M. Kundrotas. Melo kojos trumpos. Atsakymas A. Sakalui

1926 m. socialdemokratai ir liaudininkai Seime sudarė koaliciją su tautinių mažumų atstovais. Vokiečių malonei atiteko Klaipėdos kraštas, lenkų savivalei – pietiniai ir rytiniai šalies pakraščiai. 2012 m. socialdemokratai pratęsė seną tradiciją, į valdančiąją koaliciją priimdami Lenkų rinkimų akciją, pietryčių Lietuvoje jau sukūrusią antilietuvišką rezervatą, o pastaruoju metu vis atviriau užimančią Kremliaus penktosios kolonos nišą.

Artėjant savivaldybių rinkimams šios partijos išsiskyrė, abi siųsdamos atitinkamas žinutes savo rinkėjams. Lenkų rinkimų akcijos žinutė: mes dirbome garbingai, už tai mus išmetė. Socialdemokratų žinutė: mes atstovaujame Lietuvai, už tai išmetėme kenkėjus. Abi partijos išlošė, susikūrusios principingų ir atsakingų jėgų įvaizdžius.

Ilgametis socialdemokratų ideologas Aloyzas Sakalas netgi trenkė stulbinamą pareiškimą: Lietuva – vienintelė šalis demokratiniame pasaulyje, kurioje veikia tautinė partija. Išsyk pateiktas sprendimas: šią partiją reikia panaikinti vien už tai, kad ji – tautinė. Prisiminkime, kad A.Sakalas – ilgametis Europos parlamentaras, turintis gerai žinoti įvairių Europos šalių praktikas. Titulinių tautų partijas kol kas palikime ramybėje, žvilgtelkime į tautines mažumas. Štai keli pavyzdžiai.

Prancūzija: Bretonų demokratinė sąjunga (Unvaniezh Demokratel Breizh), Korsikiečių tautos partija (Partitu di a Nazione Corsa), Baskų Patriotinė vienybės sąjunga (Abertzaleen Batasuna), „Elzasas pirmiausia“ (Elsass Zuerst).

Vokietija: Fryzai (Do Fräisen / De Freesen), Lužitėnų sąjunga (Łužiska Alianca / Łužyska Alianca).

Rumunija: Demokratinė vengrų sąjunga (Magyar Demokrata Szövetség), Transilvanijos vengrų liaudies sąjunga (Erdélyi Magyar Néppárt), Vengrų pilietinė partija (Magyar Polgári Párt), Čigonų partija (Partida le Romenge).

Lenkija: Vokiečių mažuma (Deutsche Minderheit), Sileziečių autonomijos judėjimas (Ruch Autůnůmije Ślůnska).

Tautinių mažumų partijos taip pat veikia Suomijoje, Danijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose Europos šalyse. O štai pavyzdys iš kito pasaulio krašto. 2003 m. Rusijoje uždraustos visos etninės ir regioninės partijos. Drauge su totorių, tuvių, buriatų ir kitų Rusijos aneksuotų tautų partijomis iš politinio žemėlapio dingo prolietuviška Baltijos respublikonų partija, ligtol sėkmingai veikusi Karaliaučiaus krašte. Gražus pavyzdys?

A. Sakalo tezė lengvai paveikė tuos, kuriems svarbiau ką nors uždrausti lenkams, nei leisti lietuviams. Juk ši tezė iš esmės reiškia, jog reikia uždrausti ir titulinių tautų tautines partijas. Tautininkų sąjungos, „Jaunosios Lietuvos“ ir kitų lietuviškų partijų, savo įstatuose ir programose akcentuojančių lietuvių tautą, o ne vien pilietinę visuomenę, pagal šią tezę neturi likti.

Tai – nuosekli kosmopolitinė vizija, palaikoma viso socialdemokratų internacionalo. Tautas – į šiukšlyną, tegyvuoja globalus (ar pradžiai – europinis) pilietiškumas. Įžvalgesnis supras, jog tarp eilučių glūdi pirminis motyvas – sunaikinti būtent titulinių tautų vertybėms ir interesams atstovaujančias politines jėgas, o agresyvios penktosios kolonos pavyzdys – tiktai pretekstas.

Žinoma, dauguma pateiktų ir kitų tautinių mažumų pavyzdžių – senbuvių tautų pavyzdžiai. Lietuvoje nėra tokių tautinių mažumų, kurios čia būtų pirmabuvės. Vis gi turime tautinių mažumų ir bendrijų, kurios jau tapo mūsų šalies ir valstybės istorijos, kultūros, visuomenės dalimis. Moralinis klausimas: kaip jų atžvilgiu elgsimės? Jei tai – mūsų bendrapiliečiai, jiems privalu suteikti visas pilietines teises, įskaitant galimybę jungtis į partijas. Pilietinės teisės – visiems lygios. Jei susikurtų Lietuvos pelėdų sąjūdis, atstovaujantis naktibaldoms, jis turėtų būti įregistruotas pagal bendrus Lietuvos Respublikos įstatymus.

O štai praktiniai klausimai. Įsivaizduokime, kad Lenkų rinkimų akcija uždraudžiama. Kas po to? Ją sudarantys žmonės kur nors dings? Išvažiuos? Pakeis politines pažiūras? Išnyks jungiantys konjunktūriniai savitarpio pagalbos ir paramos ryšiai? Nieko panašaus. Belgijoje bandyta uždrausti Flamandų bloką – jis persiregistravo Flamandų reikalo partijos vardu ir sėkmingai veikia toliau.

Jei Lenkų rinkimų akcija persivadins Vilnijos išsivadavimo frontu ar kaip nors panašiai, ji taps dar pavojingesnė. Persivadinusi tautiškai neutraliu vardu ji dezorientuos ir lietuvius. Tai jau dabar vyksta, o tokiu atveju ši tendencija taptų masine. Faktas, jog ši partija jau šiandien telkia įvairių tautybių atstovus, tarp kitko, atsako į A.Sakalo demagogiją, kad tai – vien lenkų sudaroma partija. Sudaro ją ne tik lenkai, klausimas – kam ji realiai atstovauja? Nepanašu, kad Lietuvos lenkams ir jau tikrai ne lenkakalbiams lietuviams. Atstovauja iš esmės antilietuviškai (tiek tautine, tiek valstybine prasme) ir žymia dalimi – prokremliškai nusiteikusiai penktajai kolonai.

Štai pagrindinė problema. Ne tai, kad ši partija lenkiška, o kad antilietuviška.

Sprendimas – gerokai sudėtingesnis, nei pateikia socialdemokratai ir kiti kosmopolitai. Iš esmės reikalinga alternatyvi Lietuvos lenkus ir lenkakalbius lietuvius jungianti politinė jėga. Pradžiai – bent visuomeninė. Alternatyvią lenkakalbę žiniasklaidą jau turime, ją reikia tik remti. Šis sprendimas reikalaus daug politinės valios, išminties ir laiko. Palaipsniui kuriant lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei lojalią lenkakalbių piliečių bendruomenę. Užuot panaikinus Lietuvoje lenkus drauge su lietuviais.