Akademikai, ekonomistai ir verslas Lietuvos aukštajame moksle labiausiai pasigenda kokybės

Lietuvos aukštojo mokslo politika ir plėtotė susiduria su vis daugiau iššūkių: diplomų pasiūla labai išaugusi, Lietuva turi vieną didžiausių studentų skaičių pasaulyje, tačiau nė vienas Lietuvos universitetas nepatenka į 500 geriausių sąrašą, neišvengiamai įsibėgėja aukštųjų mokyklų jungimosi procesas. Akademikai, ekonomistai ir verslo atstovai ieško geriausio recepto, kaip Lietuvos aukštasis mokslas galėtų tapti tarptautiškesnis ir konkurencingesnis.

„Sėkmingas universitetas turi būti tarptautiškas, tarpdisciplininis, efektyvus, pritraukti talentus, bendradarbiaujantis su verslu. Tačiau Lietuvoje bendra situacija ir universitetinė terpė nėra gera.

Iš vienos pusės yra kritinė masė: pramonininkai ir žiniasklaida vis garsiau kalba, kad atėjo laikas pokyčiams, bet 26 metus nesulaukiame politinės valios, konkrečių tikslų ir aiškios vizijos, nes valstybėje švietimas nėra prioritetas“, – sako KTU rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pasigenda rimtos ir plačios diskusijos visuomenėje mokyklų ir aukštųjų mokyklų tema. Pasak jo, dabar diskutuoja palyginti mažas ratas žmonių, patys akademikai vangiai įsijungia į šią diskusiją, iki šiol per mažai išdiskutuoti galimi švietimo sistemos problemų sprendimo būdai.

„Reikia didesnio verslo ir akademinės visuomenės susitelkimo. Per mažai spaudžiame politikus priimti sprendimus. Juk politikui svarbiausia nieko nedaryti, nes kiekvieną padarytą dalyką galima kritikuoti, todėl geriau išlaikyti tokią situaciją, kokia yra“, – pabrėžia R.Dargis.

UAB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus ir LPK viceprezidento dr. Daliaus Misiūno nuomone, Lietuvos švietimo sistemoje turi keistis paklausos ir pasiūlos balansas: „Dabar pasiūla yra maitinama iš netikrų pinigų, kurie nėra tvarūs. Turime sukurti dar kritiškesnę paklausą, kad kokybei būtų keliami aukštesni reikalavimai.“

D.Misiūnas taip pat pasigenda lyderystės ir ambicijos pačiuose universitetuose: akademikai nenori keisti dabartinės situacijos, konkursuose į rektorių pareigas nėra konkurencijos, nes atsiranda mažai norinčių užimti šias pareigas.

LPK prezidentas atkreipia dėmesį, kad be dabar gaunamų europinių pinigų reformos vyktų daug greičiau: „Jau ne pirmi metai europiniai pinigai sudaro sąlygas plėsti infrastruktūrą, kai reiktų daugiau rinkos ekonomikos.“

Pasak ekonomistų, Lietuvos švietimo sistemoje egzistuojančios rimtos problemos atsiremia į viešojo sektoriaus identiteto krizę: valdžia nežino, ką nori finansuoti, kam skirti prioritetą. Tačiau vien padidintas finansavimas neišspręstų esamų problemų – siūloma studentų krepšelį vertinti kaip valstybės subsidiją, didinti privataus mokėjimo už aukštąjį mokslą dalį, vykdyti radikalesnę reformą sugrąžinant konsolidaciją.

Mokslo ir studijų stebėsenos ekspertai teigia, kad iš universitetų tikimasi, jog bus kuriamos inovacijos, rengiami mokslininkai vykdys moksliniais tyrimais grįstas aukščiausio lygmens studijas, tačiau, nors dabar 64 proc. abiturientų kasmet stoja į aukštąsias mokyklas, bet Lietuvoje rengiamų mokslininkų skaičius labai mažas, o doktorantūra – labai nepopuliari.

Kaip rodo atlikti tyrimai, Lietuvos aukštajam mokslui iššūkius kelia prastėjanti šalies demografinė situacija, taip pat tai, kad dabartinė švietimo sistema yra labai inertiška ir fragmentuota,  prognozuojamas labai mažas ateities mokslininkų kartos augimas, lėšos šiame sektoriuje panaudojamos neefektyviai.