Su amžiumi keičiasi vertinimai, buvę herojai įgauna visai kitas spalvas. Turbūt tai natūralus procesas, visiškai nepiktybinis. Nejučia ateina laikas ir tu žiūri, kad kadaise buvę tavo herojai jau nieko tau nepasako. Ir daugiau tu su jais nesutinki, negu sutinki. Galiausiai keičiasi pasaulis ir net pats didžiausias autoritetas gali nesuspėti su juo ir „iškristi“ iš žaidimo. Greičiausiai tai anksčiau ar vėliau atsitiks su mumis visais.
Štai ir dabar, matau daugiau netiesos negu tiesos šiuose Vytauto Landsbergio
žodžiuose, šioje kalboje: www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/v-ytautas-landsbergis-uzduotis-lietuvai-stiprinti-savo-atsparuma-savo-zemeje-56-1086838.
Sakoma „reikia stiprinti tautos atsparumą“, o realiai, ypač šios partijos, nuosekliai silpninamas pilietinės tautos galios. Referendumas buvo represuotas valdžios priemonėmis, piliečiai (kartu su Nepriklausomybės akto signatarais, t.y. paties V.L bendražygiai), buvo žeminami, nors tai buvo konstitucinės teisės realizavimas. Tai buvo bandymas tautai jungtis prieš globalizuotą elitizmą, o ne prieš Europos Sąjungą.
Ši partija virto elitistinės globalizuotos politikos varikliu (kaip ir be išimties visos kitos). Paskutinis šios politikos pavyzdys – vakarykštis Konstitucinio Teismo sprendimas paneigti Konstituciją ir įvesti globalios politikos principą, t.y. išplauti prigimtinę šeimos sampratą. Tam visiškai pritaria ši partija.
Taigi, sakoma „stiprinkim tautos atsparumą savo žemėje“, o realiai tas atsparumas yra neigiamas visais svarbiausiais frontais.
Sakoma „jūs, Lietuvos gynėjai, sausio Laisvės gynėjai“, „turite teisę stebėti Lietuvos širdį – Seimą. Sudaryti konsiliumą, nustatyti diagnozę ir gydymą. Stebėkite ir vertinkite, kas čia vyksta“. Kai tuo tarpu visą politinių kalinių, krikščioniškos demokratijos politinį sparną tiesiog suvalgė ta pati Konservatorių partija. Iš vienos pusės, retorikoje, kviečiamas Lietuvos gynėjų balsas, o iš kitos pusės realiai eliminuojamas partizanų, disidentų, anti-sovieitnės kovos dalyvių balsas. Jau nekalbant apie N.Sadūnaitės, a.a. A.Patacko, A. Svarinsko, kun.R.Grigo ir kt. patyčias ir marginalizavimą.
Eilinį kartą demonizuojama neįtinkanti valdžia, dabar – dėl žiniasklaidos laisvės, ir eilinį kartą tas demonizavimas griūva kaip kortų namelis – ta Kremliaus agentų valdžia laisvai atsisako žiniasklaidą kriminalizuojančių pataisų. Menama grėsmė žiniasklaidai šios partijos patriarchui rūpi labiau negu masiškai Lietuvos šeimas kriminalizuojantis naujasis Vaiko teisių įstatymas. Ir ši partija pasisako ir greičiausiai balsuos prieš visiškai konstitucines ir racionalias pataisas, kurios įveda proporcingumą, pareigą išklausyti abi puses teismo procese, atskiria smurtą nuo auklėjimo ir kt.
Taigi, kur pažiūrėsi – ten neadekvatumas. Retorikos ir tikrovės išsiskyrimas.
O štai savas anūkas neužmirštamas. Grėsmė sau iš pokšto įžvelgiama (sutinku, pokštas visiškai nevykęs, bet tai tik pokštas), o kai beveik 100 000 šeimų sako „alio, mums yra grėsmė!” – nematoma, nenorima matyti. Gerai, kad dar neminimas ir neginamas Austėjos Landsbergienės biznis iš valstybės pinigų.
Vienintelis teigiamas dalykas šioje kalboje tokia šventa proga yra Europos įvertinimas. Pirmą kartą įžiūrima, kad Europa per tuos 28 metus labai pasikeitė. Bet iš karto reikia pasakyti – visas šios partijos žiedas, labiausiai įskaitant patį pirmą asmenį – Anūką, yra visiškai priešingų pažiūrų. Partija laikosi elitistinės Pažangos kurso, pagal kurį didžiausios viltys dedamos į labiausiai prorusiškas valstybes Europoje – Vokietiją ir Prancūziją.
Tad išvada yra tokia, kad kiekvienam mūsų reikia atrasti savo sausio 13-osios prasmę.
Viena tikrai aišku: visi Lietuvos Laisvės gynėjai, nuo 1919m. vasario 13d. (kada žuvo pirmasis Lietuvos karininkas) iki sausio 13-osios gynėjų nekovojo ir nežuvo už elitistinę, anti-demokratinę ir globalizuotą Lietuvą. Jie kovojo ir žuvo už savo šalį, už savo žemę, už savo pasaulį ir tradicijas. Už savo šeimas ir savo valstybę. O ne už atitrūkusius nuo piliečių ir šeimų politinius funkcionierius.
Atėjo metas klausyti ne įvaizdžių ir retorikos, o tikrovės ir tiesos.
Labai jums pritariu, p. Švarply. Pagarba jums.
Visiškai, absoliučiai, totaliai nepritariu, p. Švarply. Gėda Jums. Vien TULŽIS žodžiai Jūsų. Kreivi veidrodžiai – vaizdiniai. Demagogijos vadovėliui.
MES PRIVALOM NEDELSIANT ŠITĄ VISĄ ŠŪDĄ SUSTABDYTI:
TURI PASAKYTI KONSITUCINĖS TEISĖS EKSPERTAI (TIE KAS RAŠĖ KONSTITUCIJĄ SAVO IŠVADAS IR KAIP ŠITĄ ĮSTATYMĄ ANULIUOTI)
TAIPOGI TURI SUSIRINKTI TŪKSTANČIAI ŽMONIŲ IR PADUOTI GRUPINĮ PROTESTĄ SU REIKALAVIMU NE TIK ANULIUOTI ŠITĄ NESAMONĘ BET IR BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS TIEMS KAS SAVO SPRENDIMU PAŽEIDĖ KONSTITUCIJĄ, TUO PAČIU IŠDAVĖ VALSTYBĘ IR KREUPTIS Į PROKURATŪRĄ.
PAREIKALAUT SEIMO NEDELSIANT PASKUTINIO BALSAVIMO DĖL ŠEIMOS APIBRĖŽIMO ĮRAŠYMO Į KONSTITUCIJĄ (KAS ANULIUOTŲ AUTOMATIŠKAI ŠITOS NETEISĖTO KT SPRENDIMĄ)
PAREIKALAUT REFERENDUMO KARTU SU ATEINANČIAIS RINKIMAIS DĖL SANTUOKOS IR ŠEIMOS ĮSTATYMO PERKELIMO Į PIRMĄ SKIRSNĮ IR DRAUDIMO DAR KADA NORS BET KAM JĮ LIESTI.
Teisybė, tikra teisybė. Kada žmonės praregės. Kada dorieji konservatoriai praregės.
Ten dorų nėra, o jei liko užsisėdėjęs toks, kaip R. Dagys, tai tuoj buvo nutildytas anūkėlio. Konservatoriai – yra visiškai supuvusi ir žlugusi partija.
Man atrodo, Dagys – krikščionis demokratas… Kažkada apsijungė, dabar vėl suskils, arba išnyks…
Oi iš kur, Švarply, jūs tai žinot? O gal jie būtų pritarė globalizacijai?
Ir iš kur ištraukėt, kad Lietuva “antidemokratinė”. A, jums, kaip matosi, labiau demokratinės Baltarusija ir Rusija. Ane, Švarply?
Esi Marteli dar jaunas,gal vėliau suprasi kas yra kas,kaip tai suprato profesoriai Šliogeris,Radžvilas,Degutis ir daugelis kitų liberalizmo entuziastų.
Martynui:
Demokratija yra daugumos valdžia. Pagrindinis jos principas – mažuma paklūsta daugumai.
O kaip yra Lietuvoje? Kas ją valdo?
Tarybiniais laikais valdė – partinė nomenklatūra (visuomenės mažuma).
Dabar – oligarchinė.
Abiems atvejais visuomenės dauguma liko “ne prie reikalų”, pasmerkta NEVILČIAI ir ABEJINGUMUI.
Skirtumas tik tas, kad dabar demokratiniu būdu išrenkam valdžią, bet tuo demokratija ir pasibaigia. Ką jie nori, tą ir daro…
tai ne demokratinis būdas kai renki iš to ką pasiūlo. čia pasirinkimas be pasirinkimo ir jokia čia ne demokratija.
O kas balsų skaičiavimo komisijoms vadovauja, kieno žinioje yra rinkimams skirti milijoniniai pinigai, balsavimo komisijų antspaudai, rinkėjų sąrašai, balsavimo biuletniai ir t.t. – ar ne valdžios ir tuo metu valdžioje esančių partijų rinkimų apylinkių pirmininkais deleguotų asmenų – nomenklatūros rankose. Taigi ta pati panelė, tik kita suknelė… Naivu manyti, kad ne tai sąlygoja tų pačių išrinkimą… Kita vertus rinkėjai nebeturi kandidatavimui tinkamų asmenų, kurie būtų žinomi daugeliui rinkėjų ir kuriais daugelis pasitikėtų. Turint tokius kandidatus ir 70-80 procentų dalyvaujant rinkimuose, kad ir esant dabartiniam Rinkimų įstatymui, rastųsi 100 % galimybė turėti tinkamesnius asmenis valdžiose.
O ar partizanai, laisvės kovotojai kovojo ir žuvo už pražūtingo Smetoninio Lietuvos vasalavimo Lenkijai sugrąžinimą, už jos strateginį partneriavimą su Lenkija – už Lietuvos žečpospolitinimą (1994 metų Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartis, Lenkijos kunigų į Lietuvos bažnyčias įsileidimas)… Šito bene tikriausio ir lietuvybei visų pirma pražūtingiausio politinio ir bažnytinio vyksmo rašinio autorius kažkodėl nepastebi…
A. Švarplys. Lietuvos Laisvės gynėjai kovojo ir žuvo ne už elitistinę, anti-demokratinę ir globalizuotą Lietuvą…. Įdomu, ar bus kada nors šitame nelaimingų čiabuvių krašte, kad jame už “visokius gerumus kovoję” visokio plauko kovotojai bus “sukovoję”taip, kad visos vėlesnės kartos pasakytų “Lietuvos laisvės gynėjai gerai sukovojo už visiems reikalingą gerumą… “. O dabar gaunasi, kad tuo metu kai pokaryje vieni tautiečiai kovojo”už Smetoninę laisvę” miškuose su šūkiu vakarai mums padės, kiti tautiečiai kovojo už”darbininkų ir valstiečių laisvę nuo išnaudojimo” su tais kurie buvo už”Smetoninę laisvę”. Ir vieni ir kiti šaukė, kad jų “laisvė yra tikra”. Oficiali nuomonė valdžios ir liaudies nuomonė tais komunistiniais laikais buvo,kad miškų kovotojai “kovojo ne už tikrą laisvę ir demokratiją”. Pažangiausi”tautiniai”komunistai ir KGB-istai vadovavo Lietuvos tarybinei liaudžiai 1990 metais “kovose”Baltijos keliuose už nepriklausomybę ir laisvę nuo Maskvos ir už “šviesesnę nei Maskvos Briuselio saulę”. Visi tuo metu šaukė, kad už tai pokario metais “buvo sukovoję” ir pokario partizanai miškuose. Šiandiena šio straipsnio autorius “apsižiūrėjo”, kad visi kurie kada nors, ir nesvarbu kur ir su kuo kovojo”savo didesnius ir mažesnius karus už Lietuvą”, žuvo ar ir šiandiena yra gyvi ir toliau”kovoja” atsakinguose valstybiniuose postuose, kaip jau įprasta Lietuvoje,”KOVOJO NE UŽ TAI, KO REIKIA Lietuvai”…. Tad Lietuvos čiabuviai gali egzistuoti jei jų teritorijoje yra su kuo nors kovojama ar ruošiamasi kokiai nors ir su kuo nors kovai… Todėl Lietuvoje ir vyksta nenutrūkstamai visokios “kovos ar pasiruošimas kovoti”nuo 1990 metų…..
Logiškai mastančiam akivaizdu, kad valdžios išrinkimas, kad ir demokratiškas, tai (geriausiu atveju) tik pusė darbo.
Tai tik pusinė demokratija, nebaigtinė, kaip namas be stogo, kaip automobilis be ratų.
Dar trūksta pilietinės teisės valdžią kontroliuoti ir šalinti. Nes JIE (valdžiažmogiai) ne angelai….
Per Landsbergiu klana vykdomas nuoseklus Lietuviu Tautos genocidas .
Labai teisingi ir aktualūs V.Landsbergio žodžiai. Gaila, kad pasitraukus V.Landsbergiui nuo vadovavimo TS-LKD, ta partija supanašėjo į kitas partijas, nukrypo į visoms bendrą left-liberastiją.
Norisi paklausti gerbiamo V.Landzbergio – ar ne Tamsta maždaug, 1992 metais, organizavote LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ, 80 000 narių partijos skaldymą į bendrijas, kad daugiau žmonių balsuotų už konservatorius?! Taip iš LIETUVOS politinio žaidimo buvo eliminuota didžiausia politinė partija! Nuo šio smūgio Lietuvos politinė sistema neatsigauna iki šiol!