Penktadienis, 24 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

www.alkas.lt
2017-02-11 09:37:48
4
Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?
LJMS_pirmininkė_dr._Milena_Medineckienė_vgtu.lt
LJMS pirmininkė dr. Milena Medineckienė | vgtu.lt nuotr.

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. Tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė sako problemą įžvelgianti kitur. „Doktorantams, apie kurių išvažiavimą dažniausiai kalbama, Lietuvoje sudarytos tikrai neblogos sąlygos. Daug sunkesnėje situacijoje atsiduria jauni mokslo daktarai. Pavyzdžiui, pabaigus doktorantūros studijas jų alga ne tik kad nepadidėja, bet priešingai – netekus stipendijos ji sumažėja apie pusantro karto ir kartais nesiekia nei 380 Eur“, – pasakoja LJMS pirmininkė.

Pati M. Medineckienė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigė Statybos technologijų ir vadybos bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas, stažavosi Vengrijoje ir Švedijoje, šiuo metu baigia doktorantūros studijas Švedijos Karališkajame technikos institute, siekia įgyti antrą daktaro laipsnį. Apie tai, kodėl ji atsisako galimybės dirbti ir gyventi Švedijoje, apie jaunuosius mokslininkus ir jiems tenkančius iššūkius, doktorantų padėtį Lietuvoje ir Švedijoje kalbamės su pačia LJMS pirmininke dr. M. Medineckiene.

– Kokia Lietuvoje jaunųjų mokslininkų situacija?

– Jeigu kalbėtume apie mokslininko karjerą iki daktaro laipsnio įgijimo – galimybių yra daug, tiek karjeros, tiek finansinių, jei tik doktorantas pats įdeda darbo. Labai svarbu rašyti mokslines publikacijas – šiuo metu tai yra nors ir dažnai kritikuojamas, bet kol kas vienintelis rodiklis, pagal kurį vertinamas mokslininkas.

Tiesa, diskutuodami tarpusavyje mūsų sąjungos doktorantai pastebi, kas skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų sąlygos doktorantams vis dėlto nėra vienodos. Mano asmeninė nuomonė  labiau atspindi mano patirtį VGTU. Čia buvo suteiktos galimybės sužinoti ir pretenduoti į papildomų fondų, socialinių partnerių įsteigtas, vidines universiteto bei Lietuvos mokslo tarybos stipendijas ir premijas. Labai plačios ir tarptautinės galimybės – kiekvienas VGTU doktorantas gali važiuoti į bet kurią pasaulio šalį, jei tik pagrindžia vizito svarbą savo atliekamiems tyrimams. Ar mūsų tėvai kada galėjo pasvajoti apie tokias galimybes?

Dar daugiau galimybių atsiveria įsitraukus į visuomeninę veiklą, savanorystę. Jei tu tik sėdi užsidaręs kabinete ir rašai disertaciją – tai nėra sėkminga karjera. Veikdamas, dalyvaudamas, įsitraukdamas pereini į kitokį bendravimo, bendradarbiavimo su žmonėmis lygmenį ir pamatai visą mokslo pasaulio plotmę. Ši „investicija“ vėliau labai atsiperka, pvz., patirtis, kurią įgijau LJMS yra neįkainojama, tokia, kurios neįgysi jokiame apmokamame darbe – susipažinau su aukščiausio rango politikais, pamačiau, kaip iš tiesų verda visa „mokslo sriuba“.

– Su kokiais sunkumais susiduria jaunas mokslininkas Lietuvoje?

– Yra keletas problemų, kurias bandome spręsti bendradarbiaudami su Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir  Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS). Visai neseniai pavyko sutvarkyti beveik prieš 5 metus pradėtą judinti klausimą dėl motinystės/tėvystės atostogų doktorantams. Iki tol į motinystės ar tėvystės atostogas išeinantis doktorantas negaudavo jokių socialinių garantijų, kadangi jis, kaip turintis studento statusą, yra draustas tik iki 26 metų, nors į doktorantūrą ir yra stojama 25–26 metų. Po didelių pastangų ši problema visai neseniai buvo išspręsta.

Kitas opus klausimas – dėstytojų atlyginimai, kuriems apibūdinti į galvą ateina tik vienas žodis – „absurdiški“. Vidutinis dėstytojo atlyginimas dažnai yra mažesnis nei mokyklos mokytojų, o pastarieji kai kurie net neturi magistro laipsnio. Tai yra nenormalu ir neteisinga. Tiesa, mokytojų atlyginimų dydžio klausimas visuomenėje keliamas nuolat, o kodėl visi pamiršta dėstytojus?

– Esate ir LMS vicepirmininkė, todėl galite matyti bendrą situaciją – ar sunku jauniems mokslininkams įsilieti į „didžiųjų protų“ ratą?

– Iš vienos pusės – nėra lengva. Baigęs studijas jaunas mokslininkas yra priverstas konkuruoti su patyrusiais profesoriais, kurie savo srityje dirba daug metų, turi žinių ir ilgą publikacijų sąrašą. Mano nuomone, tai nėra sąžininga. Kai kurie projektai jau būna atskirti, orientuoti tik į jaunus mokslininkus, bet manau, kad to nepakanka. Sąjungoje šiuo klausimu daug diskutuojame ir stengiamės šią situaciją pakeisti.

Kitą vertus, ir jaunimas turi nemažai privalumų. Mes jau esame visai kitokia karta, kitaip žvelgiame į pasaulį. Esame „pripumpuoti“ informacijos, lankę įvairių viešojo kalbėjimo, lyderystės, komandinio darbo seminarų ir kitų kursų, tad turime ir savų konkurencinių įrankių. Jaunimo dabar yra daug, jis drąsus, pasitikintis savimi, nebijantis kalbėti.

– Kaip LJMS vadovė, kokias pastebite jaunų Lietuvos mokslininkų išvykimo į užsienį tendencijas?

– Pastebėjau, kad labai daug jaunų žmonių išvažiuoja bakalauro ir magistro studijų laikotarpiu. Doktorantai visam laikui išvažiuoja daug rečiau. Galbūt todėl, kad nemažai projektų, su kuriais galima išvykti į svečias šalis reikalauja, kad po to mokslininkas grįžtų ir kelerius metus dirbtų savo šalyje. Iš tikro iš aplinkinių rato neturiu pavyzdžių, kurie būtų emigravę, bet žinau net keletą iš mūsų LJMS, kurie baigę studijas užsienyje grįžo, kad kurtų mokslą čia.

– Šiuo metu studijuojate doktorantūrą Švedijoje ir galite palyginti – kuo skiriasi jaunojo mokslininko situacija Lietuvoje ir užsienyje?

– Doktorantai Švedijoje, visų pirma, lygiai taip pat rašo publikacijas, dalyvauja projektuose. Tiesa, jie gauna kokius 4 kartus didesnę stipendiją ir tas aukštesnis finansinis lygis leidžia jiems būti laisvesniems, labiau atsipalaidavusiems.

Švedijoje pamačiau visai kitokį universiteto bendruomenės tarpusavio bendravimą. Švedai yra labai atviri, draugiški, laisvi, paprasti žmonės. Pas juos įprasta, kad mokslininkai vienas į kitą kreipiasi nepabrėždami turimo statuso. Į mano vadovą Folkę Bjӧrką visi doktorantai kreipėsi „Folke“, o man iš įpročio, norint pabrėžti jo pasiekimus, nuolat kildavo noras sakyti „profesoriau“. Švedai bendraudami sukuria malonią bei teigiamą atmosferą ir tai atsispindi jų darbe, mokslinėje veikloje.

– Netrukus baigsite studijas Švedijoje, turėsite švedišką daktaro laipsnį. Ketinate gyventi ten ar Lietuvoje?

Aš nuo pat doktorantūros studijų pradžios galėjau vykti gyventi į Švediją. Gal ir banaliai nuskambės, bet aš esu didelė šios šalies patriotė ir nenoriu niekur iš čia važiuoti. Man gera Lietuvoje, su tuo pačiu „cepelinų spalvos“ dangumi, su šaltu oru ir kartais liūdnais žmonėmis. Tai yra mano šalis, myliu ją, čia ir ketinu kurti savo gerbūvį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo kelti mokslininkų atlyginimus ir doktorantų stipendijas
  2. Paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai
  3. Mokslininkų mobilumas: iššūkiai ir galimybės
  4. Lietuva ir Prancūzija rems mokslininkų mobilumo projektus
  5. Vilniuje atidaryti didžiausi mokslo centrai Lietuvoje ir CERN paroda (video)
  6. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  7. Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris
  8. VGTU atidaroma didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija
  9. Lietuvoje ukrainiečiai semiasi žinių naujos visuomenės kūrimui
  10. VGTU aviacijos institutas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje nuo rudens ruoš avionikos inžinierius
  11. Eksperimentiniai ūkiai nori būti įdomūs ir studentams, ir ūkininkams
  12. VGTU mokslininkai kuria pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį miestelį
  13. Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare
  14. Švedų kalba – tarp pačių paklausiausių Lietuvoje
  15. Lietuvoje pirmą kartą vyksta tarptautinis jaunųjų baltistų suvažiavimas (dienotvarkė)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. g says:
    6 metai ago

    Kaip pavadinti valstybę kuri mokslinikams moka minimumą

    Atsakyti
    • g says:
      6 metai ago

      Vienintelis būdas ieškoti post doc užsienyje o po to darbo užsienyje, galimybių yra daug tik ne Lietuvoje, . Lietuvoje jei universitetą pasirinkti rekės dėstyti dėstytj ir dėstyti straipsių rašyti neturėsite kada ir mokslininkais netapsite

      Atsakyti
      • Aurimas says:
        6 metai ago

        Sprendžiant iš tamstos gramatikos klaidų skaičiaus, atrodo, kad tik 10 klasių baigėte…

        Atsakyti
  2. Vilnietis says:
    6 metai ago

    Taip, matomai mokslininkai valstybei nereikalingi…
    Ne paslaptis, kad ariami didžiuliais krūviais (savaitgaliais, vakarais, per šventes), o algos sukrapšo mažiau nei šalies vidurkis.
    P.s., apmaudu, kad naujoji populistinė žalių valstiečių valdžia iš viso neturi žalio supratimo apie mokslo svarbą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua/photos nuotr.

Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?

2023 03 20
Vyriausybės paramą studijoms mūsų šalyje galės gauti iki 110 gudų

Pasirinkusiems žemės ūkį siūlomos stipendijos

2023 03 17
Skaudvilės senamiesčiui kuriama šiuolaikiško miesto vizija | „Structum projektai“ nuotr.

Skaudvilėje kuriama šiuolaikiško miesto vizija 

2023 03 17
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Pirmoji ponia D. Nausėdienė susitikime Joniškio r. Gasčiūnuose | E. Kinaičio nuotr.

D. Nausėdienė: aktyvios bendruomenės yra didžioji Lietuvos galia

2023 03 17
Užtvanka | am.lrv.lt nuotr.

Užtvankos trukdo ne tik lašišoms

2023 03 16
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šiandien Rusija numušė JAV bepilotį. Ką rytoj?

2023 03 15
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

2023 03 13
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Vilniečio kortelė | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje diegiama nauja e. bilieto sistema

2023 03 24
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.
Gamta ir ekologija

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
ES Investicijos | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

2023 03 24
Švietimas | emokykla.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerai dirbantys švietimo įstaigų vadovams galės tęsti karjerą kitoje įstaigoje

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus
  • klausimas apie 10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje
  • dar vienas įrodymas apie Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus
  • rere apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai
  • Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija
  • Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę
  • Seimas imasi aplinkosaugos pataisų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 20
12
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua/photos nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Kinijos vadovas Si Dzinpingas Maskvoje susitiks su tarptautiniu nusikaltėliu, kurio suėmimui ieško 123 pasaulio valstybės, Vladimiru Putinu....

Skaityti toliau

Pasirinkusiems žemės ūkį siūlomos stipendijos

by Ditė Česėkaitė
2023 03 17
0
Vyriausybės paramą studijoms mūsų šalyje galės gauti iki 110 gudų

Jau nuo naujų mokslo metų žemės ūkio krypties mokslus studijuojantiems tikslinės skatinamosios stipendijos bus mokamos visą studijų laikotarpį. Šiam Žemės ūkio...

Skaityti toliau

Skaudvilėje kuriama šiuolaikiško miesto vizija 

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Skaudvilės senamiesčiui kuriama šiuolaikiško miesto vizija | „Structum projektai“ nuotr.

Tauragės rajone esantis Skaudvilės miestas išsiskiria savo sena istorija ir kultūros paveldo ypatumais, tad rajono savivaldybė nusprendė imtis šio miestelio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus
  • klausimas apie 10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje
  • dar vienas įrodymas apie Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus
  • rere apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • nuomonė apie V. Kavaliauskas. Jei turit savigarbos – nedalyvaukit tame
Kitas straipsnis
Lietuvoje daugėja sėkmingų verslo įmonių

Lietuvoje daugėja sėkmingų verslo įmonių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai