Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Lietuvio atsakymas lenkų istorikui

Danutė Šepetytė, www.respublika.lt
2018 08 20 11:12
2
dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.

Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N.Kitkauskas tuoj imtų taisyti, kad čia ne jo vieno nuopelnas, kad Arkikatedros lobyną aptikę trise, kad pagaliau surasto XIII amžiaus baltiško mūro atžvilgiu iki šiol girdėti skeptiškų balsų, bet faktai iškalbingi: keletą dešimtmečių N. Kitkauskas tyrinėjo reikšmingiausius Lietuvos istorijos ir kultūros paminklus – vadovavo Vilniaus pilių teritorijos, Katedros požemių, Žemutinės pilies rūmų liekanų tyrinėjimams, rengė Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje projektą ir prižiūrėjo jo įgyvendinimą.

Vienas iš jo bei jo komandos atradimų yra itin reikšmingas Lietuvos istorijai – archeologiniai tyrinėjimai podraug su išlikusiais istoriniais dokumentais leido padaryti išvadą, jog pirmoji, Mindaugo katedra, statyta prieš antrąjį Lietuvos krikštą (1387), buvusi mūrinė ir kad XIII-XIV amžiuje jauna Lietuvos valstybė nebuvo atsilikęs Europos kraštas, kur vyravusi vien medinė statyba.

99 nuošimčių tiesa

N. Kitkauskas atsiverčia solidžią jo paties „Vilniaus pilių“ (1989) studiją ir susiieško puslapį, kur minimas tarpukario laikų Vilniaus universiteto profesorius, lenkų architektas Julius Klosas, 1929 metais rašęs, esą galima visiškai tvirtai teigti, jog iki pat krikščionybės įvedimo lietuviai nepažino mūro statybos ar bent jau jos nenaudojo: „Vilniuje ikikrikščioniškosios epochos statybos absoliučiai nieko neišliko ir visi iki pastarojo meto kartojami pasakojimai apie Vilniaus seniausių mūrų pagonišką kilmę neišlaiko mokslinės kritikos“. Jo manymu, mūrinė Katedra galėjo rastis tik po 1419 metų gaisro.

„Mes, jaunimėlis, nenorėjome tuo patikėti ir kibome į tyrinėjimus, – prisimena N.Kitkauskas, – važinėjome į ekspedicijas, domėjomės Estijos bei Latvijos paveldu; ten, kur Kalavijuočių ordino riteriai rentė pilis, rasta nemažai XIII ir XIV amžiaus pirmosios pusės baltiškojo arba vendinio, kai vienoje eilėje dvi ilgosiomis kraštinėmis sudėtas plytas keičia viena trumpuoju galu padėta plyta, mūro. Iki tol vienintelėje Medininkų pilyje lietuviams tokio buvo pavykę rasti. Daug tikėjomės iš Katedros požemių bei Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorijos archeologinių kasinėjimų ir neapsirikome – 10 hektarų užimančioje Vilniaus pilių teritorijoje rasta daug dar ir pagoniškuoju vadinamo mūrijimo liekanų, menančių arba Vytenio, arba Gedimino laikus.

dr. Napoleono Kitkausko paskaita Signatarų namuose apie Katedros tyrinėjimus 2017-03-11 d. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
dr. Napoleono Kitkausko paskaita Signatarų namuose apie Katedros tyrinėjimus 2017-03-11 d. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tyrinėdami radome vietų, kur po tais mūrais pakištos medinės konstrukcijos, t.y. rąstai, pagal kurių rieves, itin tiksliai fiksuojančias metus, nustatėme, kad jie buvo sudėti 1326-1327 metais“.

N. Kitkauskas įsitikinęs, kad išvados, vainikavusios šiuos tyrinėjimus, yra 99 procentai tiesos, nors nenutyli būtent dėl to kartais pavadinamas fantazuotoju, romantiku, vienu iš tų, kurie nori pagražinti Lietuvos istoriją.

„Sudėtingas laikotarpis, kurį gyvename, – sako jis, – mes bijome patys savęs. Bijome būti nesuprasti arba nepataikyti į bendrą toną. Bet kaip mėgo sakyti mano mokslinio darbo vadovas Stasys Abramauskas, „nauka liubit medlitelnuju vdumčivost“ (mokslui pritinka neskubotas mąstymas – rus.). Kas žino, galbūt po dešimties ar kiek metų tie patys skeptikai ims teigti, jog mano pusėje buvo tiesa…“

Dar liko nepajudintų vietų

Po dešimtmečius trukusių Katedros požemių bei Pilių teritorijos tyrinėjimų manyti, jog jau visa yra ištirta, būtų gana naivu. Net tose vietose, kurios atrodo jau neblogai išžvalgytos, nutinka stebuklų – taip nutiko Gedimino pilies aikštelėje atkasus 1863 metų sukilėlių bei jų vadų Zigmo Sierakausko ir Kosto Kalinausko palaikus. Nors ir manyta, kad jų kūnai palaidoti kalne, tačiau iki šiol besidarbavusiems archeologams jų nepavykdavo aptikti.

1999 metais Katedros aikštėje, prieš keičiant grindinio plyteles, skubinant darbus įsikasta tik iki 3-4 metrų gylio, tad, pasak N.Kitkausko, turint galvoje, kad aikštės kultūrinis sluoksnis yra 6-9 metrų, dar likęs nemažas neištirtas plotas. Tokių plotų esama ir Pilių teritorijoje, tačiau, N.Kitkausko nuomone, naujos paieškos jau nebepakeis nubraižyto Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių mūrinių statinių plano. Jis jau nebėra romantiškas, – turi konkretų pamatą.

Net Katedros požemiai po du dešimtmečius trukusių žvalgymų nėra visiškai ištirti, tačiau, anot N.Kitkausko, tų plotų likę nedaug. Pats didžiausias plotas yra pirmosios Katedros vidus, kur tikimasi ikikrikščioniškojo laikotarpio reliktų. Vadinasi, vilties surasti 1430 metais Katedros rūsiuose palaidoto Vytauto Didžiojo palaikus vis mažiau.

Kalbai pakrypus valdovo link, N.Kitkauskas prisiminė prezidento Algirdo Brazausko inauguraciją, kai šis buvo nusileidęs į Katedros požemius. „Brazauskas prieina mauzoliejuje prie vieno karaliaus karsto, nusilenkia, – pasakoja jis, – mergaitė tautiniais rūbais paduoda rožę, jis deda ją ant karsto, eina prie kito… Mums priėjus prie vakarinės dalies, prie pirmosios Katedros slenksčio, ant kurios pamatų paskui Jogaila pastatė savo sienas, pasakiau, kad per šitą slenkstį mūsų kariuomenė išėjo į Žalgirio mūšį ir pergalingai grįžo su vėliavomis ir trofėjais, sakiau, šita Katedra matė daug gerų dienų Lietuvos istorijoje, bet buvo ir liūdnų momentų, tačiau dabar, tikėkimės, kad Lietuvai nušvinta vien tik geri laikai. Brazauskas stovi, klauso, staiga sako: „Kitkauskai, ar dar yra Katedroj vietų, kur būtų galima surinkti visus prieškario prezidentus ir čia palaidot?..“ Nori nenori jis įsivaizdavo esąs prieškarinių prezidentų tęsinys… Žmogiškas jausmas…“

Šiandien Lietuvos valdovų ir vadovų panteonui architektas N.Kitkauskas mato kitą galimybę: atstatytą šv.Onos ir šv.Barboros bažnyčią. Pasakoja, kad Lenkijos ir Lietuvos karalius Žygimantas Augustas bažnyčią, testamente vadintą karališkąja koplyčia, buvo pradėjęs statyti, bet nebaigė. Ten jis tikėjosi būti palaidotas ir pats, ten norėjo iš Katedros perkelti ir abiejų žmonų (Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės) palaikus, net buvo numatęs, kur, kokiose vietose. „Šios koplyčios liekanos užfiksuotos, pamatai atkasti, rasta ir daugiau detalių, pagal kurias atkūrėme fasadų vaizdą, lieka tik suprojektuoti ir statyti“, – sako N.Kitkauskas.

Iš Napaleono Kitkausko gyvenimo knygos

dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Penkiolikos metų Utenos gimnazijos septintokas Napalys Kitkauskas buvo suimtas, nuteistas 10 metų ir šešiolikmetis ilgiems metams atsidūrė Mordovijos lageryje.

„Septynerius metus buvau kaip visų stumdomas Tolstojaus herojus Bezuchovas – kasiau durpes, dariau karstus, stalus, radijo futliarus… – pasakojo N.Kitkauskas. – Į tą mėsmalę pakliuvau, galima sakyti, atsitiktinai. Na, buvau šioks toks literatas, ir kai savo eilėraštukus parodžiau mokytojui, vieną jų jis ir įdėjo į gimnazijos sienlaikraštį. Vaikščiojau nosį užrietęs, kol vienas iš dviejų klasės komjaunuolių paragino parašyti eilėraštį Spalio švenčių garbei. Atsisakiau, bet netrukus, kai partizanai nušovė gimnazijos direktorių ir kai „enkavėdistams“ prireikė kaltų pačioje gimnazijoje, buvo sukurpta byla apie neva egzistavusią organizaciją, apie neva jos nariu buvusį ir Kitkauską, neva leidusį laikraštį „Laisvės šauklys“…

N.Kitkausko gyvenimo istorija įstabi ir tuo, kad žinomi vardai joje kaip geros kortos sukrenta į vienas rankas. Vokiečių laikais gimnazijos bibliotekoje, kur uoliai lankėsi N.Kitkauskas, dirbo Jurgis Lebedys, tapęs garsiu senosios lietuvių literatūros tyrinėtoju. N.Kitkauskas turėjo literatūrinių ambicijų, literatūra jam buvo atgaiva, ypač domėjosi poezija. „Kai su likimo broliais miegojome kameroje, susiglaudę kaip silkės, – prisimena,– man sakydavo, kad pirmosiomis dienomis aš eilėraščius cituodavau per miegus. Šiokia tokia biblioteka buvo ir Mordovijoje, joje aptikome net Bairono raštus. Įsivaizduojat, caro laikais išleisti keturi ar penki tomai odiniu aplanku, matyt, nusavinti per revoliuciją iš kokio nors Mordovijos dvarininko, į rusų kalbą išversti Jurgio Baltrušaičio. Vieną jų išverčiau į lietuvių kalbą. Kažkur jis buvo išspausdintas. Bairono „Žydiškas melodijas“ atsimenu iki šiol. Iš rankų į rankas ėjo Antano Miškinio, irgi kalinčio Mordovijoje, tik kitame punkte, parašytos „Psalmės“…“

Mordovijoje N.Kitkauską Lietuvos istorijos, jos programą iš atminties atkūręs, mokė mokytojas Juozas Mičiulis, kuriam dirbant Alytaus mokytojų seminarijoje dėstė ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Čia kalėjo ir Mordovijos šventuoju laikomas Nedzingės kunigas Zigmas Neciunskas, dalijęsis ne tik maldingų moterų atsiųstu geru, bet ir kalinio duonos trupiniu. Vieną naktį Nedzingėje jis buvo sutuokęs partizanę Birutę Mažeikaitę ir partizanų vadą Ramanauską…

Po Stalino mirties N.Kitkauskas, kaip ir daugelis represuotųjų, buvo reabilituotas. Baigė Kauno politechnikos institutą, apsigynė architektūros mokslų disertaciją, dirbo restauracinėse dirbtuvėse, projektavo, tyrinėjo ir rašė mokslines knygas. Šiemet pakartotinai išleista jo knyga „Vilniaus arkikatedros požemiai“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno Garbės piliečio vardą nuspręsta suteikti istorikui Z. Kiaupai
  2. A. Patackas. Kai istorikas tampa kamerdineriu (atsakymas A.Bumblauskui)
  3. Grįžtame į lenkų laikus
  4. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  5. Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…
  6. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  7. Kazys Napaleonas Kitkauskas – Vilniaus pilių riteris ir metraštininkas
  8. M. Jučas. Gedimino laiškai
  9. Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą
  10. Kur ilsisi Vytautas Didysis?
  11. Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga
  12. R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
  13. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  14. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  15. Vilniečiai tvarkys sostinės pilių teritoriją
  16. Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
  17. Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija
  18. S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.?
  19. Valdovų rūmuose bus pagerbtas garsus istorikas Mečislovas Jučas
  20. Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius?
  21. G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio
  22. Tarpukario Lietuvos žvalgybos pėdsakai knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“
  23. „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“
  24. P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
  25. Palangoje archeologai rado XVI amžiaus dvarvietės pamatus
  26. V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
  27. J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus
  28. Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai
  29. KTU profesorius Vokietijos archyve aptikto neįprastas nuotraukas
  30. Muziejuje tęsiamas paskaitų ciklas „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. -.-.- says:
    3 m. ago

    nelabai teisinga tuos mūrus vadinti Mindaugo katedra, nes nėra nei viena, nei antra – bent jau kabutėse reikėjo parašyti.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    3 m. ago

    Gerb. N. Kitkausko darbai buvo atlikti laiku: dabar kasinėjimams po Katedra būtų uždėta “liberum weto”
    Po Katedra jis aptiko kvadratinį pamatą su įmūrytu jame Vilko pėdos formos pentagramoje akmeniu. Akmuo žymi ano meto Liūto (Vilko) žvaigždyno priekinės pėdos (žv. Regulas) padėtį. Palyginus su dabartine padėtimi, gaunasi, kad šis akmuo, stovėjęs toje pačioje ano meto paleoastronominio kalendoriaus vietoje, rodo Vilniaus bendruomenės, kuri įkūrė miestą, datą: 7275 m. pr. Kr. Tai – Palangos struktūrinės astronomijos observatorijos, kuri buvo pastatyta apie 300 m. anksčiau su savo kalendoriumi, konkurentas. Vien už šio akmens, kuris kaip kapsulė į pamatus buvo įdėta dar prieš statant Katedrą, suradimą, gerb. Kitkauskui derės pastatyti atminimo ženklą

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

2021 03 07
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Vasario 16-osios eitynės Kaune | M.Patašiaus nuotr.

Vasario 16-ąją kviečiama švęsti virtualioje erdvėje

2021 02 16
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07
Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Elgetas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima
  • Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
  • Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai
  • Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1242; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 961; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 615; komentarų: 11
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 487; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
0
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Kaip rašoma įvairiuose žinynuose, Steponas Lukoševičius – Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, miškininkas. Nuvalius užmaršties dulkes, mes norime Steponą Lukoševičių pristatyti...

Skaityti toliau

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
0
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Vasario 24 d. poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui (1941–1974) būtų sukakę 80 metų. „Šuolis per bedugnę – būtin ir nebūtin....

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
9
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

Praėjusią vasarą, kai dar dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, buvo svarstomas vienos Lenkijos įstaigos pageidavimas paimti iš...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Elgetas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Kitas straipsnis
Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai pranoksta tarptautinį vidurkį

Kaip padėti vaikams naujus mokslo metus pasitikti be streso?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai