Socialinis verslas: ko Lietuva gali pasimokyti iš Švedijos?

Taip ambasadorė kalbėjo „Talentas keisti“ baigiamojoje konferencijoje – ji pabrėžė, kad dėl socialinės gerovės Švedijoje dirba ne tik valstybė, bet ir patys žmonės.

Pasak ambasadorės, vienas iš būdų, kaip lietuviai gali prisidėti prie bendrojo gėrio – imtis socialinio verslo, orientuoto į visuomenės gerovę.

Ši sritis ganėtinai nauja net ir Švedijoje, tačiau, anot M. C. Lundqvist, įvairioms inovacijoms iš prigimties imlūs jos tautiečiai šią sritį sėkmingai plečia ir stiprina.

„Švedijoje egzistuoja gilios socialinės tarpusavio pagalbos tradicijos. Suprasdami, kokią įtaką sistemų ir visuomenių kaitai turi socialinis verslas, švedų verslininkai labai greitai ėmėsi darbo šioje srityje“, – sakė M. C. Lundqvist.

Ambasadorės teigimu, nors prie vis dar jauno socialinio verslo Švedijoje paramos prisideda ir valstybė, labai svarbu yra ir visuomenės nusiteikimas – švedai socialinių problemų sprendimo nepalieka išimtinai tik valdančiųjų atsakomybei.

„Kai vis didesnę grėsmę ėmė kelti klimato kaita, taip pat atsirado įvairių pasaulinių iniciatyvų, tokių kaip Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) darnaus vystymosi tikslai – visuomenės susidomėjimas dar labiau išaugo. Tiek verslas, tiek pavieniai žmonės jaučia atsakomybę ir nori padėti spręsti visuomenei svarbiausias problemas“, – pasakojo Švedijos ambasadorė.

Tikisi didesnio lietuvių įsitraukimo

Šiandien vis dar apie 1 iš 10 žmonių pasaulyje gyvena už mažiau nei 1,90 dolerių per dieną, o 1 iš 9 žmonių neturi pakankamai maisto.

Todėl JTO dar 2015-aisiais paskelbė 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriuos drauge su valstybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis tikisi įgyvendinti iki 2030-ųjų. Tikslais siekiama visiškai panaikinti skurdą ir badą. Kiti tikslai apima lyčių lygybės, klimato kaitos, švietimo iššūkius.

Švedijos karalystės ambasadorė pabrėžia, kad, norint pasiekti tokius ambicingus tikslus, reikia aktyvaus visų visuomenės grupių įsitraukimo.

„Įgyvendinant tikslus nacionaliniu lygiu, svarbu ypatingą dėmesį skirti socialinio verslo plėtrai. Tai atveria naujas galimybes ne tik verslininkams, bet ir iniciatyviems, visuomenes gerove besirūpinantiems piliečiams, taip pat naujiems projektams. Švedijos vyriausybė jau pristatė darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo planą“, – pasakojo M. C. Lundqvist.

Lietuva taip pat palaipsniui derina savo darbotvarkę su darnaus vystymosi tikslais. Tačiau, pasak Švedijos ambasadorės, to negana.

„Labai svarbu, kad į socialinių tikslų įgyvendinimą aktyviau įsitrauktų ir Lietuvos visuomenė. Todėl labai skatinu visus tapti ne pokyčių stebėtojais, o iniciatyviais veikėjais. Tik su žmonių pagalba galime ką nors pakeisti ir ateinančioms kartoms sukurti geresnį pasaulį“, – teigė M. C. Lundqvist.

Pokyčiams reikalingos idėjos

Anot ambasadorės, būtent dėl siekio skatinti visuomenės įsitraukimą, ji palaiko tokias iniciatyvas, kaip pokyčių konkursas „Talentas keisti“.

„Šis projektas rodo, kad Lietuva juda tuo pat keliu, kaip ir Švedija, kurioje taip pat nieko negalėtume pakeisti be žmonių ir jų idėjų. „Talentas keisti“ ne tik skatina atsirasti socialiniams verslams, orientuotiems į vaikų gerovę, bet ir padeda jiems užaugti bei sustiprėti – šis palaikymas jaunam verslui ypač reikalingas“, – sakė ambasadorė.

Švedijos karalystės ambasadoje Vilniuje priėmimo metu, ambasadorė įteikė specialų „The Ella Fund“ įsteigtą prizą. 20 tūkst. eurų prizas skirtas geriausiai moters verslininkės pristatytai socialinio verslo idėjai arba geriausiai į mergaičių įgalinimą orientuotai socialinio verslo idėjai.

Pagrindinį „Talentas keisti“ 20 tūkst. eurų prizą įsteigė telekomunikacijų kompanija „Tele2“.