Seimas pradėjo svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pristatytą Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą išaiškinti savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais.
Teikiamu projektu siekiama išsiaiškinti, ar Seimas, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, Pilietybės įstatyme gali įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 13 d.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Reikalingas Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems kitos šalies pilietybę įgijusiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama tiems, kurie kitos šalies pilietybę įgijo emigravę nepriklausomybės metu.
Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Pasak Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotojo, Etninės kultūros globos tarybos nario, Alkas.lt vyr. redaktoriaus Jono Vaiškūno, keisdami Referendumo įstatymą ir nuleisdami referendumo sprendimo priėmimo kartelę šiam konkrečiam klausimui, kurtumėme dvigubų standartų politiką.
J. Vaiškūno nuomone, dvigubos pilietybės reikalaujantys emigrantai painioja tautybės ir pilietybės sąvokas.
„Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę – savaime netenka pilietybės – savo pasirinkimu pats jos atsisakydamas. Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė“.
Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau anksčiau viešoje erdvėje išsakytų siūlymų įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą – dokumentą, liudijanti ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.
Emigrantai nori sėdėti ant dviejų kėdžių vienu metu 🙂