Pirmadienis, 4 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Sociologija – daug daugiau nei politikų reitingai

www.alkas.lt
2018-07-22 14:00:47
0
Sociologija – daug daugiau nei politikų reitingai

Sociologija – daug daugiau nei politikų reitingai | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Sociologija – daug daugiau nei politikų reitingai | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.
Sociologija – daug daugiau nei politikų reitingai | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Sociologija – Lietuvoje menkai pažintas, dažnai klaidingai suprantamas mokslas, teigia VDU Sociologijos katedros profesoriai, Nacionalinės mokslo premijos laureatai Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas.

Tačiau sociologijos studijos yra saugus pasirinkimas tiems, kurie kūrybiškai žvelgia į būsimą profesinę veiklą.

– Sociologija daugeliui pirmiausia asocijuojasi su politikų reitingų matavimu. Ar sociologai užsiima tik tuo?

– Jūs taikliai įvardijote mūsuose vyraujantį suvokimą, – sako prof. Dr. Aušra Maslauskaitė, nors jis neteisingas. Sociologiją sieti su reitingų matavimu – tai kaip mediciną – su receptų antspaudavimu. Abi veiklos nėra esminės minimoms profesijoms. Sociologija siekia suprasti ir paaiškinti žmonių mąstymą ir veiksmus visuomenėje, ji parodo socialines jėgas, kurios valdo gyvenimus. Politika, ekonomika, organizacijų vadyba, švietimo sistema, žiniasklaida, šeima, sveikata ir liga, viltys ir fantazijos – viskas yra ar gali tapti sociologijos objektu. Sociologija savo supratimą grindžia moksliniais metodais, tad jos atsakymai skiriasi nuo „gatvės žmogaus“ ir yra ypatingai svarbūs priimant viešosios politikos sprendimus, o ir pačiai visuomenei susivokiant, kokia ji bei kur juda. Kuo mažesnis ir labiau apmūsijęs sociologinis veidrodis, tuo liguistesnė labiau liguista visuomenė.

VDU Sociologijos katedros profesorė, Nacionalinės mokslo premijos laureatė Aušra Maslauskaitė | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.
VDU Sociologijos katedros profesorė, Nacionalinės mokslo premijos laureatė Aušra Maslauskaitė | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

– Sociologinio darbo pagrindas – tyrimai. Tad kokius tyrimus atlieka sociologai?

– Sociologinių tyrimų labai daug, todėl įmanoma aprėpti tik vienos ar kelių sociologijos sričių darbus, kurių daugybė pasirodo kasmet, – sako prof. dr. Artūras Tereškinas. Tik čia, Lietuvoje, turime gana ribotas tyrėjų pajėgas, todėl gali atrodyti, kad sociologija nelabai matoma viešumoje arba dažnai laikoma tik visuomenės apklausų analize. Sociologija – tai mokslas, kuris privalo gana operatyviai reaguoti į tai, kas vyksta visuomenėje, todėl kasmet sociologiniuose tyrimuose galima pastebėti naujų krypčių, madų, idėjų. Pavyzdžiui, šiuo metu vis intensyviau domimasi reprodukcinėmis technologijomis, genų inžinerija, socialiniu „įsitinklinimu“, vis didėjančiais piliečių sekimo ir socialinės kontrolės mastais, pabėgėliais, emocine sveikata, pornografija, romantine meile ir kitomis temomis. Sociologija apmąsto tai, kas vyksta atskirose visuomenėse, todėl jos vaidmenį sunku pervertinti. Mano manymu, jos reikšmė tik didės.

– Jei sociologijos žvilgsnis toks skvarbus, o jos siūlomi atsakymai – svarbūs, kodėl Lietuvoje vis dar vyrauja neadekvatus supratimas apie šį mokslą ir profesiją?

– Yra keletas priežasčių, sako prof. dr. Aušra Maslauskaitė. Pirma – sociologijos žinios nėra mokyklinės programos dalis, nors be jų neįmanoma paaiškinti procesų, kurie išsivysčiusiame pasaulyje vyksta pastaruosius maždaug du šimtus metų. Todėl istorinių įvykių datos, juos apibūdinantys požymiai nesugula į proceso visumą. Egzistuoja daugybė faktų, bet nėra kritinio jų suvokimo. Antra, kaip jau minėta, kol kas neturime kritinės masės sociologų, kurie reaguotų į aktualijas, tad ši nišą geriausiu atveju užpildo gretutinių socialinių mokslų žmonės, o blogiausiu – autoritetai su ribotu ekspertiniu žinojimu. Trečia, mūsų visuomenei būdinga tai, ką įvardinčiau kaip žiniomis grįstos politikos poreikio imitacija. Iš esmės šiuolaikinėje viešojoje politikoje būtinos sociologinės žinios – tiek nustatant problemą, priimant sprendimą, sekant jo įgyvendinimą, jį koreguojant. Tačiau jei pas mus sociologinėmis žinios naudojamasi kažkuriame iš šių etapų, tai ne todėl, kad jomis būtų vadovaujamasi, o tik tam, kad būtų išpildyti procedūriniai reikalavimai imituojant žiniomis grįstą politiką. Stinga ir pasitikėjimo mokslu, bet čia jau bendresnė problema, atvedanti ir prie „fake news“ reiškinio.

– Kaip manote, kokia tema Lietuvoje šiuo metu yra svarbiausia? Gal kuri nors sociologijos tyrimų kryptis yra verčiausia lietuvių mokslininkų dėmesio?

– Kiekvienam mokslininkui svarbiausia ta tema, kurią jis tiria, tvirtina prof. dr. Artūras Tereškinas. Man labai svarbi atrodo sociologinė neigiamų emocijų – nusivylimo, gėdos, baimės, nerimo, pykčio, pavydo, neapykantos – analizė, kurios Lietuvoje beveik nėra. Tai daryti svarbu dėl to, kad gyvename šių neigiamų emocijų perpildytoje visuomenėje. Trūksta ir įvairiapusiškesnių lietuviško politinio, ekonominio ir kultūrinio elito, kuris užsiima nuolatiniu mūsų gėdinimu ir žeminimu, neapykantos ir baimės sklaida, tyrimų. Būtų įdomu tirti ne tik tai, kas priklauso šiam elitui, bet ir tai, kodėl tie asmenys jam priklauso ir kokiais emociniais mechanizmais jie vadovaujasi siekdami mus kontroliuoti ir demonstruoti savo galią. Be abejo, įdomi būtų ir lietuviškos socialinės vaizduotės ar vaizduočių skurdumo priežasčių analizė. Mano kolegos VDU Sociologijos katedroje gilinasi į nelygybių ir socialinės atskirties, šeimos gyvenimo, sveikatos, migracijos, demografinių procesų tyrimus. Kaip jau sakiau, svarbių ir įdomių temų tikrai daug, tik jas tirti trūksta ir žmogiškų, ir laiko išteklių.

VDU Sociologijos katedros profesorius, Nacionalinės mokslo premijos laureatas Artūras Tereškinas | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.
VDU Sociologijos katedros profesorius, Nacionalinės mokslo premijos laureatas Artūras Tereškinas | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

– Sociologijos studijos, kitaip nei pavyzdžiui medicinos ar teisės, jas besirenkančiam savaime nepadiktuoja ateities darbo galimybių?

– Tikrai taip, sociologijos studijos jūsų savaime nepasodina į konkrečią darbo kėdę, tačiau suteikia išsilavinimą ir gebėjimus, kurie sėkmingai pritaikomi įvairiose profesinėse srityse. Kai ką tai gali gąsdinti, nes vis dar gana schematiškai mąstome apie išsilavinimą ir darbą. Tačiau šiandieninėje darbo rinkoje yra didžiulis poreikis specialistų, kurie geba analizuoti, yra pasirengę atlikti tyrimus, moka dirbti su dideliais duomenų masyvais, atskleidžiančiais žmonių nuomones ir pasirinkimus. Ši profesinė ekipuotė yra saugus pasirinkimas, nes ji reikalinga viešojo valdymo, medijų, marketingo, komunikacijos ir kitose srityse. Dar daugiau – ji suteikia galimybę kūrybingai formuoti savo profesinę biografiją, gyvenime judant tarp skirtingų veiklų. Sociologijos bakalauro studijų programa Lietuvoje yra tikrai išskirtinė, nes ji jau beveik tris dešimtmečius be pertrūkio įgyvendinama tik dviejuose universitetuose, Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete. Stojantiesiems siūlytume atidžiai pažvelgti į kiekvieno universiteto Sociologijos katedrose dirbančių mokslininkų tyrimų profilį, t.y. kas yra jų tyrimų objektas, kiek jų tyrimai žinomi užsienyje, kokie yra studijuojančių atsiliepimai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslininkai ir verslininkai: Kur susitinka idėjos ir pinigai, ten gali įvykti daug stebuklų
  2. Japonijoje pristatomas Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialas
  3. Tarptautinę jaunųjų mokslininkų bendruomenę diskusijoms subūrė dešimtoji „Idėjų kalvė“
  4. Molekulinės biologijos ir genetikos tyrimų metodų revoliucionierius, Nobelio premijos laimėtojas Keris B. Mulis atvyksta į Lietuvą
  5. Mokslo mėgėjai kviečiami į „Tyrėjų nakties“ renginius LEU
  6. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  7. Akademikai, ekonomistai ir verslas Lietuvos aukštajame moksle labiausiai pasigenda kokybės
  8. Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje
  9. Europos sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvauja du lietuviai
  10. Projekto „Mokslo pieva“ metu studentai ieškos visuomenei svarbių klausimų sprendimų
  11. „Mokslo sriuba“: kodėl kyla ekonominės krizės? (video)
  12. Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
  13. Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį
  14. Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį
  15. Lietuvos mokslininkų tyrimai padės tobulinti kosmetiką ir skalbiklius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius | E. Kinaitis, lrp.lt nuotr.

Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius

2023 12 01
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Dienos paslaugomis naudojasi vis daugiau ligonių

2023 11 28
Reformacija Lietuvoje | if.vu.lt nuotr.

D. Pociūtė-Abukevičienė: Reformacija Lietuvoje buvo pirmasis visapusiškas socialinis sąjūdis, išjudinęs protinius visuomenės resursus

2023 11 28
K. Pyplys-Mažytis antras iš dešinės 1948 metais Stocholme kartu su kitais rezistentais | Rengėjų nuotr.

Išleista knyga apie vieną žymiausių Lietuvos partizanų K. Pyplį-Mažytį

2023 11 26
Technologijos | pixabay.com, Geralt nuotr.

Vilniuje – apie ateities darbo rinkos įgūdžius

2023 11 20
piliečiummokslas.lt nuotr.

Yra mokslas ir yra piliečių mokslas: gyventojai atranda net planetas

2023 11 20
Bėgimas „Ūsai bėga“ | coagency.lt nuotr.

Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo

2023 11 19
Biotechnologijų miesto „Bio city“ statybų pradžios renginys | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas: stebime naują inovacijų erą

2023 11 16
Kas yra miško traukimas? | freepik.com nuotr.

V. Vasiliauskas. Tauta jau nebeturi kur trauktis

2023 11 15
Savivaldybių komunikacija socialiniuose tinkluose - ar pakanka tik gerų darbų? | straipsniai.org nuotr.

V. Lukoševičienė. Savivaldybių komunikacija socialiniuose tinkluose – ar pakanka tik gerų darbų?

2023 11 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Paroda | R. Vinckevičiūtės-Kazlauskienės nuotr.
Istorija

Jau 80 metų gyvi atsiminimai: pabėgimas iš Kauno IX forto artimųjų lūpomis

2023 12 04
Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines | Rengėjų nuotr.
Istorija

Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines

2023 12 04
Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos. Diskusijos dalyviai | LGGRTC nuotr.
Istorija

Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos

2023 12 04
Zohreh Saberi (viduryje) ką tik atvykusi į Vilnių, kartu su kolegomis iš Lietuvos – Olga Posaškova (dešinėje) ir Jonu Staseliu | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Įvyko 17 tarptautinė fotožurnalistikos šventė „Vilniaus fotografijos ratas“

2023 12 04
Unsplash.com, D. Fonteino nuotr.
Ukrainos balsas

Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė

2023 12 03
Medžiai | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje tęsiamas medžių surašymas

2023 12 03
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.
Gamta ir žmogus

Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą

2023 12 03
Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >>>Taip apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Rimgaudas apie Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos pateikė Seimui bendrą atsiliepimą dėl pertvarkos projekto
  • Žemyna apie Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos
  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos pateikė Seimui bendrą atsiliepimą dėl pertvarkos projekto
  • Kaip per 1,5 metų pasikeitė naujakuriai?
  • Jau 80 metų gyvi atsiminimai: pabėgimas iš Kauno IX forto artimųjų lūpomis
  • Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius

by Kristina Aleknaitė
2023 12 01
0
Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius | E. Kinaitis, lrp.lt nuotr.

Sveikindamas jaunuosius mokslininkus prezidentas priminė lietuviško mėnraščio „Aušra“ pirmajame numeryje prieš 140 metų dr. Jono Basanavičiaus įrašytą palinkėjimą, kad mokslas...

Skaityti toliau

Dienos paslaugomis naudojasi vis daugiau ligonių

by Ditė Česėkaitė
2023 11 28
0
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, gydymo įstaigose populiarėja dienos paslaugos. Tai yra itin patogi paslauga pacientams,...

Skaityti toliau

D. Pociūtė-Abukevičienė: Reformacija Lietuvoje buvo pirmasis visapusiškas socialinis sąjūdis, išjudinęs protinius visuomenės resursus

by Kristina Aleknaitė
2023 11 28
1
Reformacija Lietuvoje | if.vu.lt nuotr.

Šių metų Lietuvos mokslo premijai pateiktas Filologijos fakulteto profesorės Dainoros Pociūtės-Abukevičienės darbų ciklas „Reformacija Lietuvoje: religinė mintis, italų migracija ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >>>Taip apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Rimgaudas apie Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos pateikė Seimui bendrą atsiliepimą dėl pertvarkos projekto
  • Žemyna apie Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos
  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
Kitas straipsnis
Elektromobilis | zurnalasmiskai.lt nuotr.

Elektra vietoje dyzelio ir dujų: ką rinksis sumanūs vairuotojai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai