Lapkričio 7 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pristatytas Referendumo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2761), kuriomis siekiama sumažinti balsavimo kartelę referendumams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo.
Teikiamais pakeitimais siūloma nustatyti, kad sprendimams dėl šių Konstitucijos skirsnių nuostatų pakeitimo priimti reikėtų daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių, tačiau ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tokiu atveju I-am ir XIV-am skirsniams pakeisti pakaktų mažesnės rinkėjų balsų dalies.
Dabar Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad referendume sprendimas yra laikomas priimtu, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Pasak pasiūlymo sumanytojų, įstatymo projekto rengimą pirmiausia paskatino anksčiau vykusių privalomųjų referendumų praktika, kai jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime.
„Daugelyje Europos Sąjungos ir kitose demokratinėse valstybėse taikomi mažesni reikalavimai teigiamam sprendimui, pagrindinę įtaką turi referendume dalyvaujantys balsuotojai. Todėl būtina tobulinti referendumo įstatymą, kad būtų labiau atsižvelgiama į piliečių aiškiai išreikštą valią“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Po pristatymo už Seimo nutarimo projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 33, susilaikė 14 Seimo narių. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti lapkričio 13 d.
Siūlymas mažinti kartelę I-am ir XIV-am Konstitucijos skirsniams buvo sugalvotas po to, kai Seimas rugsėjį patvirtino liepos 11 d. Pezidentės veto dėl anksčiau Seimo priimtų pataisų, sušvelninusių reikalavimus dėl balsų skaičiaus keičiant tik pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį.
Šį kartą Prezidentės atstovai vėl kalba apie gresiantį veto tokiam įstatymui, valdantieji ramina, esą dėl to jie patys numato kreiptis į Konstitucinį teismą.
Keisti Referendumo įstatymą Seimo valdantieji siekia norėdami palengvinti sąlygas galimybei referendumo būdu keisti svarbiausia Lietuvos Respublikos I-ajį skirsnį garantuojantį Lietuvai suverenitetą, kad lengviau galima būtų Lietuvoje įteisinti dvigubą bei daugybinę pilietybę, kurią šiuo metu draudžia Konstitucija, numatanti tik retus atskirus atvejus kuomet tai įmanoma.
Visuomeninkai nepalaiko daugybinės pilietybės įteisinimo
Dvigubos pilietybės įteisinimo iš Lietuvos valdžios jau daugelį metų reikalauja Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovybė teigdama, kad ir po 1990 m. savo noru iš Lietuvos išvykę ir priėmę kitos valstybės pilietybę lietuviai išsaugoję Lietuvos pilietybę išsaugotų ir emocinį ryšį su Lietuva.
Be to bandoma įrodinėti, kad teisė į pilietybę esą yra prigimtinė ir į ją kėsintis niekas neturįs teisės… Tuo pačiu dvigubos pilietybės šalininkai nenori, kad šis klausimas būtų sprendžiamas referendumu kaip to reikalauja Lietuvos Konstitucija, nes bijo, kad referendumas nepavyks…
Pasisakydami dėl dvigubos pilietybės emigrantų atstovai teigė, kad sutiks, jog Lietuvoje būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės tik tuo atveju, jei bus pakeistas dabar galiojantis Referendumo įstatymas sumažinant šiam referendumo klausimui priimti būtiną surinkti balsų skaičių.
Išeivių baimė dėl referendumo sėkmės turi pagrindą, ne tik dėl to, kad Lietuvoje per aukštai pakelta sėkmingam referendumui reikiamų balsų skaičiaus „kartelė“, bet ir dėl to, kad iš visko sprendžiant Lietuvos visuomenė yra nusiteikusi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą.
Grupė visuomenės veikėjų dar 2010 m. buvo išplatinę pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu.
Sąjūdžio pradininkas Arvydas Juozaitis pasisako prieš dvigubą pilietybę ir ragina politikus įteisinti Lietuvio pasą
Prieš masinį dvigubos pilietybės įteisinimą nuosekliai pasisako ir vienas iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus, Sąjūdžio pradininkas, rašytojas ir filosofas Arvydas Juozaitis.
Rugsėjo 12 d. jis atviru laišku kreipėsi į Seimo valdančiosios frakcijos seniūną R. Karbauskį ragindamas svarstyti ir palaikyti Seime įregistruotą Lietuvio paso projektą, užuot per jėga, bandžius apeiti Lietuvos Respublikos Konstituciją stumiant Lietuvos išlikimui kenksmingą daugybinę pilietybę.
„Baisiausia, kad visas elitas ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir konservatoriai, prisidengęs kilnių tikslų šydu, užsidengę akis ir pamiršo, kad Seime dūla pasiūlytas tikrasis išeivių ryšio su Tėvyne išsaugojimo sprendimas.
2017 metų rugpjūčio 8 d. Seime įregistruotas Lietuvio paso įstatymo projektas. Drauge ir visas su juo susijusių projektų paketas. Pagal šiuos projektus kitas pilietybes įsigiję kilminiai Lietuvos išeiviai, gaudami (be jokių trukdžių) Lietuvio pasą, gautų ir visas Lietuvos piliečio teises.
Lietuvio pasas geriau negu vadinamoji dviguba pilietybė pasako lietuviui, kad Tėvynė jo laukia — jo, apsisprendusio gyventi kitos valstybės labui.
Kilminis lietuvis bet kurioje diplomatinėje Lietuvos atstovybėje, galės gauti Lietuvio pasą. Kam? Tam, kad į Lietuvą įvažiuotų be vizos, kad galėtų atsiųsti mokytis čia savo vaikus kaip lygius visiems Lietuvos vaikams, galėtų čia laisvai nuolat gyventi, dirbti, ir t.t.
Lietuvio pasas neleis tik vieno — rinkti Tėvynėje negyvenantiems Seimo ir prezidento. Dalyvauti referendumuose. Lietuvio pasą gavęs kilminis lietuvis, jo šeima, vaikai ir vaikaičiai, nusprendę grįžti į Tėvynę galės bet kada lengvatine tvarka atkurti visateisę Lietuvos pilietybę.
Maža to, Lietuvio pasas apsaugo net ir pačią Lietuvos pilietybę nuo pažeminimo ir paniekinimo. Lietuvos pilietybė neturi tapti tik patogiu masiškai prieinamu priedu. Tarsi kokiu pilietybės rudimentu šalia įsigytos pagrindinės pilietybės svetimoje šalyje“, – Alkas.lt sakė A. Juozaitis.
Dėl daugybinės pilietybės brukimo mūsų tautai – tai nesubrendusiųjų valdyti valstybę poelgis. Tik Lietuvio pasas suteikia tautai išlikti, net jai pasklidusiai po pasaulį. Prezidentė ir Konstitucijos saugotojai privalo vetuoti tokį Konstitucijos straipsnių keitimą, priešingu atveju vysime šią daugumą iš Seimo. Jei vis atsiras tokių nesubrendėlių valdžioje tai prives prie to, kad kreipsimės į Vakarų valstybes, ypač į Vokietiją, kur kyla tautinės jėgos, o gal Austriją, kur jau valdo tautinės jėgos, kad padėtų mūsų tautai atsikratyti nesubrendėlių valdžioje. Taip jau buvo istorijoje, kai Vokietija padėjo atsiimti Klaipėdos kraštą, į kurį 1920-22 m. gviešėsi Lenkija. Galima pamanyti, kad tą įstatymą ir opozicija palaikys, idant sukompromituoti ŽV sąjungą prieš artėjančius rinkimus.
Įstatymas būtų niekinis, negaliojantis.
Siūlau pirma įteisinti dvipatystę, o tik po to dvipasystę.
Valdantieji “valstiečiai” pasirašė sau nuosprendį.
🙂 🙂 🙂
O kam yra partijos vado ir kelių jo parankinių sudaromas rinkiminis „neliečiamųjų” dešimtukas? 🙂 Apie viską pagalvota. ;(
Yra toks posakis:
„Žarstyti žarijas kito rankomis“
Įvedus dvigubos pilietybės įstatymą dvigubą pilietybę turintys asmenys žarstys žarijas Lietuvoje gyvenančiųjų rankomis.
Ir vėl rinkimai artėja. Ir vėl suoks politinės lakštingalos. Tačiau tikrieji jų veržimosi į politiką bei Seimą tikslai išryškės tik tada, kai jie ten sėdės teisėtai įsitvirtinę, apsikasę nuo tautos.