Ketvirtadienis, 14 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Naujakuriai ir senbuviai. Konfliktas įveikiamas?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2019-06-03 15:00:46
1
Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.
Pixabay.com nuotr.

Apie kartų konfliktus prirašyti ištisi tomai. Dažniausiai kalbama apie fizinių kartų konfliktus. Tuo tarpu kova tarp seno ir naujo reiškiasi daug plačiau, tarp ištisų visuomenės grupių, judėjimų, organizacijų ir net valstybių.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pasaulio tvarką sprendė trys didžiosios kolonijinės valstybės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija. Už Atlanto sau tvarkėsi Jungtinės Valstijos, įsisavinusios vis daugiau teritorijų savo žemyne, bet mažai tesidomėjusios Senuoju pasauliu. XIX a. II-oje pusėje susikūrė dvi naujos galybės – Vokietija ir Italija, o dar vėliau iš izoliacijos išlindo Japonija. Šios valstybės geopolitikos senbuves paprašė pasislinkti. Taip kilo du pasauliniai konfliktai.

I-ajame pasauliniame kare Italija ir Japonija kovojo senbuvių pusėje. Tuo tarpu Vokietija visuotinai pasmerkta už tai, jog darė tą patį, ką senbuvės geopolitikos žaidėjos vykdė jau kelintą šimtmetį – siekė įsisavinti naujas teritorijas. II-ajame pasauliniame kare Vokietija, Italija ir Japonija jau grūmėsi viename fronte prieš senbuves – Didžiąją Britaniją, Prancūziją, į globalią politiką įžengusias Jungtines Valstijas ir raudonai persidažiusią Rusijos imperiją. Geopolitikos naujakurės įveiktos, sutriuškintos ir vėl visuotinai pasmerktos.

Žinoma, Vokietija vykdė antihumanišką politiką tam tikrų etninių grupių atžvilgiu. Bet tai buvo laikai, kai Jungtinėse Valstijose tebeklestėjo rasinė afrikiečių segregacija, tik tik į pabaigą ėjo krašto senbuvių indėnų genocidas, Didžioji Britanija masiškai žudė sukilusius indus, o Sovietų Rusija represijų mastais gerokai lenkė nacių Vokietiją. Būkime teisingi – kad ir kokius nusikaltimus vykdė Vokietija ir Japonija (Italija apskritai nusidėjo tik tuo, kad pasirinko blogus partnerius), pagrindinė pasmerkimo priežastis buvo kėsinimasis į tai, kas jau buvo pasidalinta.

Naujakurių ir senbuvių konfliktų galima aptikti ir socialinių sluoksnių santykiuose. Apie XVII a. prasidėjo prakutusių verslininkų ir ūkininkų emancipacijos judėjimai prieš įsitvirtinusią aristokratų feodalų viršenybę. Socialinės viršūnėlės senbuviai naujakuriams priešinosi iki pat XIX a. O tame pačiame amžiuje jau prakutę plebėjai susidūrė su kylančiomis socialinėmis apačiomis – proletariato judėjimais. Kai kur šie konfliktai spręsti revoliucinėmis, kai kur – reformistinėmis priemonėmis. Akivaizdu, kad pastarosios pasiteisino labiau.

Kartų konfliktai taip pat reiškiasi politinių bei religinių grupių santykiuose. Dauguma atvejų sunku vienareikšmiai vertinti, kuri pusė – teisesnė, tiesiog tokia visuomenės gyvenimo tikrovė. Viena pusė stengiasi išsikovoti savo vietą po Saule, kita pusė – ją išsaugoti. Ko gero, svarbiausias klausimas, kokiais būdais viena ar kita daroma.

Dažnas naujas judėjimas serga vaikiška mesianizmo liga. Jo principas – „mes arba niekas“. Nesvarbu, koks būtų šio judėjimo lyderių fizinis amžius, socialinė padėtis ar net išsilavinimas. Pradėjus naują veiklą dažnam atrodo – štai, visi kiti iki mūsų užsiiminėjo niekais arba tiesiog buvo liurbiai, o štai mes dabar mostelsime taip, kad visus nušluosime. Praeina geras dešimtmetis ir dažnas toks judėjimas susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip jo žeminti pirmtakai. Ir paaiškėja, kad viskas – gerokai sudėtingiau, nei atrodė veiklos jaunystėje.

Tada ateina supratimas, kad kiti gali būti tokie pat reikšmingi, protingi ir vertingi, kaip tu. Atsiranda noras bendradarbiauti. Bet dažnai jau būna vėlu. Traukinys jau būna nuvažiavęs. Užsitarnavus arogantiškų narcizų etiketę ją nusiplauti jau būna sunku. O be to, į trasą veržiasi dar jaunesnės kartos naujakuriai.

Lietuvos Atgimimo laikais kuriantis charizminiam protestantų judėjimui jame vyravo geranoriška ekumeniška nuostata, deja, išreikšta labai naiviomis formomis. Štai, mes atradome auksinį raktelį, savą šventraščių interpretaciją, dabar visas kitas konfesijas apvalysime nuo jų bereikšmių tradicijų ir visi būsime viena, nes visi tiesiog taps mumis. Nepavyko. Pasirodė, kad kitos konfesijos savo interpretacijas taip pat laiko teisingiausiomis. Tada šiame judėjime prasidėjo sektantizmo etapas, smerkiant ir juodinant kitas konfesijas. Ir tik po daugelio metų suprasta, jog tikra vienybė įmanoma tiktai įvairovėje.

Panašiai vyksta politinėje plotmėje. Apie 1996-uosius metus viena patriotinė partija, tuo metu buvusi „ant bangos“ ir vedama tuometinio jaunimo, aiškino, kad visos ankstesnės tautiškos formuotės tiesiog įstrigusios praeityje ir stokoja tiek dabarties, tiek ateities tikrovės suvokimo. Užtai mes kaip mostelsim… Praėjo geras dešimtmetis ir ši partija atsidūrė dar žemiau reitinguose, nei jos kritikuoti tautinės politikos senbuviai.

Šiandien Lietuvoje vėl kyla nauji patriotiniai judėjimai. Nors jiems vadovauja garbaus amžiaus ir didžios intelektualinės patirties žmonės, vėl lipama ant to paties grėblio. Visi iki mūsų – liurbiai, dabar ateiname mes, jei norite – junkitės prie mūsų, o mes dar gerai pagalvosime, ar jus priimti. Tas pats jaunatviškas maksimalizmas. Ir, deja, ta pati labai tikėtina pabaiga.

Žinoma, senbuviai taip pat būna arogantiški ir taip pat – be jokio deramo pagrindo. Jaunystėje įstojus į vieną tradicinę tautinę partiją iš jos senbuvių teko išgirsti: mūsų partijoje reikia išsisėdėti. Ne užsitarnauti. Ne pasižymėti. Tiesiog išsisėdėti. Senas narys – geras narys, net jeigu jis – visiškai pasyvus ar intelektualiai bergždžias. Taip ir senos partijos, organizacijos dažnai galvoja: mes čia jau tiek metų veikiame, viską žinome, ką čia tie nauji mums pasakys…

O nauji gali pasakyti daug ką. Kaip ir seni – jauniems. Vienais atvejais gali pasirodyti, jog naujai išradinėjamas dviratis jau seniai išrastas, kitais atvejais – jog dviratį galima keisti automobiliu. Patirties ir išradybos darna – pagrindinė tvarios pažangos sąlyga.

Prieš daugelį metų teko klausytis paskaitos apie senovės žemės ūkio kultūrą. Antikos žemdirbiai į vieną jungą kinkydavo jauną jautuką ir seną jautį. Jauniklis išjudindavo aptingusį senį, bet senis pristabdydavo jaunėlį nuo perdėto blaškymosi. Taip užtikrinama pusiausvyra.

Naujo ir seno kova vyko ir vyks. Tarp valstybių, tarp klasių, tarp ideologinių srovių. Tačiau daugelį trinčių įmanoma amortizuoti. Jei tik yra nors krislelis geranoriškumo kiekvienoje konfrontuojančioje pusėje. Juk tikrai vieni kitiems galime duoti daug.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias?
  2. M. Kundrotas. Dvasinė paauglystė
  3. M. Kundrotas. Nesvarbūs dalykai neaptarinėjami
  4. M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau?
  5. M. Kundrotas. Dviguba pilietybė? O kas toliau?
  6. M. Kundrotas. Lietuvos politika: tarp sektantizmo ir UAB
  7. M. Kundrotas. Ar leisime Lietuvą paversti kumetynu?
  8. M. Kundrotas. Kas vienija, o kas – skaldo tautines jėgas?
  9. M. Kundrotas. Melo kojos trumpos. Atsakymas A. Sakalui
  10. M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai?
  11. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VII)
  12. Tautininkų sąjunga jungiasi su partija „Jaunoji Lietuva“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Romas says:
    4 metai ago

    Va tas “krislelis geranoriškumo”, kaip auksinis raktelis…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Balkus ir M. Kundrotas | Alkas.lt ekrano nuotr.

M. Kundrotas: Rusijos ir Baltarusijos opozicija Lietuvoje. Draugai ar gyvatės užantyje?

2023 09 06
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.

V. Vasiliauskas. Prezidento rinkimai: geras prieš dar geresnį

2023 08 29
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Šalin rankas nuo Nacionalinio susivienijimo

2023 08 27
LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo sesija. Deputatai plenarinių posėdžių salėje posėdžio metu. Stovi deputatai (iš kairės) Romualdas Ozolas ir Justinas Marcinkevičius,Vilnius, 1989 12 | LCVA, J. Juknevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Kas teisia Justiną Marcinkevičių?

2023 07 24
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Dvasingos tautos ir bedvasiai jų atstovai

2023 07 13
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Tautinė valstybė laiko spąstuose

2023 07 07
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

A. Matulevičius. Kas suinteresuotas kelti sumaištį valstybėje?

2023 07 07
Žalieji ragina pasirašyti Nacionalinį miškų susitarimą | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Žalieji ragino pasirašyti susitarimą dėl miškų

2023 07 04
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas. Aš – pacifistas

2023 07 04
M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė

M. Kundrotas. Išlikti tautininku sampratų įvairovėje

2023 06 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasas, pilietybė| lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto Pilietybės įstatymo pakeitimus

2023 09 14
Jau veikia intelektinei nuosavybei skirta svetainė
Lietuvoje

Pasirūpinti intelektine nuosavybe – paprasčiau

2023 09 14
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM: didės dienos stacionarų skaičius

2023 09 14
Miškas | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Dar 2 miškuose skelbiama stichinė nelaimė

2023 09 14
Orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklos atidarymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus oro uoste – žingsnis tvarumo link

2023 09 14
Dr. Zachis Havasas noriai dalijo autografus ir fotografavosi | A. Paulavičiaus nuotr.
Istorija

Legendinis egiptologas vilniečiams atskleidė paslaptingųjų mumijų pasaulį

2023 09 14
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS traukiasi iš susitarimo dėl švietimo

2023 09 14
Pareigūnai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Parengtos Vidaus tarnybos statuto pataisos

2023 09 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • KVIETIMAS apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Pajūriečiui apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Žemynai apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Vidmantas Bo apie V. Apžvalgininkas. Gudijos fašistai atidarė filialą Vilniuj

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Buhalterinė apskaita Panevėžyje – kokia nauda verslams?
  • Tinkamo padangų montavimo svarba
  • V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Seimas svarsto Pilietybės įstatymo pakeitimus
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas: Rusijos ir Baltarusijos opozicija Lietuvoje. Draugai ar gyvatės užantyje?

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 06
1
V. Balkus ir M. Kundrotas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Paskutiniu metu akivaizdžiai ima keistis oficialus požiūris tiek į Rusijos tiek į Baltarusijos opoziciją. Ypač daug klausimų kyla dėl jų...

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Prezidento rinkimai: geras prieš dar geresnį

by daiva
2023 08 29
4
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.

Prasidedančio politinio karšto sezono svarbiausias įvykis - kitų metų Lietuvos prezidento rinkimai - gali prikelti iš amžių glūdumos komunistinę meno...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šalin rankas nuo Nacionalinio susivienijimo

by Jonas Vaiškūnas
2023 08 27
22
Alkas.lt koliažas

Nacių režimo tyrinėtojams gerai žinoma vokiečių pastoriaus frazė. Vieni ją priskiria Dytrichui Bonhioferiui, kiti – Martinui Nymioleriui, tikroji autorystė mažiau...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • KVIETIMAS apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Pajūriečiui apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Žemynai apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Vidmantas Bo apie V. Apžvalgininkas. Gudijos fašistai atidarė filialą Vilniuj
  • Jį jau naudoja! - apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
Kitas straipsnis
Profesorei Irenai Veisaitei įteiktas „Paribio žmogaus“ apdovanojimas

Profesorei Irenai Veisaitei įteiktas „Paribio žmogaus“ apdovanojimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai