Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį penketuką. Geresnės rapsų ir javų derliaus prognozės biodegalų gamintojams leidžia šiemet tikėtis iki 10 proc. eksporto augimo.
Lietuvoje gaminamų biodegalų eksportas per pastaruosius 9 metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos biodegalų asociacijos duomenimis, šalies biodegalų gamintojai į užsienio šalis kasmet eksportuoja apie 70-80 proc. pagaminamos produkcijos, o jų eksporto pajamos sudaro apie 140 mln. eurų. Didžiausia Lietuvos produkcijos eksporto rinka – Skandinavijos šalys, pirmiausia Švedija.
Nuo 2007-2008 m., kuomet Lietuvoje pradėjo veikti pirmosios biodegalų gamyklos – „Mestilla”, „Rapsoila”, „Kurana” – Lietuviškų biodyzelino eksportas išaugo nuo 22 tūkst. tonų (2008 m.) iki daugiau nei 90 tūkst. tonų 2013-2015 m., o bioetanolio – nuo 5 tūkst. t. (2008 m.) – iki 15 tūkst. t. (2016 m.).
Pasak Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, pagal biodegalų gamybos apimtis – Lietuva pirmaujanti šalis Baltijos regione. „Skandinavijos šalys, į kurias kasmet iškeliauja apie 100 tūkst. tonų lietuviškų biodegalų, vertina mūsų gamintojų produkcijos itin aukštą kokybę”, – pažymi M. Palijanskas.
„Kitas aspektas, kodėl būtent Skandinavija tapo didžiausia eksporto rinka lietuviškiems biodegalams – išaugusi aplinką tausojančio kuro paklausa. Švedijoje, pavyzdžiui, jau įgyvendintas įsipareigojimas 10 proc. transporto sektoriaus naudojamo kuro pakeisti degalais iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokį tikslą visos ES šalys yra įsipareigojusios pasiekti iki 2020 m.“, – sako M.Palijanskas.
Itin didelį dėmesį atsinaujinantiems energijos šaltiniams skirianti Švedija yra svarbiausia lietuviškų biodegalų eksporto rinka.
Švedijos energijos agentūros duomenimis, 2014 m. Lietuva pagal biodyzelino tiekimo apimtis buvo trečia didžiausia eksportuotoja į Švediją po Australijos ir Danijos. Bioetanolio – iš grūdų gaminamų biodegalų, maišomų į benziną – eksportuotojų į Švediją sąraše 2014 m. Lietuva rikiavosi ketvirta po Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Ukrainos.
„Švedijos rinka yra ne tik didelė, bet ir auganti – tai penkta pagal biodegalų suvartojimą Europos Sąjungos šalis, nors pagal gyventojų skaičių yra tik 14-a. Importas sudaro apie pusę Švedijoje suvartojamų biodegalų, tad tai, jog Lietuvos įmonės sugebėjo įsitvirtinti šioje Skandinavijos šalyje turi didelę reikšmę“, û sako Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės „Mestilla“ direktorius Arūnas Zubas.
2016 m. apie 80 tūkst. tonų biodyzelino eksportavusi gamykla šiemet planuoja eksporto apimtis padidinti iki 85-90 tūkst. tonų.
„Pernai metų orų sąlygos ir Lietuvoje, ir visame regione buvo nepalankios rapsų augintojams, tad stigo žaliavos augančiai paklausai patenkinti. Šiemet situacija, tikimės bus palankesnė, tad eksporto apimtis planuojame padidinti apie 10 proc.“, – skaičiuoja A.Zubas.
Į Skandinaviją eksportuoja ir bioetanolio bei biodujų gamykla „Kurana“. Kaip teigia jos generalinis direktorius Jurgis Polujanskas, įsitvirtinti Šiaurės šalių rinkoje padėjo unikalus gamybos procesas, leidęs ženkliai sumažinti išskiriamus CO2 kiekius.
„Kurana“ pirmoji Europos Sąjungoje apjungė bioetanolio bei elektros ir šiluminės energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologinius procesus į nepertraukiamą technologinę grandinę.
„Gamybos proceso metu naudojame biodujas, o technologinėje grandinėje nelieka gamybinių atliekų – vietoj jų gaunamos organinės trąšos, kurios vis plačiau naudojamos žemės ūkyje. Tokiu būdu mūsų bioetanolis turi tiesioginį teigiamą poveikį aplinkai, o visas gamybos procesas užtikrina ir teigiamą netiesioginį poveikį. Skaičiuojame, kad lyginant su iškastiniu kuru, mūsų bioetanolis viso gamybos proceso metu išleidžia 72 proc. mažiau šiltnamio efektą skatinančių dujų. Tai vienas geriausių rezultatų Europoje, labai svarbus ieškant eksporto rinkų, ypač tokiose didelį dėmesį aplinkosaugai skiriančiose šalyse kaip Skandinavijos valstybės“, – pasakoja J.Polujanskas.
Pasak Biodegalų asociacijos prezidento M. Palijansko, Lietuvos biodyzelino ir etanolio gamintojai iš Lietuvos ūkininkų kasmet superka apie 300 tūkst. tonų rapsų ir 200 tūkst. tonų grūdų.
