžinti” (LT, BY, UA, CZ, DE) dar didesnė lemkų dalis buvo atkirsta nuo savų, ir taip ligi šiol liko (šiems PL pripažino teisinį TM statusą!). Savo veikalu tas asmuo pateikia nelenkišką savo tarmės gentainių bei PL radimosi istorijos versiją. Kiekviena šalis lemkų istoriją, žinoma, savaip traktuoja.
      – uk.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B5%D0%BC%D0%BA%D0%B8
      – pl.wikipedia.org/wiki/%C5%81emkowie
      – ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B5%D0%BC%D0%BA%D0%B8
      Neturiu jokios kompetencijos šiuo klausimu kažką spręsti, bet… ar лемки/лэмкы (veikalo autorius būtent tarė лэмкы; dar anksčiau jie save vadino rusinais, rusnakais) negalėjo lemti lenkų vardo? Žinoma, įtakos galėjo turėti ir tokie žodžiai, kaip karingos gaujos „rezidencijos” vieta „poliana/polianka” . Žemėlapiuose, kuriuos aš žiūrėjau, pirmieji „lenkų” paminėjimai būtent ten, prie lemkų genties žemių. O dar tas faktas, kad UA ir PL kalbos tokios panašios, kad galima specialiai net nesimokyti – ir taip susikalbėsi. O apie RU ir PL k. to nepasakysi.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Ciniškas argumentas, saugantis nuo mums „rekomenduojamų” pabėgėlių:
      „… jie yra rusų, kurie atėjo iš iranėnų žemės, genties individai,” – taigi, ana va, kiek „pabėgėlių” jau priglaudėm „savo noru”…

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        4 metai ago

        Dėkoju. Indoeuropiečiai rusai, (per Iraną jie tik perėjo), kuriems anksčiau priklausė Tarpupis su Babij Lon’u – Babilonu priešakyje, vėliau kelyje į šylančią šiaurę nuo Pauralio į vakarus užėmė ir sūduvių, sudinų (dakai) apgyvendintas žemes (užsiduoti V. LIETUVIAI DAKUOSE IR PAS SAVE) – taip šios aisčių šakós prie Auksinų jūros pagrindu (užsiduoti XVIII. ISTORIJA PAREINANT Į LIETUVĄ), žr. pav. 7, konsolidavosi ukrainiečių kalba komunikuojanti Ukrainos valstybė, kuri, skirtingai nuo lenkų, niekuomet nesikėsino į šiaurę.
        Toliau kalbant apie rūsius iš periodiškai drėgno Babij Lon’o Indijos vandenyno pakrantėje, tenka pasakyti, kad jie, kalbėdami lietuvišku dialektu (V. Toporovas) genetiškai pasirodė iš tikro esą artimiausi aisčiams (baltams). Todėl jų noras uždaryti baltus į savo tautų kalėjimą kvepia tėvažudžių kvapeliu.
        Kas dėl lemkų, tai čia gali būti garsinio m nuslydimo į n atvejis. Reikia tyrinėti. toliau.

        Atsakyti
  4. Būtinai perskaitykite says:
    4 metai ago

    Lukiškių a., tautinių valstybių sostinių ir nacionalinių valstybių klausimas:
    Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas
    – delfi.lt/news/ringas/politics/vytautas-radzvilas-lukiskiu-aiksteje-paneuropinio-konflikto-aidas.d?id=82386371

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    4 metai ago

    Svetimi svarbesni už savus, o mažumos – už daugumą
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/vakaro_ziniu_redakcijos_skiltis/svetimi_svarbesni_uz_savus_o_mazumos__uz_dauguma/

    EP smerkia bandymus Lietuvoje cenzūruoti informaciją apie LGBTI
    – diena.lt/naujienos/lietuva/politika/ep-smerkia-bandymus-lietuvoje-cenzuruoti-informacija-apie-lgbti-944802?komentarai

    Už įvairovę pasisakanti ES labai savitai ją suvokia – tautinėms valstybėms liepia savo šalyse atsisakyti savo tautos kultūrinių savitumų, kokių neturi kitos tautos, naikinti juos,

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
Scena iš spektaklio „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ repeticijos | VST archyvo nuotr.

Kviečia pokalbis „Kalba kaip kalėjimas ir būdas susišnekėti. Tomo Stoppardo atvejis“ Vilniaus senajame teatre

2023 09 08
Virginijaus Kašinsko miniatiūrų paroda | rengėjų nuotr.

Dailininko V. Kašinsko kūrybinė vizija išreikšta labai ribotame plotelyje!

2023 08 30
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.

V. Vasiliauskas. Prezidento rinkimai: geras prieš dar geresnį

2023 08 29
Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo | M. Ambrazo nuotr.

Rašytojų sąjunga laukia savivaldybės tarybos sprendimo dėl J. Marcinkevičiaus skvero atnaujinimo

2023 08 27
Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje?

Už Vilniaus krašto okupacijos priminimą ir pastabą, kad pabėgėliai turi mokytis lietuvių kalbos, VKI viršininkas A. Valotka sulaukė ministro S. Kairio tarnybinės nuobaudos PAPILDYTA

2023 08 22
Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje?

Kultūros ministerijoje spaudos konferencija „dėl Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko“ PAPILDYTA

2023 08 21
Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

D. Kuolys. „Gaila jo“, arba „tarp laisvės ir tautiškumo“

2023 08 17
Alkas.lt koliažas

E. Vidmantas. Rytų Lietuvos lenkinimas per bažnyčias (III)

2023 08 16
Edvardas Vidmantas | mokslasplius.lt nuotr.

E. Vidmantas. Rytų Lietuvos lenkinimas per bažnyčias (II)

2023 08 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos vėliava | finmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ukrainos reformoms – 1,5 milijono parama

2023 09 13
Skambučiai | ligoniukasa.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

VLK ir „Sodra“ taupys skambinančiųjų laiką

2023 09 13
Gatvių skenavimas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje skenuojamos gatvių dangos

2023 09 13
Policija | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pritarta policijos veiklos organizavimo pokyčiams

2023 09 13
Ką būtina žinoti apie senas skolas?
Lietuvoje

Darbo partija teikia siūlymus pajamų didinimui

2023 09 13
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Auga ir krovinių, ir keleivių skaičiai

2023 09 13
Mama ir kūdikis | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM stiprina psichologinę pagalbą mamoms

2023 09 13
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kuo Kremlius ruošiasi pakeisti Putiną?

2023 09 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Pajūriečiui apie V. Apžvalgininkas. Gudija nori okupuoti ne tik Vilnių.
  • Kažin apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Sesutės apie V. Apžvalgininkas. Gudija nori okupuoti ne tik Vilnių.
  • >Žemynai apie V. Apžvalgininkas. Gudija nori okupuoti ne tik Vilnių.

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ukrainos reformoms – 1,5 milijono parama
  • VLK ir „Sodra“ taupys skambinančiųjų laiką
  • Vilniuje skenuojamos gatvių dangos
  • Pritarta policijos veiklos organizavimo pokyčiams
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

by daiva
2023 09 09
38
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

Jau ne pirmą kartą girdžiu viešai svarstant šį klausimą. Šįryt (2023.09.08) per LRT radiją atsitiktinai išgirdau laidą, kurioje bandyta aiškintis,...

Skaityti toliau

Kviečia pokalbis „Kalba kaip kalėjimas ir būdas susišnekėti. Tomo Stoppardo atvejis“ Vilniaus senajame teatre

by Kristina Aleknaitė
2023 09 08
0
Scena iš spektaklio „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ repeticijos | VST archyvo nuotr.

Rugsėjo 12 d. 18 val. Vilniaus senajame teatre (J. Basanavičiaus g. 13, Vilnius) Mažojoje salėje įvyks diskusija „Kalba kaip kalėjimas...

Skaityti toliau

Dailininko V. Kašinsko kūrybinė vizija išreikšta labai ribotame plotelyje!

by daiva
2023 08 30
1
Virginijaus Kašinsko miniatiūrų paroda | rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 31 d. 18 val. Vilniuje, Vidmanto Martikonio galerijoje-muziejuje  „Autoportretas” Pilies g. 12, atidaroma dailininko-tapytojo Virginijaus Kašinsko  miniatiūrų tapybos paroda...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Pajūriečiui apie V. Apžvalgininkas. Gudija nori okupuoti ne tik Vilnių.
  • Kažin apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Sesutės apie V. Apžvalgininkas. Gudija nori okupuoti ne tik Vilnių.
  • >Žemynai apie V. Apžvalgininkas. Gudija nori okupuoti ne tik Vilnių.
  • >P.Skutui apie V. Apžvalgininkas. Gudija nori okupuoti ne tik Vilnių.
Kitas straipsnis
V. Vaitkevičius. Raktas Mažulonių piliakalniui

Sekmadienio sakmė. Apie Laimės senelį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai