Rugsėjo 13 d. sostinės senamiestyje, šv. Jonų g. 3, buvo iškilmingai atidaryti Pacų rūmai, kuriuos prieš 11 metų įsigijo Lenkija. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Šaputovičius (Jacek Czaputowicz).
Bet iš pradžių apie kitą sostinės perlą.
Iš tikrųjų Pacų rūmų kompleksai Vilniuje išsimėtę po visą sostinę. Tačiau tikras brangakmenis – klasicizmo pastatas Didžiojoje g. 7. Vadinamame Brauno atlase (Civitates orbis terrarum, dar žinomas kaip Brauno ir Hogenbergo atlasas, – miestų atlasas, pirmąsyk išleistas 1572 m.) šioje vietoje buvo pažymėti triaukščiai Trakų vaivados namai. Rūmuose lankėsi Lenkijos karaliai, Rusijos imperatoriai, pergalingose iškilmėse dalyvavo Napoleonas I. Jie ne kartą buvo remontuoti, o kai Liudvikas Mykolas Pacas po 1831 m. sukilimo pabėgo į Prancūziją, rūmus perėmė Rusijos caro karinės gubernijos generolai. Auksu tviskėję rūmai buvo visiškai apleisti. Netgi nepriklausomybės laikais juose įsikūrusios VRM ir SAM įstaigos nesirūpino jų rekonstrukcija.
Dabar jie sutvisko naujomis spalvomis, traukia svečių bei turistų akį. Sako, kad neseniai juose viešėjo garsus rusų emigrantų oligarchas, žydų kilmės milijardierius Romanas Abramovičius. Pernai dėl šių ištaigingų rūmų restauravimo kilo nemažas pasipiktinimas: Seimo nariai laiške merui R. Šimašiui priekaištavo, kad stogas iškilo per du aukštus virš visų Rotušės aikštės pastatų, o tai darko vieningą Senamiesčio architektūrinę liniją. Tačiau M. Adomėno atviras laiškas veidaknygėje liko be atgarsio.
Bet šįkart ne apie šiuos rūmus, o apie kitus netoliese Senamiesty, šv. Jonų g. 3, restauruotus Paco rūmus.
Šių Pacų rūmų istorija skaičiuojama nuo 1628 metų. Tuo metu šiame sklype stovėję atskiri nedideli namai buvo parduoti Lietuvos didžiojo kanclerio pavaduotojui Steponui Kristupui Pacui. Jie pradėti apjungti į vieną didelį pastatą. 1655 metais per karą su Maskva šie rūmai sudegė ir, nors vėliau buvo atstatyti, dar kartą sudegė 1748 metais. Tada pastato atstatyti nepavyko – jis buvo tik restauruotas pagal likusias patalpų liekanas.
LDK didikų Pacų giminė šio pastato neteko 1783 metais, kai patalpas įsigijo vėliau jas atstatęs Lietuvos didysis kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega. Po 1831 metų sukilimo carinės Rusijos valdžia iš Sapiegų rūmus konfiskavo ir čia įkurdino gubernatoriaus būstinę. Vėliau juose kūrėsi rusų klubas, o vėliau pritaikyti Rusijos bajorijos poreikiams – tuomet čia veikė knygynas, paveikslų galerija, vyno parduotuvė.
Tačiau ir šie unikalūs rūmai šiuolaikinės nepriklausomybės laikais pradėti parceliuoti. Kaip 2007 m. rašė „Lietuvos žinios“, Lietuvos paštas, norėdamas padengti savo veiklos nuostolius, Vyriausybei ir miesto savivaldybei nuolaidžiaujant, XVII a. dviejų aukštų pastatą su puošniu fasadu ir erdviu vidiniu kiemu pardavė… Lenkijai. Taip Pacų rūmai buvo išbraukti iš valstybės turto sąrašo. Ėjimas buvo gudrus: teisę parduoti anksčiau valstybei priklausiusį turtą paštas gavo, kai iš valstybės įmonės tapo akcine bendrove. Pakeitus įmonės statusą jos nuosavybėn perėjo didelis valstybės turtas. Istorinę vertę turintys Pacų rūmai – ne vieninteliai, kuriuos jau pardavė ar rengėsi parduoti Lietuvos paštas, kuris ir po šių sandorių taip ir neišbrido iš skolų liūno.
Tuometinis susisiekimo ministras, paskui socdemų lyderis Algirdas Butkevičius, teigė, kad įmonei pavyko gerokai brangiau nei vertintojų nustatyta kaina parduoti Pacų rūmus. Nekilnojamojo turto ekspertai pastatą įvertino daugiau nei 20 mln. litų, o lenkams jis buvo parduotas už 33 milijonus. „Jei ne Lenkijos ambasada, tai kažin ar kas būtų susigundęs pirkti už tokią kainą“, – džiūgavo ministras. Jam pritarė ir anuometinis 2007 m. balandžio 16 d. išrinktas vienas iš partijos „Tvarka ir teisingumas“, laimėjusios miesto taryboje 14 mandatų, lyderių, Vilniaus meras Juozas Imbrasas.
Tuomet, pasak „Lietuvos žinių“, tiek Vyriausybė, tiek sostinės valdžia, tiek Lietuvos paštas gavo priekaištų iš Seimo Audito komiteto. Tada komiteto pirmininkas A. Skardžius pareiškė, kad „įmonė turtą išparduoda chaotiškai, o jos ketinimai padengti nuostolius pardavus kelis pastatus yra netinkami.“ Tačiau – galai į vandenį.
Bet netrukus buvo sukirsta rankomis, ir jau 2010 m. buvo parengtas pastato modernizavimo planas, o 2012 m. Lenkijos ambasada pranešė, kad „Vilniaus savivaldybė suteikė leidimą atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbus Šv.Jono gatvėje esančiuose, 17 amžiuje statytuose Pacų rūmuose.“ Meras Artūras Zuokas irgi neįžvelgė valstybės turto parceliavimo.
2016-ųjų vasario vidury prasidėję statybos darbai tęsėsi 28 mėnesius. Taip pastarųjų metų darbus trumpai apibūdina Lenkijos ambasados darbuotojai, švenčiantys įkurtuves Pacų rūmuose Vilniaus senamiestyje. Laimėjusi konkursą Lenkija dar prieš pilną rekonstrukciją čia įkurdino kai kuriuos ambasados padalinius. Dabar čia persikėlė visa ambasada, Generalinis konsulatas ir Lenkų institutas. Šį ketvirtadienį rūmai buvo iškilmingai atidaryti, dalyvaujant Lenkijos užsienio reikalų ministrui Jacekui Šaputovičiui (Jacek Czaputowicz).
Beje, svečias nesibodėjo papriekaištauti Lietuvos vadovams dėl neva diskriminuojamos vietos lenkų švietimo padėties. Gi premjeras S. Skvernelis nedrįso tiesiai šviesiai paneigti šiuos priekaištus, o vėl pasidžiaugė sulaukęs Lenkijos ministro po penkerių metų pertraukos – po buvusio URM R. Sikorskio vizito, tarsi ši pertrauka buvo dėl Vilniaus kaltės. Niekas nedrįso priminti Varšuvai ir dar 2009 m. per TV skandalingo R. Sikorskio akibrokšto: jis pareiškė, esą Lenkija niekada nebuvo okupavusi Vilniaus krašto.
Bet grįžkime prie Pacų rūmų sostinės širdyje. Tai, kad Lenkija įsigijo šiuos nuostabius rūmus, gali būti vertinama kaip sėkmingas lenkų verslo žingsnis. Anksčiau Smėlio gatvėje glaudęsi lenkų diplomatai vargu ar galėjo tinkamai atlikti savo darbą. Tačiau ir čia galima įžvelgti lietuvišką nuolankumą: 33 mln. litų ne tik neišgelbėjo Lietuvos pašto nuo nuostolių, bet ir „padovanojo“ nuostabų rūmų kompleksą prie seniausio Rytų Europoje universiteto valstybei, kuri nepuoselėja kaimyniškų jausmų senovėje buvusiai sąjungininkei. Lietuvos valdžia prieš šį sandėrį užsidengė akis. Dar daugiau, kaip rašėme straipsnyje apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, po ilgus dešimtmečius trukusios nesantaikos dar vis nėra aiškios taikos sutarties tarp dviejų valstybių sudarymo perspektyvos.
Jeigu taip, tai galima įtarti, jog arogantiškų kaimynų vis platesnis skverbimas į Vilniaus širdį paskatins lenkų radikalus reikšti naujas pretenzijas į kadaise okupuotą kraštą. Kas žino, gal kada nors ne tik „Dviračio šou“ personažai, o ir oficialūs Lenkijos veikėjai garsiai šūkaus „Wilno nacze“. Ir patrauks į lietuvių rūmus „živieco“ išmaukti.
Kaip sakoma, nei pridėsi, nei atimsi. Lietuva faktiškai jau yra Lenkijos kresas. Graudu ir tiek…
Bijodami Rusijos grėsmės pražiopsome lenkiškąją, kuri, ko gero, yra dar pavojingesnė…
Tai jau taip…
P.S. Politikoje vakuumo būti negali – jei kokioje nors valstybėje nėra realios valdžios arba ji yra labai silpna, tada tą “tuščią” vietą būtinai stengsis “užpildyti” kitos valstybės ir tai, deja, yra aksioma.
Antanai esi teisus. Lenkai jaučiasi šeimininkais Vilniuje. Kas ką užgrobia tą ir turi. ” Litvinai – chamai”, šitą žino net lenkų futbolo gerbėjai . Savo akimis mačiau tą rašliavą per varžybas. O Skvernelis tuo metu buvo užsimerkęs . Visa dabartinė, ir buvusios valdžios sapnuose dar vis kočiojasi su “strateginiu partneriu” . Negi tokio malonumo atsisakysi. Už malonumą reikia mokėti.Tai ir dalina ne savo turtus į kairę, dešinę.
Lenkas, klapčiukams, glostydamas galvas, primena, kad nemurktų kaip katinai. Dar ne viskas . O kur lankiški vietovių pavadinimai, o kur pavardės , gatvės. Taip , kad “chamine” dirbam, dirbam.
Asilų ir kiaulių mąstysena: Jei Vilnius bus lenkų, jo rusai nepuls. Jei Lietuva bus Global kapital protektoratas – budriai nuo rusų saugos milžino jėga.
Tai prisijunkime prie Lenkijos, paskelbkime lenkų ir rusų kalbas valstybinėmis kalbomis (lenkų kalba – ponams iš Varšuvos, rusų kalba – vietiniams “lenkams”), lietuvių kalbą įteisinkime kaip tautinės mažumos kalbą ir mokyklose lietuvių kalbą dėstykime tik kaip fakultatyvą. Juokinga? Ne? Ir man nejuokinga, bet prie to einame.
Per ištisus šimtmečius Lenkijos valdžia naudojosi Maskvos kunigaikštystės, o vėliau rusiškos imperijos baimės skleidimu Lietuvoje ir taip Lietuva susitraukė, o abi slavų valstybės išsiplėtė. Žodžiu “milžino paunksmėje kirminai veisėsi ir veisiasi”. Ir dabar tuo naudojasi Lenkija. XIX a. karai (sukilimai pagal tarpt. teisę gali būti tik prieš savo valdžią- čia irgi lietuvių mulkinimo pavyzdys) prieš Rusiją taip pat stipriausi buvo Lietuvoje, o ne Lenkijoje ir iš to išlošė Lenkija brukdama savo kalbą… ir tik Prūsijai pradėjus veikti dėl įtakos lietuviams – lietuviška spauda ir pan., Lietuva atsikūrė. Jei toliau mūsų valdžia bus tokia bestuburė, teks kreiptis į stipresnius kaimynus, kad apgintų, nes mūsų politikai yra kinkadrebiai, jie tik pjaunasi tarp savęs, o istorinės tiesos nedrįsta pasakyti ar Lenkijai, ar Rusijai.
????
Liublino unija buvo sudaryta dėl to ,kad Lietuva pratęstų savo bent laikiną egzistenciją ir neatitektų Rusijai. O Rusija galėjo tą padaryti, nes jai jau priklausė Polockas ir jie jau Vilnių ruošėsi imti. Deja.
Gal nereikėtų kalbėti apie viduramžius? Gal reikėtų kalbėti apie šių dienų santykius su Lenkijos valdžia? Ir gal reikėtų kalbėti apie tai, kad tas santykių gerėjimas ar blogėjimas tikrai nepriklauso nuo Lietuvos valdžios? Pirma. Lenkai turėtų pagaliau pripažinti, kad 1920 metais Pietryčių Lietuva vis dėlto buvo Lenkijos okupuota (o kaip dar vadinti savavališką kariuomenės įvedimą į kitos valstybės teritoriją, kuri anksčiau niekada nebuvo okupuojančios valstybės dalimi?!) ir ten vyko agresyvus vietinių gyventojų polonizavimas: Gaidys tapo pan Gaidis, Dėdelis – pan Dedel, Kiškelis – pan Kiszkel, Krepštulis – pan Krepsztul, Vaišnys – pan Wojsznis, Vaičiulis – pan Wojczul ir t.t., ir t.t. Antra. Lenkijos valdžia neturėtų kištis į mūsų vidaus reikalus: mes patys nuspręsim, kokiais rašmenimis pildyti asmens dokumentus, vesti raštvedybą, kur ir kokiomis kalbomis kabinti gatvių lenteles. Trečia. Vieną kartą lenkų politikai turi liautis lenkiškai (o faktiškai “po prostu”) kalbančius vietinius Pietryčių Lietuvos gyventojus vadinti lenkais, nes kokie jie yra “lenkai”, jau seniai įrodė net ir Lenkijos kalbininkai. Ketvirta. Lenkų politikai turėtų vieną kartą baigti kliedėti apie kažkokias Lietuvos tautines mažumas, nes Lietuvoje jų nėra. Yra tik TAUTINĖS BENDRIJOS (žiūrėti LR Konstituciją). To tak, panowie.
Taip, taip . Tai tiesa. Kas prieštarauja pakelkit ranka?
Rašydamas ‘po prostu’ šitą žodį lenkinate (slavinate). Žymieji Rusijos dialektologai V. Ivanovas, V. Toporovas 1952 metais dialektologinės ekspedicijos Lietuvos- Baltarusijos pasienyje metu šį žodį girdėjo žmonių ištariamą kaip vieną ir užrašė jį – ‘paprostu’. Vėliau šie mokslinikai nustatė, kad tokiu vardu žmonės minėtame pasienyje vadino senovės slavų bažnytinę kalbą. Tarmiškai (dzūk.) paprasti – bendrine kalba reiškia ‘įprasti’. Vadinasi, šį vardą ten gyvenę žmonės kalbai davė dar būdami ne slavai, o lietuviai. Taigi rašyti “po prostu” kaip du žodžius nėra nei kalbinio, nei istorinio pagrindo. Tuo žodžiu žmonės pasakė, kad jie kalba ne ‘prasta kalba’, kaip dabar įprasta manyti, o – kalba, kuria kalbėti buvo įpratinti (papratinti) istoriškai krikščioninant ir lenkizuojant dzūkuojančius lietuvius.
Aš 10 metų pragyvenau Šalčininkuose ir nereikia čia aiškinti, ką sulenkėję vietiniai turi galvoje sakydami “po prostu” (lenk. “po prostu” reiškia “paprastai”). Kiti vietiniai šią savo kalbą dar vadina “po tutejszemu”. Nereikia tokį paprastą dalyką iškelti į filosofines aukštumas! Viskas yra paprasta (lenk. – prosto) kaip 1 centas.?
Aš kalbu apie 1952 metais, t.y. vos ne pieš 100 metų kalbos mokslininkų nustatytus faktus, o ne kaip yra dabar. Faktai rodo, kad dabartinis rašymas “po prostu” dviem žodžiais yra atsiradęs iš žodžio ‘paprostu’ virtimo lenkų kalbos žodžiu su lenkiška prasme. Jūsų valia gyventi lenkiškos buitinės sąmonės pasaulyje…
Tamsta “Kažin”, labai jau nukrypai nuo temos!!! ?
Vargu ar nukrypau… Juk tas žodis yra paveldas, o jo rašymas dviem žodžiais, t.y. lenkiškai, taip pat yra vilnietiško paveldo porceliavimas lenkų naudai.
?????
Normalioje valstybėje tokie Lenkijos naudai pasidarbavę veikėjai kaip čia paminėtieji Butkevičius, Imbrasas, Zuokas, Skvernelis ir kt. turėtų būti nubausti pačiomis griežčiausiomis bausmėmis: ne tik už stambaus masto valstybės turto iššvaistymą kitos valstybės naudai, bet ir už valstybės išdavystę.
Ilgą laiką negalėjau suprasti, kodėl taip staiga buvo griaunamos kolhozų fermos. Na, kad būtų proga paskolas naujoms padalinti! Taip, bet: o kur iškeliavo šimtai tūkstančuų galvijų ir kitų galvijų, nes nebebuvo kur juos laikyti ? Ogi į tą pačią brangią brolišką respubliką Lenkiją. Už kapeikas gavo ! O per pardavė į Vakarus už rinko kainą. Tai čia tik vienas pavyzdukas, o kiek jų yra …
Pagaliau Iškauskas prabilo ne partiškai, o valstybiškai, kartu ir vilnietiškai. Šaunu!… Teisiškai žiūrint, akivaizdu, kad dėl eksperto atlikto Pacų rūmų pastato įvertintos sumos bei jų pardavimo Lenkijos valstybei, kaip privatizuotino objeto, tiek fakto, tiek kainos dydžio, ginant viešąjį interesą, yra pradėtinas ikiteisminis tyrimas. Vien tai, kad rūmai parduoti kaip privatizuotinas turtas, bet ne privačiam subjektui, o kitai valstybei, kelia įtarimą dėl teisėtumo. Tokie valstybės turto parceliavimo faktai įskaitant ir Pranciškonų bažnyčios su vienuolynu perdavimo Lenkijos pranciškonų nuosavybėn prikišamai rodo Prezidento ir Seimo institucijų pareigą prokurorine tvarka ginti viešąjį interesą. Seimas tiria politikų korupciją, bet klausimo dėl šių Vilniaus turto parceliavimo faktų nemato… Taigi pirmasis darbas vykdant pareigas naujai išrinkto Prezidento ir Vilniaus mero turėtų būti – kreiptis į Prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo ginant viešąjį interesą dėl minėto valstybės turto parceliavimo. Ar išsirinksime tokius asmenis į Lietuvos ir Vilniaus valdžią. O tam, oi kaip laikas…
Žinoma: reikia tik dagyventi iki kitų rinkimų! O tada jau rojus. Šiaip ar taip, anksčiau Ponas nors ir buvo liaudžiai žiauresnis, bet sąžiningesnis. Jis aiškiai sakė, kad šiam gyvenime teisybės nerasite. Muškitės į krūtinę ir kartokite: esu durnas, esu durnas, esu labai durnas – gal tada po mirties ir būsite laimingi. Naujų rinkimų opiumas liaudžiai žymiai veiksmingesnis, bet jo reikia žymiai dažniau. Pripras.
Padėjėjai ir patarėjai PRIVALO padėti premjerui prieš akis tuos tarptautinės (t.y., ir Lietuvai privalomos!) teisės dokumentų straipsnius, kuriais nustatoma, kaip sprendžiami ginčai, bet kokios pretenzijos dėl karų ir okupacijų metais okupanto, ar jo kolonistų įgytos nuosavybės, kaip vertinami to meto nuosavybės dokumentai!!!
Tarptautinė teisė juos laiko NIEKINIAIS!
O mūsų teisė? Kodėl prokurorai tylėjo, kai buvo perduotas vienuolynas?
(Beje, niekiniais laikomi ir asmens dokumentai, jei okupacijų metu asmenvardžiai juose buvo nutautinti. )
Kada savęs paklausime, KO paslapčia nuo mūsų prisidirbo tautos vedliai, kad leidžia, kad į Lietuvą (kaip ir į juos pačius) kaip į skudurą būtų kojos valomos? Kokioje hipotekoje esame užstatyti? Ar jau ruošiamasi mus tyliai ir nepastebimai perduoti tikriesiems valdovams?
Kaip sako amerikonai: “Labai geri klausimai?” ?
P.S. Pataisymas. Turėtų būti – Kaip sako amerikonai: “Labai geri klausimai!” (gale sakinio – šauktukas, o ne klaustukas).
Lietuvos valdžia-tiksliau didysis žečpospolitininkas Premjeras S.Skvernelis-2017m.padovanojo Gdansko /Lenkija/ Mažesniųjų brolių konventualams,iš kurių keli su vad.kun.broliu Mareku Adamu Dettlaffu dabar reziduoja Vilniuje, didžiulį istorinį Pranciškonų vienuolyno kompleksą Vilniuje.Tad,kas ir kada teisiškai ir politiškai įvertins šio nuosavybėn perdavimo aktą ir pareikalaus visokeriopos asmeninės atsakomybės?
Man labai pasidarė įdomu. Kodėl tyli Karbauskis. Čia piliakalnius Naisiuose pila, lietuviškas šventes ragina švęsti, su ąžuolo lapų vainiku puošiasi, o sostinę “parceliuoja” , kilnodam šampano taures su lankais. Kas? Kurie? Karbauski, apsvaigęs žmogus, daro nesąmones. Nežinojai?
Įtariu, kad Karbauckis dabar mąsto kaip lietuviško vesterno “Niekas nenorėjo mirti” vienas personažas: “Tai àrti ar neàrti?!”…
….neark. Duonos man duosi. Ne … Šautuvą duosim… Nusišikt man tamstos šautuvo, jeigu jau po teisybei…
????
Na, Lietuva yra prostitucinė valstybė, parceliuoje ne tik turtą, bet ir žmones. Vardan tokios prekybos sėkmės gali ir vainikus užsidėti ir klumpakojį sušokti, ir tautinę giesmę sugėdoti. Svarbu , kad tai padeda išparceliavimui. Pinigas yra viskas – jis auksčiausia valdžia.
Beje, derėtų pastebėti, kad Lenkija šemininkauja ne tik Vilniuje, bet apskritai Lietuvoje. Antai, Lenkijos reikalavimu yra atstatomas geležinkelis nuo Mažeikių iki Latvijos sienos. Arba vėl “Rail Baltica” vėžės maršrutas per Lietuvą panašu, kad gali būti vedamas per atitinkamas vietas, numatytas taip pat ne savo valia, nes yra daromas taip, kad šios vėžės infrastruktūros dalis Lietuvos teritorijoje būtų kuo trumpesnė, o Lenkijos, kad būtų kaip galima ilgesnė (mat, nuo jos ilgio priklauso pajamos į biudžetą). Be to, yra atsiradusi nuomonė, kad, atseit, dėl reikalavimo, jog vėžės maršrutas eitų trumpiausiu keliu, jis negali būti vedamas per Vilnių. Laikantis šio principo tokiu atveju kuo trumpiausiu keliu vėžės maršrutas nuo Lietuvos sienos privalėtų būti tiesiamas į Varšuvą ir Lenkijos teritorijoje. Tačiau taip nėra. Kaip žinoma, Lenkija savo teritorijoje šio principo nesilaiko. Ji nuo pasienyje esančių Trakiškių maršrutą veda į Elką, o nuo jo ne Varšuvos kryptimi, o visiškai į šoną – į Balstogę. Dėl to maršrutas Elke jau nutolęs nuo Lietuvos per 120- 150 km vėl priartėja prie jos ties Augustavu – jis praeina apie 40-50 km nuo Lietuvos sienos. Taip Lenkija savo teritorijoje vėžės maršrutą – jos infrastruktūrą pailgina ar ne apie 150-200 km., žinoma, kartu taip padidindama ir pajamas už ją į savo biudžetą. Beje, ar ne ta pačia “lenkijine” valia, dėl tų pačių didesnės “Rail Baltica” infrastruktūros dalies interesų Vilnius yra laikomas be susisiekimo geležinkeliu su Druskininkais. Mat, nuo jų Augustavas beigi Balstogė yra ranka pasiekiama. Veikiant geležinkeliui Vilnius – Druskininkai žmonėms taptų akivaizdu, kad iš Vilniaus ar Rygos „Rail Baltica“ vykti į Varšuvą važiuojant iki Elko, o tada nuo jo sukant į Balstogę yra nesąmonė. Kiltų klausimas, kodėl „Rail Baltica“ nevedamas per Vilnių- Druskininkus arba, tarkim, kodėl jam nuo Šeštokų Balstogės kryptimi neiti pasieniu Lietuvos teritorijoje, pvz., kažkur iki pasienio su Lenkija vietos netoli Kapčiamiesčio. Taip einant maršrutui, naudojimosi „Rail Baltica“ infrastruktūra Lietuvos dalis padidėtų, o Lenkijos ženkliai sumažėtų. Žmonės tai suvokia, jiems dėl panašių valdžios sprendimų, nuolaidžiavimų kaimynei gėda ir jie, nepernešdami to, išvažiuoja į kitas šalis. Tai dar vienas emigraciją didinantis veiksnys, deja, medijų nutylimas.
Kaip rašė vienas poetas “Čia – Lietuva, čia lenkais lyja”… ?
Maty galas ‘lenkais’ tegul lyja, by tik Lenkijom neblytų …
Lietuvoje gresia Palestinos variantas žydai prisipirko žemių iš Palestinos dabar verčia pasaulį nepripažinti Palestinos kaip valstybės, tokios tai realijos, ponai.
Įdomu būtų pamatyti statistiką, kiek žemių Lietuvoje dar lietuvių rankose, o kiek svetimšalių bei kaimynių „įmonių” rankose…
Tie, kurie prekiauja Lietuva – tą statistiką puikiai žino. Kitaip nežinotų ką dar turi pasiūlyti.
O MUS supažindinti jiems NEPRIKLAUSO?
Pone Česlovai Iškauskai, puikus straipsnis. Neabejotinai taip jį įvertins ir atsižymės GRU analitikai dirbą Lietuvos skyriuje. Gal net Kremliui raportuos. Dirba ten tikri specialistai (deja), puikiai atrandą plyšių pleištams tarp ES ir NATO šalių įvaryti.
Gerb. Juozai, kažin, Lenkijos ar Lietuvos politikai kala pleištą į mūsų valstybių santykius? Juk Lenkija po šiai dienai laiko prisijungusi etnines lietuvių žemes taip vadinamame Suvalkų trikampyje ir dėl to net į galvą neima! Juk Lenkija 1920-39 m.m. buvo okupavusi Pietryčių Lietuvą, teritoriją, kuri Lenkijai anksčiau niekada nepriklausė, bet šito piktybiškai nenori pripažinti! Tai dėl to yra kaltas Č.Iškauskas?! ? Be komentarų…
Gerbiamas Antanai- ar įmanoma eiti į priekį žiūrint atgal? Įmanoma, bet sunku.
Buvo 1920-39 metai. Klastingai toks lietuvaitis Pilsudskis užgrobė jaunos beatsikūriančios tik Lietuvos Respublikos sostinę. Tačiau, būkim biedni, bet teisingi:
* jei ne Vislos stebuklas – būtume gal LitBel’o “respublikos” įpėdiniai?
* lenkai neleido visiškai sugriūti Gedimino piliai- pamenat atvirukus su meteo/telegrafo būdele ant dviaukščio Gedimino pilies bokšto?
* gavęs Laikinosios sostinės statusą Kaunas per 20 metų suklestėjo- buvo pastatytas modernios jugend bau mokyklos statiniais. Tuom, kas dabar vadinama art deco šedevrais.
Galėtų Česlovas Iškauskas su tokiu pat komsomolišku užsidegimu papasakoti, kad ir apie Gedimimo pilies bokštą 1920-1939 metais.
Deja, rašo puikius straipsnius, kurie tikrai gerai vertinami Kremliuje.
Atleisk, Tamsta, bet tai, ką parašei – tai gryniausia demagogija! O dėl “Vyslos stebuklo” tai Tamsta, matyt, neturi pakankamai informacijos: “Vyslos stebuklas” įvyko tik todėl, kad komandarmo M.Tuchačevskio avangardas per daug atsiplėšė nuo aprūpinimo dalinių, kurie turėjo tiekti puolantiems daliniams šaudmenis, maistą bei medikamentus kariams, pašarą žirgams, kas ir sužlugdė bolševikų puolimą. Taigi “lietuvaičio” J.Pilsudskio kaip karvedžio nuopelnai labai abejotini…
Kokios demagogijos? Kur?
Nu, koks skirtumas- bolševiko Tuchačevskio promachas ar lenkų kareivių pasiaukojimas?!
Faktas, kad bolševikai nenuėjo iki Vokietijos. Kad LietBel’as mirė vos tik gimęs.
Dėl nuopelnų galim turėti savo nuomonę.
Tikrai tai ne Tamstos, ne mano ir ne su komsomolco užsidegimu rašančio Č.Iškausko nuopelnas,
Kur demagogija? Kažkas yra pasakęs, kad bolševikas V.Mickevičius-Kapsukas mylėjo lietuvių tautą per… darbininkų klasės prizmę… Ir dar. Lenkijos “viršininkas” Juzefas Pilsudskis buvo “litvinas” ir labai mylėjo Lietuvą… Štai čia ir yra demagogija, szanowny panie!!!
Tamsta, pasiskaityk Pilsudskio biografiją. Nedaug truko ir jis būtų patapęs bolševiku- tokiu kaip Tamsta esi. Tiesa, raudonu, o ne trispalviu. Esme ta pačia- kas nors kiek KITAIP* – priešas.
Aplamai daugiau skaityk, pone Antanai. Paskaitęs oponento mintis, pagalvok. Ir TADA jau rašyk.
Šitą, manau išsiversi Tamsta pats:
“Kto nie był socjalistą za młodu, ten na starość będzie skurwysynem. ”
* Disidentas – (lot. dissidens – prieštaraujantis, nesutinkantis)
Tuščios pastangos.
Pasivadintum, szanowny panie, “Józef” ir būtų viskas aišku… O dabar – “Juozas”. Nejuokink mano suplyšusių šlepečių, nes jos dar labiau suplyš!
Taigi, ir vata iš galvos byra…
Su kvailiu ginčytis – veltui gaišti laiką…
Kvailys ne tas, kuris yra kvailys, o tas, kuris kvailius skaičiuoja.
Laikas būtų žinoti, negi tik vata makaulėj?
tiesiog esate kvailys- nes tik kvailys gali manyti, kad okupuoti savo valstybės sostinę yra gerai, nes dėl to suklestėjo koks provincijos miestas.
Tegul tų “pleištų” bijo Lenkija. Lietuva savo žemėse gyvena, jai nėra ko bijoti.
Kažin kam tie pleištai svarbesni ir skaudesni. Pagal R.Vabalo filmą- Centijai ar Grošijai 🙂
Putinas pleištus varo nuosekliai ir apgalvotai. Negi niekad nepagalvojate- kaip čia gaunasi- Putino draugais Europos sąjungos švonderių apšaukiami vengrai (1956), čekai (1968), lenkai (1980).
Už tai, kad ne kaip mes (Linksevičius ir JEDG) visada viskam nuolankiai pritariam? Kad jie turi savo tvirtą nuomonę dėl IDIOTIŠKOS tiesiog Merkel imigracijos politikos.
Akli jus čia, ar nebūnat kad ir tam Paryžiuje, jei nematot tiesiog pragaištingų vis spartėjančių pokyčių?!
Kaip tos signataro Rolando Paulausko (Kremliaus agento) aprašytos varlės šildomame vandens dubenyje- šilta, fain. Kol vanduo užvirs 🙁
Patarčiau prisiminti pasaką: “Bėkim, dangus griūva!” ir kas ja pamokomo pasakoma…
Labai pamokoma pasaka, bet, matyt, ne visi turėjo vaikystę ir skaitė tą pasaką… Na, gal ir skaitė, bet, įtariu, nesuprato potekstės…
O aš patariu- susirasti ir paskaityti Narbekov’o knygą:
“Kvailį mokyti, tai tas pats, kas mirusį gydyti”
Čia pats apie save? Aišku.
Kaip bebūtų keista- taip.
Nes nedaviau Tamstai kelio, na, pagal žinomą lietuvių posakį apie sutiktą kvailį ir kelią.
O TIK BŪTENT KVAILIAMS VISAD VISKAS AIŠKU 🙂
Juozui P.
Kad jie turi savo tvirtą nuomonę dėl IDIOTIŠKOS tiesiog Merkel imigracijos politikos.
Pagal tavo paties demagoginę logiką pats čia „varai pleištą“ tarp ES ir NATO šalių, kai šitaip pasisakai apie Merkel politiką. 🙂 Tai dabar pats save turi pasivadinti vatniku, kuriam tik vata makaulėj, su komsomolišku užsidegimu varančiu pleištą…,
O gal vis tik esi pajėgus suprasti, kad prieštaravimas kai kuriems absurdams (ar Merkel imigracijos skatinimui, ar Lenkijos idiotiškiems šovinistiniams antilietuviškiems reikalavimams) nėra tarnavimas Kremliui?…
??
Beje, o neseniai per TV kalbėta apie Lietuvių kalbos ir kitų institutų gujimą iš Antakalnyje jų užimamų rūmų į Edukologijos un-to paliktą stiklo pastatą (esą, čia geriau bendradarbiauti) – ar ši premjero iniciatyva nėra pastangos dar labiau kaimynei įsiteikti? Iš MŪSŲ kišenės?
Suprantu, jog kiekvienas turime savitą skonį. Tačiau kodėl už premjero asmeninį skonį turi Lietuva mokėti?
Gal kas tvarkingai, nuo pradžios girdėjote, kokius reikalavimus mums kelia lenkų pranciškonai, vienuolyną DOVANŲ gavę?
Iš to, kiek nugirdau, susidarė įspūdis, jog jį „ATGAVĘ” vienuoliai iš Lietuvos nori dar ir 5 mln. jo atnaujinimui? Vyriausybė lyg ir su ark. G. Grušu tariasi…
Jei gerai nugirdau, tai Skvernelis neblogai „investavo” į lenkus, ar ne? Amžiams, tskant. Kitas reikalavimas bus dar ir juos išlaikyti – ne tik vienuolyną, bet ir vienuolius? 🙂
Pone Juozai P (rašydamas staiga pagalvojau, o kokYs tas Pilsudsko vardas… ;-)., bet tiek to) , ,
senokai kirba man “???…” , net pamačius tokio Savukyno laidelę. Keistas pilietis Savukynas, gal jau turi dvigubą pasą, gal dvigubą atlyginimą dviem valiutom? Gal- tik prielaida, asmeninė nuomonė, nieko neteigiu, man tik klausimas. O ką Jūs manote? ,,,
Grįštu į temą : Kaip buvo nustatyta sovietų Rusijos ir Vokietijos siena Lietuvos Brastos derybose? Ar ten buvo valstybė “Lenkija”? Kaip vystėsi toliau sienų klausimai su Sovietų Rusija? Kieno Vilnius? Ar istorijos laike nors kada Vilnius buvo Lenkijos? Ar Lenkija galėjo be lietuvių žinios laikyti Lietuvoje karinius vienetus ( kad ir paskutiniais “1 respublikos” metais? Ar galėjo Lenkijos piliečiai turėti ir valdyti žemes Lietuvoje? – NE !! __ taigi, šios žemės gyventojai, šeimininkai iki carinės Rusijos buvo nutautėję vietiniai, dauguma litvynai . __ 1919 -1920 m J.Pilsudskis veržėsi ir į Ukrainos gilumą, net jau buvo prie Kijevo, siekė prieiti prie Juodosios jūros, žudė ukrainiečius, net katalikus jų kunigus. Bet, __ gavę lenkai į skūrą prie Kijevo beviltiškai bėgo iki pat Varšuvos. Jokių Pilsudskis tada “gelbėti Europos” planų neturėjo ir šiaip asmenybė vaidmaininga, sukta, be nuoseklių pažiūrų, prasilenkentis su bažnyčia, morale, ganėtinai ištvirkęs kalbant švelniai. __S.Rusija per tą laiką neokupavo nei Suomijos, nei Estijos, nei Latvijos, nei Lietuvos. 1920 vasarą buvo pasirašytos sutartys ir išvestos sienos pagal etnografines ribas. Kas būt buvę jei būt buvę – nežinoma. Žinome, kad sovietai mums grąžino Vilnių, kurio neturėtume ir dabar, bet sovietai GI okupavo ir mus, ir ištrėmė didelę lietuvių dalį. Jei ne vokiečiai, kas žino kiek liktų lietuvių, ypač tų, kas vėliau išbėgo Amerikon. Tačiau vokiečiai iki 1939 puikiai sutarė su Lenkija, net dviese žadėjo dalintis rytų Europą.. Klausimų, ypač SĄŽININGŲ, drąsių, ATVIRŲ daug. Mes nežinom AR TIKRAI “Varšuvos stebuklas” mus gelbėjo, nežinom kaip įvykiai klostytusi. Tai gi prielaida, kad Pilsudskas “išgelbėjo” Europą yra tokia pat, kaip Stalinas “išgelbėjo” Europą. O po 1938 metų Lenkijos notos galėjome pražūti visam.
Mes esame narsių, garbingų didvyrių tauta, pirmiausia žiūrėkim savus, o ne ideologijas iš šalies. Iš XXa. pradžios laiko valstybių vadovų požiūrio, tai lietuvių nebuvo, tokios kalbos nebuvo, net mintyse negalėjo būti tokių valstybių kaip Lietuva, Latvija, Suomija, Čekija ar Estija – niekam mes nerūpėjom. Iškovojo viską MŪSŲ seneliai su DIEVO malone.