Jau šeštus metus skaičiuojantis mažų lazerių startuolis „Integrated Optics“ planuoja netrukus savo produktų spektrą padidinti trečdaliu, o rudenį žada pristatyti naują projektą, kurio tikslas – kurti lazerį, padėsiantį nustatyti, kaip vaistai veikia vėžio ląsteles. Apie šią naujieną startuolio vadovas Evaldas Pabrėža kalbės rugsėjo 26-27 d. Vilniuje vyksiančiame didžiausiame Baltijos šalyse gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“.
Sėkmingai besivystančio startuolio „Integrated Optics“, kuris prieš šešerius metus sudalyvavęs „Life Sciences Baltics“ organizuotoje startuolių mokymų programoje
ir verslo idėjų konkurse „Pitch Challenge“ laimėjo stažuotę JAV, vadovas šiemet sugrįžta į forumą papasakoti apie lazerių technologijas, taikomas medicinos srityje. Šiemet nemokami startuolių mokymai vyks dvi dienas prieš tarptautinį forumą, rugsėjo 24-25 d., o geriausi gyvybės mokslų startuoliai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos ir vėl dalyvaudami verslo idėjų konkurse „Pitch Challenge“ galės laimėti vertingus prizus.
Kalbiname E. Pabrėžą apie tai, kodėl beveik visų startuolių lazerių srityje laukia sėkmė.
– Gal galite trumpai pristatyti, kaip jūsų gaminami lazeriai pritaikomi praktikoje?
– Mūsų lazeriai – profesionalaus segmento lazeriai, kurie nėra naudojami buityje, bet kažkokia forma gali atkeliauti ir į namus. Pavyzdžiui, diagnostikos, rūšiavimo, maisto kokybės tikrinimo sistemose.
Šiuo metu daugiausiai produktų parduodame sistemų gamintojams, kurie dirba su ūkininkais, deimantų gamybos įmonėmis. Mūsų lazeriai naudojami atskirti prisirpusius ar neprisirpusius vaisius, tikrą deimantą nuo netikro, rūšiuoti pakitimų turinčias ląsteles.
– „Integrated Optics“ vystomas jau šeštus metus. Papasakokite, kaip kilo idėja pradėti gaminti lazerius.
– Pati idėja kilo mano verslo partneriui Jonui Jonuškai. Jis sugalvojo, kad reikėtų šiek tiek keisti lazerių gamybos principus: naudoti mažiau žmogiškosios darbo jėgos, o labiau procesą automatizuoti.
Kaip buvę bendradarbiai, su Jonu palaikėme ryšį. Kai jau buvau palikęs darbą, supratau, kad Jonas pasiruošęs savo idėją įgyvendinti ir pasiūliau savo pagalbą. Nuvykome pas investuotojus ir pamatėme, kad esame suprasti.
Tuo metu buvo labai gera aplinka pritraukti investicijų. Mes šia galimybe pasinaudojome. Pamatę, kad investicijas pritraukti nebus sunku, pradėjome kurti produktą, investuodami asmenines santaupas. Po vienerių metų pavyko pritraukti investicijų. Mums abiem tai pirmasis startuolis, kur kuriame produktą nuo nulio ir patys jį vystome.
– Startuolių pasaulyje įprasta, kad pirmasis startuolis nepasiseka. Kur slypi jūsų startuolio sėkmė?
– Manau, kad tai priklauso nuo srities, kurioje kuriamas startuolis. Kiek žinau, mūsų srities startuoliams yra kiek kitaip. Kadangi lazerių srities startuoliai nuo pat pradžių yra susiję su didelėmis investicijomis, tai taip lengvai niekas nepasiduoda.
Ir dar vienas dalykas, kuris svarbus ir kodėl pavyko nesuklupti, mes mokame spręsti technines problemas. Jų atsiranda visiems: vieni sustoja ir nesugalvoja, kaip išspręsti problemą, o mes tą padarome.
– Kaip per šešerius metus išaugo įmonės komanda?
– Pradėjome dviese. Taip dirbome vienerius metus. Pritraukus investicijų komanda išaugo iki penkių žmonių. Dabar artėjame prie trisdešimties darbuotojų.
– Prieš šešerius metus dalyvavote „Life Sciences Baltics“ organizuotuose startuolių mokymuose ir laimėjote stažuotę JAV esančiame Akrono verslo akseleratoriuje. Ką parsivežėte iš savaitės vizito už Atlanto?
– Vizito metu susitikome su keleto įmonių atstovais. Lankėmės didelėje Klyvlendo ligoninėje, taip pat įmonėse, kurios teikia aukštųjų technologijų pagalbinės paslaugas. Mūsų srities įmonių ten nėra labai daug, bet radome keletą potencialių klientų.
Palyginti su Lietuva, manau, kad tokiuose dideliuose centruose vyksta daugiau renginių, kur startuoliai pasikeičia savo idėjomis ir bendrauja.
– Šių metų rugsėjį vyksiančiame „Life Sciences Baltics“ forume skaitysite pranešimą sesijoje apie lazerių pritaikymą medicinos srityje. Ką žadate papasakoti?
– Aš labai džiaugiuosi, kad „Life Sciences Baltics“ šiais metais nemažai dėmesio skiria lazerių taikymui medicinoje. Šiuo metu Lietuva turi daug ką papasakoti šiuo klausimu. Pavyzdžiui, mes pradedame įdomų projektą, kurį per „Life Sciences Baltics“ forumą ir pristatysime. Kuriame ląstelių rūšiavimo sistemą, kuri leis tyrinėti kelių vaistų poveikį tam tikrai vėžio rūšiai ir tas ląsteles po vieną identifikuoti bei sekti, kaip jos reaguoja į gydymą.
– Lazeriai labai specifinė sritis, kuriai reikia konkretaus išsilavinimo. Ar nesusiduriate su specialistų trūkumu?
– Tai priklauso nuo specialybės. Kai kur jaučiame, pavyzdžiui, inžinierių srityje. Vis dėlto lazerių sričiai inžinierius lengviau prisivilioti, nes sritis savotiškai žavi. Bet mus iš kitų lazerių kompanijų išskiria tai, kad lazerių gamybai mes kviečiame žmones, kurie nėra baigę fizikos. Mes juos apmokome.
– Kokie artimiausi „Integrated Optics“ planai?
– Pradedame kurti lazerius naujiems taikymams – matuoti atstumą, skenuoti aplinką 3D. Artimiausiu metu planuojame savo produktų skaičių padidinti bent 30 procentų. Žadame atsirinkti sėkmingiausius produktus, auginti gamybą Lietuvoje ir steigti atstovybes Amerikoje ir turbūt Azijos regione.
– Sukurti produktą neužtenka. Labai svarbus komercializacijos procesas. Kaip jums sekėsi komercializuoti savo produktus?
– Mes gana drąsiai nuo pradžių skelbėme, ką planuojame daryti. Buvome pasidarę produktų vizualizacijas ir visą koncepciją suformulavę. Žiūrėjome, kokie klientai susidomi.
Prisimename tuos laikus, kai po dvejų metų pradėjome priimti pirmus užsakymus. Žinojome, kad esame darę prototipų, bet štai – jau yra užsakymas. Pamenu, kad tuo metu dar nemokėjome ištestuoti lazerių. Būdavo, terminas artėja, reikia išsiųsti lazerį, o mes dar nepatestavome. Tai buvo karčios pamokos, bet po to su kiekvienu nauju klientu, nauju užsakymu mes tobulinome procedūras, kol išsivystėme iki ISO 9001 sertifikuotos kompanijos, kuri turi labai patikimą testavimo sistemą.
– Kuo skiriasi startuolio vystymas lazerių srityje nuo kitų aukštųjų technologijų startuolių?
– Lazeriai – tokia patogi rinka, kur startuolis gavęs milijono eurų investiciją, vis dėlto turėtų kažkokį produktą paleisti į rinką. Tuo metu kitoms aukštųjų technologijų sritims, kaip biotechnologijos, farmacija, milijono eurų investicija ir penkeri metai tyrimų gali būti tik pati pradžia.
