Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas

Andrius Švarplys, www.alkas.lt
2018 12 13 11:45
11
Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.
Andrius Švarplys | asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams?

Toliau yra ne „feisbukinis“ samprotavimas apie tai kuo pasižymi „naujosios“ žmogaus teisės. (Norėčiau, kad spaustų „like“ tik tie, kurie suprato teisinį, istorinį, politinį argumentą. Žinoma, jeigu apskritai atsiras iškentusių skaitymą iki galo.)

Taigi, mano nuomone, nepaisant sujaukto žodyno ir vartojamų sąvokų, „naujosioms teisėms“ a) nerūpi prigimtinės žmogaus teisės; b) joms nerūpi tolerancija; c) joms rūpi valstybės, verslo, žiniasklaidos ir pramogų „žvaigždžių“ pagalba pakeisti visuomenės nuostatas. Visa tai tarsi galėtų būti legitimus dalykas, tačiau tai yra politinės programos dalykas, todėl ji gali būti kritikuojama, palaikoma ar jai priešinamasi lygiai kaip ir visų kitų politinių programų atžvilgiu. Ir tai nėra universalios prigimtinės žmogaus teisės, taip kaip jas suprato pirmųjų Konstitucijų kūrėjai. Klasikinė tolerancijos samprata šioje paradigmoje yra išversta į priverstinį pritarimą tam tikrų žmonių gyvenimo būdui, kas yra negirdėtas-neregėtas dalykas tolerancijos sampratos evoliucijoje.

Forumo dalyviai šaukiasi tolerancijos kitaip atrodantiems, kitos seksualinės orientacijos, kitaip besielgiantiems žmonėms. Visiems turi būti gera mūsų valstybėje – skelbia konferencijos šūkis – reikia gerbti žmogaus orumą, kad ir kokį gyvenimo stilių jis pasirinktų.

Tačiau vien kad žmogus yra kitoks, pats kitoniškumas, dar nieko nepasako apie to žmogus vertę – kodėl mes turėtume jį gerbti ir priimti. Žmogaus vertė nusakoma pagal jo socialinį elgesį, moralines ir asmenines savybes. Žmogų negalima neutralizuoti vertybiškai ir redukuoti jį į vieną savybę – kitoniškumą. Nuo senovės antikos žmonės buvo vertinami pagal dorybes: ar jis kilnus, ar niekšas; ar atsakingas, ar ištižėlis; drąsus ar bailus; egoistas, ar solidarus; protingas ar kvailys, laikosi žodžio ar yra oportunistas, prisitaikėlis ir t.t. Klasikinė paradigma remiasi į dorybės ir prigimtinės hierarchijos sampratą. Nepaisant savo prigimtinio charakterio savybių žmogus privalo siekti įgyti dorybes, nes jos yra tiesiog aukštesnio būties rango nei jusliškumas ir kasdienybės banalybė.

Tuo tarpu, Kitoniškumas yra nauja „dorybė“, ji niekuomet istorijoje nebuvo dorybių sąraše. Dar niekas visoje istorijoje nereikalavo pripažinti žmogaus vien dėl to, kad jis yra kitoks. Žmogus turi prigimtinį orumą ne todėl, kad jis yra „kitoks“, o todėl kad jis turi žmogišką prigimtį.

Tolerancija nėra pritarimas „kitokiam“ gyvenimo būdui. Tolerancija yra valstybės garantija, kad bus saugoma bet kokio asmens gyvybė, laisvė ir nuosavybė. Valstybė negina ir neturi ginti jokio „kitoniškumo“, ji gina pamatines žmogaus teises, o ne pasirinktą gyvenimo būdą. Griežtai kalbant, nėra moters teisių, homoseksualų teisių, kaip nėra santechnikų, stalių ar automobilininkų teisių. Valstybė privalo ginti žmogaus orumą nepriklausomai nuo lyties, rasės, profesijos ar pasirinkto gyvenimo būdo. Būti „kitoniškam“ žmogaus teisių kontekste reiškia ne daugiau nei būti staliumi ar santechniku – visa tai yra antros eilės kategorijos ir jas geriau vadinti interesais, o ne teisėmis.

Būtent todėl, kad yra norinčiųjų traktuoti homoseksualus ar neįgaliuosius ne pagal žmogiškumo principą, o pagal lytinę orientaciją ar neįgalumą (jei jau apsistojame ties šiais pavyzdžiais), valstybė įstatymais draudžia tą daryti: atleisti iš darbo, neteikti viešųjų paslaugų, instituciškai traktuoti juos kitaip nei visus kitus piliečius. Būtent todėl homoseksualų, neįgaliųjų ar moterų teisės yra saugomos, kad niekas jų netraktuotų pirmiau kaip homoseksualus, neįgaliausiais ar moterimis, o tik kaip žmones. Čia yra vienintelė tikroji tolerancijos prasmė. Valstybės apsauga žmogaus orumui nuo institucinės ir fizinės prievartos. Sugrąžinimą iš antraeilių kategorijų į pirmaeilę, iš socialinių ar lytinių kategorijų į prigimtinio žmogiško orumo kategoriją.

Ką daro „naujosios teisės“ – jos būtent reikalauja mūsų dėmesį nukreipti iš žmogiško orumo į lytines, rasines, socialines savybes ir reikalauti joms pritarimo. Joms neužtenka valstybės garantuojamo saugumo ir pilietinių-viešųjų teisių kaip balsavimas renkant politinę valdžią; žodžio, minties ir religijos laisvės; nebūti diskriminuojamiems darbiniuose santykiuose ir valstybės institucijose; įgyti išsilavinimą, naudotis bendrais viešais gėriais ir t.t.

Vienintelio dalyko, kurio neturi „naujosios teisės“ kai kuriose Europos šalyse – tai sudaryti santuoką, tačiau daugumoje Vakarų šalių turima ir ši teisė. Vis dėl to, anot naujųjų teisių, diskriminacijos, kaip matome ir šios konferencijos, nemažėja; pritarimo iš „homofobiškų“ visuomenių nedaugėja. Todėl šioje vietoje įvyksta lūžis ir atsiranda pats didžiausias skirtumas tarp senųjų, tikrųjų, konstitucinių žmogaus teisių ir naujųjų žmogaus teisių: turėdamos visas konstitucines-politines teises, „naujosios teisės“ priverstos pažeisti tolerancijos (t.y. privačios autonomijos apsaugos) principą ir reikalauti socialinės simpatijos-pritarimo iš visuomenės.

Tačiau modernios visuomenės kontraktas nebuvo apie visuotinę simpatiją ir pritarimą gyvenimo būdams ir stiliams, modernus kontraktas buvo apie privatumo konstitucinę apsaugą. Tad „naujosios teisės“ iš esmės siekia perdaryti visą modernios visuomenės kontrakto principą. Kadangi to padaryti yra neįmanoma, nes tikrovė yra ta, kad žmonės viešoje erdvėje diskutuoja, ginčijasi, nesutinka ir kovoja už savo ir prieš kitų gyvenimo stilius ir siekia savo vertybes įteisinti politinėse programose ir teisės aktuose visa tai darant nustatytuose konstituciniuose rėmuose, „naujosioms teisėms“ nelieka nieko kito kaip rinktis politinio dominavimo kelią. Visuomenei nepriimant naujų normų, siekiama tiesiog politinės galios buldozerio būdu perlaužti stuburą ir perauklėti (be kabučių) tas „homofobiškas, rasistines“ visuomenes. Tai yra absoliučiai nedemokratiškas, antikonstitucinis ir tolerancijos principą pažeidžiantis veikimo būdas.

Visos kalbos apie žmogišką orumą yra ne prie ko, nes jam niekas šiuolaikinėje Vakarų valstybėje negrasina. Kartu su žmogaus teisių sąvoka, orumo kategorija yra klaidinanti. Iš esmės čia turimas omenyje kultūrinis ir socialinis gyvenimo būdo propagavimas. Politinis interesas prisidengia klasikinių žmogaus teisių žodynu, ir dar daugiau, pažeidžia žmogaus teisių ribas: nuo konstitucinių-politinių teisių pereinama prie prievartinio kultūrinio-socialinio pritarimo, o būtent nuo to saugojo ilgametė tolerancijos tradicija.

Tikra tolerancija saugo nuo diskriminacijos lygiai taip pat kaip ir nuo „požiūrio keitimo“. Tolerancija yra tam, kad niekas nediskriminuotų, kaip ir kad niekas neturėtų galios kažką keisti kito galvose.

Tolerancija yra žmogaus privačios erdvės ir orumo gynimas, o ne nurodymas ką nors gerbti ar pritarti. Nėra jokios pareigos gerbti neįgalųjį, moterį ar homoseksualą tik todėl kad jis neįgalus, moteris ar turintis kažkokią lytinę orientaciją. Yra pareiga (moralinė) visas šias grupes gerbti tik todėl, kad jie yra žmonės, ir pareiga (teisinė) jų nediskriminuoti, t.y. dėl to nežeminti. Nėra ir negali būti jokios pareigos, juolabiau institucinės, pritarti ar kažkaip ypatingai palankiai/nepalankiai žmones traktuoti pagal fizinius ar lytinius požymius.

Vadinasi, priverstinis pagarbos, atjautos, pritarimo formavimas pažeidžia tolerancijos ir privatumo principus, nes verčia traktuoti žmones ne pagal žmogiškumą, o pagal antraeilius požymius. Būtent todėl „represinė tolerancija“ (prievartinis žmonių pasaulėžiūros keitimas), kuriuo užsiiminėjo marksistinė Kairė nuo Herberto Markuzės (Herbert Marcuse) knygų 7 dešimtmetyje laikų, yra pati tikriausia represija.

Teoriškai ir praktiškai galima nepritarti homoseksualumui ar nejausti jokios ypatingos atjautos neįgalumui, bet lygiai tuo pačiu gerbti jų žmogiškumą ir ginti juos nuo diskriminacijos. Atjauta, solidarumas, altruistinė pagalba neretai yra didelės socialinės dorybės, tačiau jos neatstoja tolerancijos ir fundamentalių žmogaus teisių, kurios skirtos apsaugoti žmogų nuo prievartos. Dar daugiau, šios dorybės gali kenkti, jeigu jos panaudojamos ardyti kitų žmonių privatumą. Būtent taip ir atsitinka su „naujosiomis žmogaus teisėmis“. Šaukiamasi užuojautos ir supratimo, tačiau tuo pačiu braunamasi į žmogaus privatumą, siekiama pakeisti jo nuostatas ir kažkodėl privelegijuojamos socialinės grupės pagal lytį ir kitokius požymius.

Būtent socialinis privilegijavimas ir prievartinis politinis brukimas yra ta priežastis, dėl kurios gimė terminas „feminazis“. Altruizmas, pagarba, solidarumas, įsijautimas ir užuojauta yra geros socialinės vertybės tik tada, kai jos neina kartu su „represine tolerancija“, kai jos nesiekia privilegijuoti mažumas, diskriminuoti kitas pažiūras ir keisti visuomenės nuomonę.

Vakar kolegė Milda Ališauskienė radijo interviu sakė, kad gyventojų grupių išskyrimas yra pavojingas demokratijai, nes, kaip matėme istorijoje, A.Hitlerio Vokietijoje žydai irgi buvo išskirti kaip nepageidaujami ir tai privedė prie Holokausto. Norėtųsi paklausti, kokiame įstatyme ar visuomeninio judėjimo programoje yra išskirtos kokios nors socialinės grupės ir kviečiama jas diskriminuoti, žeminti, bausti? Kodėl gąsdinama senais baubais, kai situacija šiandien yra kone priešinga. „Naujosios teisės“ kasdien sklinda iš didžiausių laikraščių, televizijų, politinių ir akademinių sluoksnių. Įvairovės ir pagarbos kitoniškumo idėja yra madinga, ją palaiko visuomenės nuomonės lyderiai. Kaip turint tokį politinį, teisinį ir viešumo „stogą“ galima kalbėti apie nacistinio pobūdžio susidorojimą? Galima tiktai vienu atveju. Kai jaučiama, jog didžioji dalis visuomenės nepritaria šiai madingai politikai. Todėl visa kova su „hitlerinė diskriminacija“ yra nukreipiama į „pasenusias/stereotipines“ pažiūras.

Tačiau pačių pažiūrų turėjimas, kad ir kokios jos bebūtų, neabejotinai nėra joks nusikaltimas tol, kol jos neveda į „clear and present danger“ (pagal amerikietišką konstitiucinės teisės testą). Diskriminacijos įžiūrėjimas pažiūrose yra ne kas kita kaip politinė-ideologinė nuostata. O aktyvi kova prieš pažiūras verčiant jas pakeisti, kaip jau sakiau, yra anti-konstitucinė, anti-tolerantiška ir prievartinė. Ir kaip priešinimasis bet kokiai prievartai, taip ir šiai yra visiškai teisėtas žingsnis. Gauname paradoksą: ginti tolerancijos principą šiandien reiškia priešintis „naujajai tolerancijai“, kuri yra jokia tolerancija, o tiktai tam tikros politinės programos brukimas.

Ir paskutinis momentas. Pažiūrėkime kas yra susirūpinę naujosiomis žmogaus teisėmis: verslo, žiniasklaidos, celebričių, akademinis ir politinis elitas. Klasikinės žmogaus teisės gynėsi nuo valdžios konsolidacijos ir todėl saugojo žmogaus privatumą, o „naujosios teisės“ elito pagalba bando įdiegti…ką?

Atsakymas seka tiktai vienas: savas ideologines-politines nuostatas, bet ne žmogaus teises.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis
  2. R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
  3. P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?
  4. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  5. E. Drungytė. Naujasis pasaulis – leninizmo įtvirtinimo bastionas
  6. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  7. V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje
  8. Trinamas žmogaus ryšys su valstybe
  9. Š. Navickis. Žvėries agonija
  10. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  11. L.V. Medelis. Prieikite arčiau, banderlogai!
  12. P. Gylys. Pedofilijos byla, antipolitika ir 80 seimūnų iš Juodojo Lietuvos sąrašo
  13. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  14. V.Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus
  15. V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“
  16. G. Kazėnas. Dėl referendumo. Ar gali pavaldinys nurodinėti šeimininkui?
  17. J. Melnikas. Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą
  18. V. Sinica. Tautos apologija
  19. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  20. M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (II)
  21. A. Rusteika. Ką sušaudė Paryžiuje
  22. J. Dapšauskas. Kiek dar politikai vykdys alkoholio pramonės užsakymus?
  23. V. Juozapaitis. Apie teismus ir sveiką protą
  24. T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau?
  25. R. Trimakas. Decivilizacija
  26. V. Stundys. Kas vagia iš mūsų Kovo 11-ąją
  27. V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė
  28. V. Vyšniauskas. Mylėkit, neapykantos nusikaltėliai!
  29. J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą?
  30. A. Praninskas. Permainų vėjams keliamos naujo sąjūdžio burės

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. T0mas J. says:
    2 m. ago

    Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją sukūrė žmonės, vadovaujami žydės Eleonoros Ruzvelt, alkoholiko Elioto Ruzvelto dukters.
    Priimta deklaracija Paryžiuje, sostinėje Prancūzijos – grobikų kolonizatorių valstybės, kuri 1948 m. užgrobusi plėšė begales kolonijų pasaulyje.
    Iš vadovėlių žinom, kad 1960 m. per pusantro mėnesio laikotarpį ŠEŠIOS kolonijos Afrikoje paskelbė nepriklausomybę nuo Prancūzijos:
    Nigeris – nepriklausomybė nuo Prancūzijos paskelbta 1960 m. rugpjūčio 3 d.,
    Dramblio Kaulo Krantas – 1960 m. rugpjūčio 7 d., Čadas – 1960 m. rugpjūčio 11 d.,
    Centrinė Afrikos Respublika – 1960 m. rugpjūčio 13 d.,
    Gabonas – 1960 m. rugpjūčio 17 d., Malis – 1960 m. rugsėjo 22 d.
    Šios ŠEŠIOS šalys – tai teritorija, didesnė net už pačią Europos Sąjungą. O už Prancūziją didesnė 10 kartų.

    Šiandien 2018-ieji. Tose ŠEŠIOSE kolonijose Prancūzija tebelaiko savo kariuomenę ir šiandien, o didžioji Vakarų pasaulio gyventojų dalis tiki, kad tos ŠEŠIOS šalys yra nepriklausomos! Ar Lietuva būtų nepriklausoma, jei ir šiandien čia tebebūtų Kremliaus kariuomenė?!

    Kuo puikios kolonijos? Dykai imi sau jų turtus, už darbą moki grašius, nemoki jokių pensijų ir nedarbingumo išmokų. Ten BVP žmogui – 1200 dolerių per metus. Prancūzijos tikslai Afrikos žemyne yra seni ir ilgalaikiai – Afrikos turtų plėšimas yra svarbus Prancūzijos BVP augimo šaltinis.
    Prancūzijoje BVP žmogui – 30000 dolerių. Kaip manot, ar kolonijose galioja Visuotinė žmogaus teisių deklaracija?

    Būtina denonsuoti Lietuvos 1991 m. pasirašytą Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją, nes joje yra straipsnis, sakantis kad kas kur nori ten ir gyvena:
    13 straipsnis 1. Kiekvienas turi teisę laisvai judėti ir teisę pasirinkti gyvenamąją vietą kiekvienos valstybės teritorijoje.

    Ar Lietuva yra nuosavybė kiekvieno, kas tik panorės?!
    Paprastas kaimietis nesutiktų tokios Deklaracijos pasirašyti, o naivūs Lietuvos parlamento nariai – pasirašė.
    Ar jūs suvokiat, kad dabartinis Migracijos Paktas gimė būtent iš šio straipsnio?

    Atsakyti
    • Prašalietis says:
      2 m. ago

      Klausimas-“Ar Lietuva būtų nepriklausoma, jei ir šiandien čia tebebūtų Kremliaus kariuomenė?!”… Atsakymas-Šiandien Lietuva gali būti nepriklausoma tik jei Lietuvoje stovi Vokietijos ir JAV tankai… Vakar, Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika buvo laisva dėka Kremliaus kariuomenės… Užvakar gerai gyveno, dėka Lietuvoje buvusios caro kariuomenė ir t.t.

      Atsakyti
      • T0mas J. says:
        2 m. ago

        Tamsta neteisus. Šiandien Lietuva nepriklausoma ne dėl Vokietijos ir JAV tankų, o dėl narystės NATO.
        NATO šalių niekas nepuola jau 70 metų – visų NATO šalių: ir tų, kuriose stovi Vokietijos ir JAV tankai, ir tų – kuriose šių tankų nėra.
        O svetimšalių tankai Lietuvoje stovi dėl visai kitų priežasčių. Pačiai Lietuvai jie nėra reikalingi.

        Atsakyti
        • Prašalietis says:
          2 m. ago

          Sunku “pagauti” Tamstos Lietuvos nepriklausomybės “supratimą”. Iš vieno komentaro gaunasi,kad Lietuva nepriklausoma galėjo būti todėl, kadangi iš Lietuvos išėjo Kremliaus kariuomenė. Iš kito komentaro išėjo,kad Lietuva yra nepriklausoma dėka narystės NATO. O kokia buvo Lietuva, kai Lietuvoje jau nebuvo Kremliaus kariuomenės ir Lietuva dar nebuvo NATO nare? Matomai “nei šiokia, nei tokia”…. Su tokia logika gaunasi,kad Lietuvoje šiandiena stovintys svetimšalių tankai yra skirti lietuviams pasigėrėti ir, kai svetimšaliai leis, lietuviai galės juos meiliai patapšnoti…

          Atsakyti
          • T0mas J. says:
            2 m. ago

            “Iš vieno komentaro gaunasi,kad Lietuva nepriklausoma galėjo būti todėl, kadangi iš Lietuvos išėjo Kremliaus kariuomenė”.

            Nereikia mano žodžių keisti ir perfrazuoti. Pasakydamas “Ar Lietuva būtų nepriklausoma, jei ir šiandien čia tebebūtų Kremliaus kariuomenė?!” – uždaviau retorinį klausimą, nereikalingą atsakymo, nes atsakymas akivaizdus: valstybė yra okupuota (nėra pilnai nepriklausoma), jeigu joje yra okupanto kariuomenė.
            NATO Lietuvai nėra nei nepriklausomybės gavimo, nei nepriklausomybės turėjimo sąlyga.
            NATO Lietuvai yra nepriklausomybės IŠSAUGOJIMO priemonė.

          • Prašalietis says:
            2 m. ago

            Na jei dar pasakysi “nelabai besigaudantiems” tikrai nepriklausomai valstybei būtinus atributus, tai apie Lietuvos NEPRIKLAUSOMYBĖS IŠSAUGOJIMO PRIEMONES bus visiems aiškiau nei aišku…

          • T0mas J. says:
            2 m. ago

            Nei tu, nei aš dėl “nelabai besigaudančių” negaišim laiko – lai jie elementarius dalykus pasiskaito vadovėliuose..

    • Ruzvelt po galais says:
      2 m. ago

      Roosevelt tariama Rouzivelt.

      Atsakyti
  2. Iš Lenkijos says:
    2 m. ago

    Ačiū Gerb.A.Švarpliui už prasmingas į žvalgas. Vis dėlto kas nutiko Lietuvos politiniam elitui,iš dalies akademinei šviesuomenei,žiniasklaidos galiūnams ir teisinės sistemos kai kuriems įtakingiems atstovams,kad skaitlingai ir lengvai užsikrėtė neoliberalizmo ,,virusu” ir stojo į ,,naujosios teisės” išpažintojų gretas ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Santvarkos keičiasi, tačiau atsakingas vietas vis to paties raugo žmonės okupuoja. Mikliai, kad net sureaguot nespėji.
      Būdami gudrūs, labai džiaugiasi savo darbo vietomis, geruoju atsisakyti jų nė negalvoja. Mat, algos neblogos ir garantuotos, o galvos sukti, kažką savo sugalvoti nereikia – nusirašai iš „centro” nuleistą idėją ar įstatymą, pabalsuoji „už”, net neskaitęs, sutartį ar paktą, pasirašai, ir klusniai įgyvendini pačias „pažangiausias” idėjas. Centro akyse už tokį uolų darbą ir klusnumą tampi vertinamas, kaip vienas pažangiausių tautos „vedlių”. Tik – į kur? A, taigi pereinamosios vėliavos atsiimti… Kaip anais laikais? 🙁

      Atsakyti
  3. Levas says:
    2 m. ago

    Puiku.
    AČIŪ

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kovo 11-osios eitynės 2018 m. | Rengėjų nuotr.

D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

2021 02 24
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“

2021 02 23
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Mitingas „Vasario 16-oji: už mano ir Tavo konstitucines Žmogaus teises!“, Vilnius, Lukiškių aikštė, 2021 m. vasario 16 d. | T. Baranausko nuotr.

T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji

2021 02 16
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

2021 02 16
Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

2021 02 12
Antanas Terleckas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai

2021 02 09
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuva ir Lenkija sutarė dėl pagrindinių regioninės politikos tikslų

2021 02 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • su užstatu apie Sunku gauti paskolą verslo plėtrai iš komercinių bankų? Pasidomėkite alternatyvaus finansavimo galimybėmis
  • Svajonė apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Maloni smulkmena, tskant... apie Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
  • Svajonė apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą
  • Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų
  • Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1546; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 993; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 893; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 790; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 747; komentarų: 10
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 653; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
Kovo 11-osios eitynės 2018 m. | Rengėjų nuotr.

Pelenų diena. Aliuzija į du, lyg ir nesuderinamus reiškinius – laikinumą ir amžinybę. „Dulkė esi, į dulkę pavirsi“, - šiais...

Skaityti toliau

D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
9
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjus daugiau nei trejetai mėnesių nuo Seimo rinkimų, galime įvertinti pirmuosius naujosios vyriausybės darbus. Reikia, pažymėti, kad valdantieji rudenį atėjo...

Skaityti toliau

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

by Ditė Česėkaitė
2021 02 22
4
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu dalyvavo 46-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sesijoje. Savo kalboje pasaulio lyderiams Prezidentas...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • su užstatu apie Sunku gauti paskolą verslo plėtrai iš komercinių bankų? Pasidomėkite alternatyvaus finansavimo galimybėmis
  • Svajonė apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Maloni smulkmena, tskant... apie Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
  • Svajonė apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
Kitas straipsnis
Tymai: senųjų amžių liga grįžta į šiuolaikines valstybes

Lietuvoje daugėja susirgimų tymais: vienas ligonis gali užkrėsti aštuoniolika asmenų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai