Ilgalaikės liūtys, praūžusios daugelyje Lietuvos rajonų, padarė didelę žalą pasėliams. Vyriausybei spalio pradžioje paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, surinko informaciją iš savivaldybių apie žuvusių pasėlių plotus.
Šią savaitę EK pasiekė informacija apie Lietuvoje stichijos padarytą žalą. Lietuvos savivaldybių pateiktais duomenimis, žalą dėl ilgalaikių liūčių patyrė 6985 grūdų ūkiai 408 888 ha plote (tai sudaro 27 proc. grūdinių pasėlių ploto).
Visiškai žuvo grūdinių augalų (javų, grikių,rapsų, kukurūzų) derlius 67 149 ha plote. Stichija palietė žemdirbius visoje Lietuvoje, tačiau labiausiai nukentėjo Rytų Lietuvos ūkininkai. Daugiausia pasėlių žuvo Rokiškio rajone – 9612 ha, Anykščių r. – 6910 ha, Ukmergės r. – 5566 ha, Švenčionių r. – 4302 ha, Panevėžio r. – 3675 ha.
Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2017 m. pasėta 502 269 ha žieminių pasėlių. Dėl užlietų laukų žieminiais pasėliais kitų metų derliui nepasėta arba jau žuvo 291 771 ha. Bulvių, daržovių, uogynų, sodų, pašarinių ir kitų augalų žuvo 10 tūkst. ha., iš jų – 1 744 ha bulvių ir daržovių derliaus.
Netrukus turėtų paaiškėti, ar EK ras lėšų padėti nuo gamtos stichijos nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams.
„Ne viena Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją – tą padarė ir Latvija, Estija, Švedija, Suomija. Kada sulauksime sprendimo – sunku pasakyti. Ko gero, nereikėtų būti tokiems optimistams, kad bus kompensuoti visi praradimai, tačiau tikiuosi, kad bent dalis jų bus kompensuoti“, – teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Susiję straipsniai:
- Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
- Europos Komisija klausia visuomenės nuomonės dėl nemokumo procedūrų
- Pagal Europos Komisija tyrimą – blogiausia mokytojų atlyginimų padėtis yra Lietuvoje
- Europos Komisija skėlė antausį tabako gamybos milžinui
- Europos Komisija pradėjo oficialų „Gazprom” monopolinės veiklos tyrimą
- Aplinkosaugininkai tiria nuotekų avarijos Vilniuje priežastis ir vertina žalą aplinkai
- Europos Komisija reikalauja Lietuvą nedelsiant keisti žemės pirkimo saugiklius
- Pasitikėjimas IT įmonėmis itin aukštas: Lietuvos IT sektoriaus reputacija lenkia Europos vidurkį
- Projekto tikslas – švaresni vandenys
- Renkamas 2017 metų Europos medis!
- Rytoj prasideda Europos atliekų mažinimo savaitė
- Didžiausia Europos Parlamento frakcija ragina nutraukti diskriminuojančius Lietuvos vežėjų patikrinimus Rusijos pasienyje
- Patvirtintas Europos invazinių rūšių sąrašas
- Apie saugomas teritorijas – po vienu stogu
- Europos Parlamentas užkirto kelią neefektyviems sprendimams dėl GMO
- Ar Europos Sąjungos valstybėse egzistuoja gimdymo namuose praktika?
- Apie prastą Baltijos jūros būklę Europai praneš laužai
- Vieningos Europos istorijos klausimai bus aptarti Seime vyksiančiame forume
- Iniciatyvos „Mama, tėtis ir vaikai“ atstovai VRK įteikė apie 50 tūkst. piliečių parašų
- Europos įgūdžių darbotvarkėje numatomas ypatingas dėmesys žmonių skaitmeniniams įgūdžiams gerinti
- Struvės geodezinis lankas skirtas pasaulio dydžiui ir formai nustatyti
- Atradimo džiaugsmai rūšių ralyje Labanoro girioje
- J. Dombrava. Kvailinimas Europos mastu
- Pavilnių regioniniame parke apsilankė Europos Komisijos atstovai
- Teisės ekspertai: Visagino AE gali sulaukti Europos Sąjungos paramos
- Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
- Atidaryta istorinė paroda apie nepriklausomų valstybių kūrėjus – Mintaujos gimnazijos moksleivius
- Europos parkų dieną žmonės kviečiami įvertinti gamtos turtus ir jais džiaugtis
- Ugniagesys gelbėtojas pasirengęs apibėgti Baltijos jūrą
- Baltijos šalys perima skandinavišką verslo kultūrą
