Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video)

Valdas Vasiliauskas, www.alkas.lt
2018-09-15 13:45:21
5
Labanoras. Kirtimai | A.Jakimaviciaus nuotr.

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimaviciaus nuotr.

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimavičiaus nuotr.
Labanoras. Kirtimai | A.Jakimavičiaus nuotr.

Šiandien Miškininko diena. Ta proga – anaiptol ne šventiškos mintys.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“,– šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano.

Chrestomatinis XIXa. vidurio tekstas tampa netikėtai aktualus, lyg ką tik parašyta karšta publicistika, o lietuviškos istoriografijos pradininkas dėsto tiesas, artimas šiuolaikiniams moderniems mokslininkams, kalbantiems apie „žaliąją ekonomiką“, žmogaus ir jo aplinkos (gamtos) vienovę, kategoriškai atmetantys požiūrį į mišką kaip į medienos fabriką.

Dąrsyk pasiklausykime Daukanto žodžių magijos apie tai, kaip miškas formavo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių būdą – tautos charakterį: „Kožnas čia numano, jog tos girios buvę jiems ne vien pirmąja pastoge ir uždanga nuo žiauraus oro, bet ir klėtimi visų jų turtų, kuriuose pavalga, apdaras ir lobis buvo paklėstas. (…) Regėdami senieji naudą iš tų girių didžiai jas gerbė ir augino, žalius medžius laikė, o pasauses tiktai namų medžiagai ir padarynei tekirto, o sankritomis ir sausašakėmis namuose šildės; ir taip juo naudingesnis medis žmogaus gyvenimui buvo, juo didžiau jį saugojo, ne vien tūlus medžius, bet ir cielas girias taupė ir už šventas turėjo, iš kurių be žinios girių kunigo niekas nė vieno žalio virbelio išlaužti, bet ir įžengti tenai negalėjo“.

Nūnai dabartinius „girių kunigus“ – eigulius, girininkus, urėdus – kaip tą žalią virbelį reforma negailestingai išlaužė. Miškininkai savo kailiu išbandė, kaip Lietuvos žmogaus likimas suaugęs su mišku ir medžiu – nuo S. Daukanto amžina lietuvių literatūros tema, netikėtai nepriklausomoje Lietuvoje įgavo dramatišką, jeigu ne tragišką skambesį.
Miškininkai, iš sovietinių miškų ūkių atkūrę nepriklausomos Lietuvos urėdijas, ūmai virto nebereikalingais žmonėmis – dar viena kandidatų į emigrantus grupė. Iš teisybės man idėją gretinti tautos masinę emigraciją ir masiškai kertamus Lietuvos miškus įkvėpė akademiko, miškų teoretiko Leonardo Kairiūkščio pilietinė pozicija ir visuomeninė veikla.
Akademikas stovėjo prie dviejų lietuvių tautai likiminių visuomeninių iniciatyvų ištakų. Tai „Consilica academica“ ir sąjūdis „Už Lietuvos miškus“,pradėję skambinti pavojaus varpais dėl mirtinos grėsmės Lietuvai – iš pradžių jos žmonėms, o paskui ir girioms.
L.Kairiūkštis bene pirmasis atkreipė visuomenės dėmesį į 1999 m. pasirodžiusią kuklią kunigo poeto Ričardo Mikutavičiaus knygutę. Jos pavadinimas buvo pranašiškas – „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“.

Ši knygutė virto L.Kairiūkčio 2003 m. įkurtos visuomeninės „Consilica academica“ evangelija, davusia ir visuomeniniam sambūriui „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ pavadinimą.

Dar Lietuva nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą(ES), dar nebuvo atsivėrusi Šengeno erdvė ir bevizis sienų režimas, o visuomenininkai su šūkiu „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ žadino iš snūdo Lietuvos valdžią. Bergždžios pastangos.

Per Lietuvą nusirito pasaulinė 2008 m. krizė, kurios viena pasekmių – ir Lietuvą nusiaubusi nevaldoma emigracijos banga, piką pasiekusi 2010 metais, kai krito emigracijos rekordas – tais metais Lietuva neteko 83 tūkst. žmonių.

Įžymus išeivijos veikėjas Adolfas Damušis suskaičiavo, kad II Pasaulinio karo ir pokario metais, per abi sovietų ir nacių okupacijas Lietuva neteko 100 3 185 žmonių (27, 06proc.). Ši statistika nepaneigta ir nepatikslinta iki šiol. Apie milijoną taikos metais piliečių prarado ir nepriklausoma Lietuva.

2012 m. II antrą ketvirtį mūsų liko mažiau nei 3 milijonai. Dar niūresnė perspektyva: jau praėjusį dešimtmetį Jungtinių Tautų Organizacija Lietuvą priskyrė prie šalių,kurios gyventojų skaičius iki 2050 metų mažės sparčiausiai. Europos Komisijos demografiniai tyrimai skelbia, kad Lietuva pagal gyventojų skaičių yra sparčiausiai mažėjanti valstybė ES ir 2060 metais mūsų liks mažiau nei 2 milijonai.

Tokios tokelės, kurios visiems puikiai žinomos, išanalizuotos šios tautos negandos priežastys, aptartos daugybėje konferencijų, priimta apsčiai rezoliucijų ir deklaracijų, prikurta darbo grupių, kurios ruošė koncepcijas, programas ir gaires, o rezultatas tas pats – emigracija nevaldoma ir faktiškai nemažėja. Todėl ir gaminamos vis naujos gairės, nes ankstesnės vedė į niekur.

Šiokia tokia prošvaistė prasivėrė, kai praėjusios Seimo kadencijos viduryje, po ilgų parlamentinių kovų pavyko įkurti Seimo Migracijos komisiją,kuri koordinuotų po įvairias žinybas pasklidusius emigracijos ir imigracijos reikalus ir kurios pirmuoju pirmininku tapau aš. Komisija spėjo su Mokslų Akademija ir sambūriu „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ surengti dvi neblogo lygio konferencija Seime ir Mokslų Akademijoje, inicijavo Nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos.

Nacionaliniame 2015 birželio 30 d.susitarime, kurį pasirašė 6 partijų vadovai (taip pat ir Ramūnas Karbauskis), pirmą kartą oficialiame dokumente buvo konstatuoja, jog „dabartiniai emigracijos mastai lietuvių tautai gali turėti negrįžtamų pražūtingų pasekmių“, „Lietuvos demografinės būklės esminis pagerinimas yra prioritetinis valstybės tikslas“.

Nacionalinio susitarimo signatarai įsipareigojo siekti, kad „nuo 2015 iki 2029 metų emigracijos srautų rodiklis būtų ženkliai sumažintas iki 3 procentų“; „sukurti ilgalaikę nacionalinę programą dėl demografinės būklės esminio pagerinimo, kad Lietuvoje iki 2050 metų gyventų ne mažiau,kaip 3,5 milijono gyventojų“.

Bet lūžis neįvyko – tai ir liko gražiais žodžiais – dar viena tuščia deklaracija, neparemta Vyriausybės veiksmais ir realiu finansavimu.

Būdinga, kad vienintelė konkreti emigracijai skirta programa, gavusi biudžeto finansavimą, buvo dar A.Kubiliaus konservatorių ir liberalų Vyriausybės patvirtinta „Globalios Lietuvos“ programa. Per metus ministerijos ir žinybos išsidalindavo 12, 695 mln. litų, iš jų LRT atsiriekdavo per metus 2 milijonus,be transliacijų užsienio lietuviams vidaus rinkai skyrė laidą „Emigrantai“ apie sėkmingai užsienyje įsikūrusius ir klestinčius tautiečius. Tiesą sakant, Užsienio reikalų ministerijos globojamą „Globalios Lietuvos“ programą net ir labai norėdamas negalėtum apkaltinti pastangomis stabdyti emigraciją. Veikiau atvirkščiai.

Akivaizdu, kad Lietuvos valstybė nebuvo pasirengusi naujiems iššūkiams – ES ir jos žmonėms suteiktai judėjimo laisvei, kuri atvėrė duris į kur kas aukštesnių gyvenimo standartų kraštus visiems pageidaujantiems. Prasidėjo vienakryptis Lietuvos piliečių tekėjimas į ekonomiškai gyvybingas, socialiai patrauklias šalis.

Iki šiol nenorime pripažinti akis badančios tiesos: Lietuva drauge su ES parama gavo trečiosios šalies, vargšo giminaičio statusą.

Daug kalbėjome apie inovacijas, žinių visuomenę ir proveržius (anksčiau), dabar – apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, robotiką, 3 D spausdinimą ir gamybą, daiktų internetą, savaeigius automobilius, nanotecnologijas ir biotecnologijas, dirbtinį intelektą, išmaniuosius miestus, bet iš tikrųjų buvome ir esame ES pigios darbo jėgos donorai.

Mūsų valdžia geresniems laikams atidėjusi Rusijos žalos Lietuvai atlyginimo klausimą. Bet kas atlygins Lietuvai žmogiškojo kapitalo nuostolius, jai tapus ES nare? Jeigu suskaičiuotume, kiek valstybė vien per švietimą ir sveikatos apsaugą investuoja į asmenį, kol jis tampa kvalifikuotu darbuotoju, ir padaugintume iš emigravusiųjų skaičiaus, gautume astronominę sumą ir neatsakytą klausimą, kas kam skolingas. Bet tokių įžūlių klausimų vargšas giminaitis negali užduoti.

Lietuva ir toliau „eksportuoja“ pigią darbo jėgą. Ir, kaip būdinga atsilikusios ekonomikos šalims, žemiausios pridėtinės vertės žaliavas. Antai šiemet prikuliamas rekordinis grūdų derlius iškart keliauja per Klaipėdos uostą į užsienį, užuot jį perdirbus Lietuvoje, pavertus pieno ir mėsos produkcija ir sukūrus kur kas didesnę pridėtinę vertę (sykiu – ir naujas darbo vietas).

Kadangi Lietuva neturi gamtinių išteklių, žaliavos eksporto auka tapo miškas, kurio pridėtinės vertės didinimui gimtajame krašte niekas neturi nei laiko, nei noro. Tačiau tas niekas – tai Lietuvos valstybė ir jos Vyriausybė. Kaip ji ugdo visuomenės ekologinę sąmonę, kokį pavyzdį rodo privatiems girių savininkams, be atodairos didindama valstybinių miškų barbariškus plynuosius kirtimus?

Greitas pelnas ir medienos prekeivių gobšumas buvo tikroji varomoji jėga šios miškų valdymo pseudo-reformos, kurios nesustabdė nei miško teorijos ir praktikos autoritetų nuomonė, nei miškininkų protestai. Jie buvo greitai nutildyti. Mat pasitelkus dosniai finansuojamus viešuosius ryšius, priklausomoje žiniasklaidoje buvo pradėta galinga kampanija prieš neva korumpuotus urėdus, nors iki šiol nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas – turbūt tai pats skaidriausias valstybės sektorius.

Iš tikrųjų prisidengus kova su korupcija, atvertas kelias net Lietuvoje neregėto masto korupcijai – kiekvienas miškininkas žino to monopolininko iš Vakarų Lietuvos pavardę, kuriam valdžia suteikė privilegiją urmu pirkti medieną jo diktuojamomis kainomis, su kuriomis nebūtų sutikęs joks save gerbiantis nepriklausomos Lietuvos urėdas ar girininkas.

Todėl šių „girios žynių“ – urėdų, girininkų, kurie tik trukdė masiniai Lietuvos miško „emigracijai” įkandin Lietuvos žmonių, – buvo atsikratyta, prisidengiant kova su korupcija, valdymo optimizavimu ir valstybės lėšų taupymu.

Tačiau optimizavimo ir valstybės lėšų taupymo vajus aplenkė Saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, nes ji niekad netrukdė ir netrukdo sukti reikalų nei ministerijai, nei privačiam medienos perdirbimo verslui, nebent apkartino gyvenimą – visokeriopais suvaržymais, apribojimais ir sankcijomis – Lietuvos žmonėms, kuriems teko nelaimė turėti namų valdas saugomose teritorijose.

Šiuo metu saugomos teritorijos užima 15, 6 proc. Lietuvos ploto, kuriame įsikūrę 6 rezervatai, 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų ir net 371 draustinis, o ekologinių zonų, kurios tiek vargo pridarę miestų merams ir namų valdų savininkams, apskaitos nėra – kokios platybės atsiveria valdininkų, taip pat prokurorų, prisidengusių viešuoju interesu, savivalei ir korupcijai.

Visą šią karalystę valdo 77 darbuotojai centrinėje būstinėje Vilniuje ir nuo 5 iki 35 žmonių net 36-iose saugomų teritorijų direkcijose.

Vis dėlto paslaptis, ką ši galinga kariuomenė saugoja, jeigu net draustinius ir parkus, tarkim, Labanoro, Aukštadvario, Lakajų ir net nacionalinius Dzūkijos, Aukštaitijos parkus jau seniai išraižė sunkiųjų miškovežių magistralės, o plynųjų kirtimų plotai, kurių niekas nesirengia atsodinti, vis plečiasi. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių?
Ironiška, kad valdant partijai, kuri savo pavadinimu skelbiasi žalioji, Lietuvos žaliesiems savo aktyvistą delegavus į aplinkos ministrus, valstybiniai miškai, net parkai ir draustiniai virsta ištisinėmis biržėmis.

Žaliesiems globalistams, kurie įgudę gąsdinti visuomenę klimato kaita, norėtųsi pabaigai dąrsyk priminti S. Daukantą, kuris nebuvo girdėjęs apie globalų atšilimą, tačiau puikiai žinojo, kas nutinka žemei ir žmogui, naikinant miškus ir biologinę įvairovę: „Per tokį iškirtimą girių atidengia žiemryčiui vėjui, kursai pavasariop, ledui tirpstant, ir rudenį plikšalais pūsdamas, ištraukia ne vien vandenį, bet ir žolių šaknis, dėl to tankiai girdima dejuojant, jog pievos neželiančios, javai lig ūksmės neįgavę išdžiūsta“.

Tokie „ermyderiai, išterioję girias ir medžius“, anot S,Daukanto, pakeitė ir pasaulio veidą: „taip vieniems, plikiems ir be ūksmės vargstantiems smiltynų tyruose, spiginanti saulė surietė ant galvos plaukus į garbanas, o jų kailį sudegino į anglį (…), kitiems, gyvenant sausuose vėjuose, kailis į rudvarį pavirto, kiti, kitose vietose gyvendami, platų veidą ir ankštas akis išgavo“.

Juokai juokais, bet ne toks jau fantastiškas būsimų gyventojų Lietuvos „teritorijoje“ portretas. Ypač jeigu Vyriausybė ir toliau tokiais tempais lengvins atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių įdarbinimo sąlygas,siekdama pakeisti emigravusius lietuvius, kurie nesutiko pusdykiai lenkti nugarų tėvynėje. Nepakeičiamų žmonių (ir tautų!) nėra.

Lietuviui miškas per amžius buvo „pirmoji pastogė ir uždanga“,taip pat ir naujaisiais laikais pokario partizanams. Kur jie trauktųsi dabar – žalieji okupantus galėtų pamokyti, kad geriausias ginklas prieš šią Lietuvos partizanų tvirtovę būtų kirvis ir pjūklas – jų moderniški pakaitalai.

Tauta įvaryta į kampą – visais atžvilgiais ji nebeturi kur trauktis.

Parengta pagal pranešimą, perskaitytą Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ konferencijoje „Lietuvos miškai – mūsų visų turtas“. Kauno savivaldybė, 2018 m. rugsėjo 12 d.

2018.03.26 d.  Konferencija-diskusija Seime „Ar išsaugosime girias ateities kartoms?“:

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Vasiliauskas. Viena ar dvi ministerijos – dar ne pavasaris
  2. V. Vasiliauskas. Išeivija, įsipareigojusi Lietuvai. Ar Lietuva įsipareigojusi išeivijai?
  3. V. Vasiliauskas. Žaidimo žymėtomis kortomis pabaiga: dalinkite iš naujo
  4. V. Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?
  5. V. Vasiliauskas. Neišgydoma priklausomybė nuo priešo
  6. V. Vasiliauskas. Pabėgėlių krizė Lietuvoje – komedija. Kol kas
  7. V. Vasiliauskas. Ko politikai bijo labiau nei #metoo?
  8. V. Vasiliauskas. Politinės oligarchijos žydintys sodai
  9. V. Vasiliauskas. Ar atrems Lietuva didžiąją nekarinę grėsmę?
  10. V. Vasiliauskas. Grybauskaitės valdymo erai paminklą pastatė VSD
  11. V. Vasiliauskas. Lietuviška svajonė: viską uždrausime, visus nubausime
  12. V. Vasiliauskas. Birželis, vasaros pradžia: Lietuva 1940 m. ir 2018 m.
  13. V. Vasiliauskas. Viešame TS-LKD partijos pirmininko laiške įsivėlė logikos klaida
  14. Girininkas Petras Budvytis kelia klausimą: Ko nori visuomenė? (video)
  15. V. Vasiliauskas. „Vatnikai“ be kabučių

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Gintaras Raulinaitis says:
    5 metai ago

    Gerbiamieji mano!! Aš rimtai rengiuosi kitais metais per vyksiančius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus referendumo būdu pateikti balsavimui 8 tezes, kurių antroje užrašiau taip: “Uždrausti tolimesnę miškų privatizaciją ir plyninius girių kirtimus”

    Atsakyti
  2. Skalvis says:
    5 metai ago

    Na, nesunku suprasti, jog Ponui nebereikia ; nei baudžiauninkų, nei rekrūtų! Šiolaikinės teknologijos leidžia ponams ir apsirūpinti, ir apsiginti be prasčiokų. Na, beveik be . 80 % gyventojų tik trukdo ir apsunkina ponų gyvenimą. Kam jie Ponui ?

    Atsakyti
  3. Lietuva lietuviams says:
    5 metai ago

    Čia pritaiko aplinką naujiems gyventojams. Kam arabams ir negrams miškai? Jie gi dykumų gyventojai.

    Atsakyti
  4. alkanaitis says:
    5 metai ago

    Sugriauta Lietuvos pramonė, išvaryti darbingiausi, jauni lietuvių tautos sūnūs ir dukros, iškertami miškai…Liūdna ir niūru darosi. Križiuočių ainiai tęsia protėvių darbus…1390 m. lapkričio 4 d. Šventosios Romos kariuomenė puolė Vilniaus pilis. Puolimui vadovavo Engelhardas Rabė,karaliaus Henriko Lankasterio sūnus, grafas Henrikas būsimas Anglijos karalius su 300 riterių. Per šį puolimą buvo sudeginta medinė Kreivoji pilis-miestas su v lietuvių tautos sūnumis ir dukrom.

    Atsakyti
  5. A. a. Leonardas Kairiūkštis says:
    2 metai ago

    Mirė žymiausias Lietuvos miškininkas, profesorius Leonardas Kairiūkštis
    – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/07/15/news/mire-zymiausias-lietuvos-miskininkas-profesorius-leonardas-kairiukstis-20105839/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Indrė Makaraitytė pristato A. Ketlerienės knygą | Alkas.lt koliažas

D. Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę

2023 03 22
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Pienininkams siūloma trumpalaikė pagalba

2023 03 15
Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose | vstt.lrv.lt nuotr.

Nuo kovo 15 d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose

2023 03 14
Atnaujino Šengeno informacinė sistema | vrm.lrv.lt nuotr.

Atnaujinta Šengeno informacinė sistema

2023 03 09
Nuo kovo 15 draudžiami kirtimai saugomuose miškuose | lrv.lt nuotr.

Nuo kovo 15 draudžiami kirtimai saugomuose miškuose

2023 03 08
Bachmutas. Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ar mes, vakarai, galime išeiti už mąstymo dėžutės ribų?

2023 03 04
1923 Klaipėdos sukilėliai | V. Ramanausko rinkinio nuotr.

V. Poviliūnas. Klaipėda lietuvių rankose

2023 02 28
Iš pašto ženklų žvelgs trys Lietuvos didieji kunigaikščiai | Lietuvos pašto nuotr.

Ant pašto ženklų – Lietuvos didieji kunigaikščiai

2023 02 24
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Socialistas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Bartas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Žmogus apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“
  • Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti
  • Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 24
2
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečią kartą per dvi dienas lankėsi itin nuo karo nukentėjusiose šalies teritorijose. Nuvykęs į pietinį...

Skaityti toliau

D. Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 22
6
Indrė Makaraitytė pristato A. Ketlerienės knygą | Alkas.lt koliažas

Respublikos prezidentas Ignas Vėgėlė kovo 11-ąją Gedimino ordino Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai apdovanoja LRT generalinę direktorę Rūtą Grinevičiūtę-Janutienę ir...

Skaityti toliau

Pienininkams siūloma trumpalaikė pagalba

by Ditė Česėkaitė
2023 03 15
0
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Atsižvelgdama į susidariusią padėtį pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija siūlo skubias trumpalaikes priemones pienininkų padėčiai pagerinti. Pieno gamintojams numatoma iš...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Socialistas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Bartas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Žmogus apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
Kitas straipsnis
Mitologiniai akmenys | Gražutės reg.parko nuotr.

Ką slepia mitologiniai Gražutės regioninio parko akmenys?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai