Vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta apie 464 kilogramus atliekų – tiek, kiek tilptų į maždaug 10 buitinių atliekų konteinerių. Didelę jų dalį sudaro pakuotės, tačiau kasmet atliekami tyrimai rodo, kad plastiko pakuočių konteineriuose maždaug trečdalį sudaro neturėjusių ten atsidurti atliekų. Viena pagrindinių priežasčių – vis dar painiojama, kas yra pakuotė, o kas – tiesiog daiktas.
Pakuotė ar daiktas: kur slypi klaida?
Į plastiko konteinerius dažnai patenka įvairūs buities daiktai – kibirai, žaislai ar net dantų šepetėliai. Nors jie pagaminti iš plastiko, tai nėra pakuotės, todėl jų vieta – ne plastiko rūšiavimo konteineryje.
„Didžiausia klaida – manyti, kad viskas, kas pagaminta iš plastiko, gali būti metama į plastiko pakuočių konteinerį. Yra daugybė skirtingų plastiko rūšių medžiagų, todėl jos negali būti perdirbamos kartu, – sako UAB „Ekonovus“ Tvarumo vadovė Jurgita Bagdonavičienė. – Svarbu suprasti paprastą principą – rūšiuojame ne medžiagą, o pakuotę.“
Ne visą plastiką galima perdirbti
Plastiko rūšiavimas išlieka viena sudėtingiausių sričių gyventojams. Skirtingos plastiko rūšys, mišri sudėtis ir technologiniai ribojimai lemia, kad ne visi plastikiniai gaminiai gali būti perdirbami kartu su pakuotėmis.
Tai ypač aktualu kalbant apie kasdienius daiktus – nuo buities reikmenų iki higienos priemonių: į plastiko pakuočių konteinerius dažnai patenka vienkartiniai skustuvai, ausų krapštukai, sauskelnės ir kt. Pastarosios ne tik nėra tinkamos perdirbti, bet ir gali užteršti kitas atliekas.
Kur mesti dantų šepetėlį?
Vienas dažniausių klausimų, į kurį atsakymo vis dar neturi kas antras lietuvis – kur mesti panaudotą dantų šepetėlį. Nors atrodo plastikinis, iš tiesų jis pagamintas iš kelių skirtingų medžiagų: plastiko, gumos ir nailoninių šerelių. Šių medžiagų atskirti praktiškai neįmanoma, todėl šepetėlis negali būti perdirbamas kartu su plastiko pakuotėmis.
Viena klaida gali sugadinti visą konteinerį
Netinkamai išrūšiuotos atliekos turi tiesioginę įtaką visam perdirbimo procesui. Pakanka vienos neištuštintos atliekos, kad būtų užterštas didesnis kiekis tinkamų pakuočių. Tokiu atveju jos nebegali būti perdirbamos ir tampa mišriomis atliekomis.
Dėl to gyventojams primenama – prieš išmetant pakuotes svarbiausia jas ištuštinti. Nebūtina pakuočių plauti, tačiau jos neturi būti su maisto ar skysčių likučiais. Taip pat, jei įmanoma, rekomenduojama pakuotes suspausti.
Kaip rūšiuoti teisingai – aiškus gidas
Gyventojams dažnai kyla klausimų ne tik dėl šepetėlių, bet ir dėl kitų kasdienių atliekų. Pateikiame konkrečius pavyzdžius, kam skirti skirtingi konteineriai.
Plastiko ir metalo pakuočių atliekų konteineris – skirtas gėrimų buteliams, maisto pakuotėms, kombinuotoms pakuotėms, pavyzdžiui, tetrapakams, ir metalinėms skardinėms bei dangteliams. Prieš metant į konteinerį, pakuotes svarbu ištuštinti, jei įmanoma, suspausti.
Popieriaus ir kartono pakuočių konteineris – skirtas laikraščiams, kartoninėms dėžėms, popieriniams pirkinių maišeliams, tualetinio popieriaus tūtelėms, kiaušinių dėžutėms, kurių sudėtyje daug perdirbamo plaušo ir celiuliozės. Į šį konteinerį galima mesti ir sąsiuvinius su metaliniais susegimais ar spiralėmis, tačiau, jei įmanoma, šias dalis reikėtų atskirti.
Stiklo pakuočių konteineris – skirtas stiklainiams, gėrimų, maisto, kvepalų ar kosmetikos stiklinėms pakuotėms.
Svarbu: langų ar automobilių stiklas čia netinka – priduokite juos stambiagabaričių atliekų aikštelėse, o elektros lemputes – smulkios elektronikos surinkimo vietose.
Mišrių atliekų konteineris – skirtas tam, ko negalima išrūšiuoti į kitus konteinerius ir kas nebetinka perdirbti: higienos priemonėms, poroloninėms kempinėms, kačių kraikui, žvakėms, mišrios sudėties daiktams, pavyzdžiui, dantų šepetėliams.
Maisto atliekų konteineris – skirtas maisto likučiams, arbatos pakeliams, kavos tirščiams, suteptiems popieriniams rankšluosčiams (jei leidžia jūsų savivaldybės tvarka).
Įdomu: panaudotas kepimo aliejus – taip pat maisto atlieka, tačiau jo negalima pilti į kriauklę ar klozetą. Daugelyje savivaldybių gyventojams suteikiamos specialios talpos arba įrengti specialūs konteineriai, kur panaudotas aliejus surenkamas atskirai.
Augant vartojimui ir pakuočių kiekiui, teisingas rūšiavimas tampa ne tik įpročiu, bet ir būtinybe. Vis dėlto, ne mažiau svarbu ir mažinti atliekų kiekį – rinktis produktus be pakuočių, naudoti daugkartinius maišelius, atsakingiau vartoti, o tai, ką nusprendžiame išmesti, pirmiausia pabandyti prikelti naujam gyvenimui ir paversti žaliavomis naujam gaminiui.
Parengta pagal „Ekonovus“ pranešimą
