Ieškodami NACIONALINĖS IDĖJOS, be kurios „tautinė tapatybė“ tampa tik dekoracija (drabužis, buitis, tvarka kiemuose, darbo kultūra – puikumėlis, bet ne Idėja).
Pagalvokime: o jeigu ta idėja – DAINŲ ŠVENTĖS?
Nacionalinės idėjos dėka tauta jaučiasi nepasiklydusi istorijoje. O mes – argi radę tą idėją, tą vieningą stiprybės „ašį“? Žinoma, mūsų Himnas sako: „iš praeities“ ir „Vienybė težydi“… Bet kaip žydi, kokioje praeityje? Sapnuose apie LDK? Štai ir bėda. Nes LDK – stichija be krantų, mums nereikalingų žemių, pagaliau mažiausiai trijų kalbų konglomeratas. Dabartinė Lietuvos valstybė – lietuvių kalba apibrėžta Lietuva, be kalbos nėra valstybės sienų.
O kas, jeigu ir DAINŲ ŠVENČIŲ „ašis“ – taip pat Valstybė? Paklausime, kodėl?
Dainų šventės – laisvas, gražus, aukštas ir visuotinis bendruomenės-tautos susibūrimas BE JOKIOS AGRESIJOS. Dainuojanti tauta niekam nekelia grėsmės, ji – nepavojinga kaimynams (nekalbu apie karinius maršus, kurie nieko bendro neturi su Dainų šventėmis.) Dainuojanti tauta jaučia virš savęs tik Laisvę, vadinasi, tik Dievą. Amžinybę ir savo vietą toje amžinybėje.
Šitai aiškiausiai galime pamatyti ir pajusti LATVIJOJE (iš dalies ir Estijoje.) Latviai tiesiai ir aiškiai žino: jų valstybė gimė 1873 metais, pirmąją Dainų šventę atidainavus. Todėl LATVIS YRA TAS, KURIS IŠPAŽĮSTA DAINŲ ŠVENTES KAIP TAUTOS TAPATYBĘ… (Daugybė mišrių šeimų vaikų taip atranda latviškumą).
O mes? Mes pavėlavome net 51 metus.
Tai milžiniškas atsilikimas; o ir pagalvokime: viskas nutiko atvirkščiai, ne iš Dainų šventės mes gimėme, o Dainų šventės – iš valstybės. Todėl toks atotrūkis (atsilikimas) nuo latvių. Todėl ir toks mūsų nusisukimas nuo latvių. Mes iki pasiutimo svajosime apie LDK, dešimtis simbolių, bet vieno simbolio – Dainų šventės – nepaminėsime. Neturime šios reikmės. Daugelis politikų (deja, net aukščiausių) dar visai neseniai neišbūdavo net visos Dainų dienos – išeidavo į banketus. Latvijoje tai būtų neįmanoma…
Net komunizmas, sovietai ir kolonistai slavai buvo įveikti latvių aistros dainuoti, išsižiojo nuščiuvę ir – pasidavė, neuždraudė Dziesmas Svētkus svinėt… (Prikaišiojo tik į repertuarą dainų apie Leniną ir Padomju varu, un komunizma uzraru, bet nenužudė dainavimo aistros, tradicijos)…
O dabar? 2007 metais JAV ambasadorius, palikdamas tarnybą Rygoje, pasakė, kas jį labiausiai nustebino Latvijoje – Dainų švenčių mastas. Pasakė maždaug taip: „JAV – stipriausia pasaulio valstybė, bet ji nėra tiek stipri, kad galėtų surengti tokį stebuklą – Dainų šventę“.
Aiškūs pavyzdžiai
– LIEPOS 6 ir visoms kt. dienoms:
htt ps://www.limis.lt/eksponatai/perziura/-/exhibit/preview/193171978?s_id=PnFoIipMHpMDzHX0&s_ind=1338&valuable_type=EKSPONATAS
ht tp://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0001791127
ir tai
– visam laisvam pasauliui, laisvų ir dorų žmonių obalsis, iš vienos Tautos širdies – Saules Lietuvos!
nacionalinė idėja yra nelyg alcheminis akmuo, kuriuo siekiama visus daiktus galėti versti į auksą. Taip ir čia – “turėkime nacionalinę idėją ir rasis gerovės valstybė bei visuomenė daugumai”. Šiuo metu vienų (jaunimo) nacionalinė idėja yra kuo greičiau nusiplauti iš durninamos visokių demagogų valstybės -emigruoti, esančių valdžioje -dar daugiau prisigrobti, liaudies – gerai išgerti, tautos – išsirinkti prezidentą, kuris jiems sukurs laimę ir klestėjimą, tačiau patys nei smegenų rimčiau pasuks, nei imsis veikti
Bet… pirmučiausiai, ir Himną, netgi galimai ir Vėliavos klausimą, – aiškaus lietuviškų ženklų atliepu
vaizdiniu visų valstybių gretoje i š s i s k i r i a n č i o s – sutvarkome.
Mat Himnas, pvz. net Punsko-Balstogės (pagal Liubliną 1569 m. grąžintinų mums dalių) apylinkėse tinkąs:
https://1.bp.blogspot.com/-9imOw-hjnS0/V0reyI9GLzI/AAAAAAAAo_w/4h-10S5X8NMHe-nsGnUa9Qgzy_wXKgbQwCLcB/s1600/lietuva-6-728.jpg
Matyt lietuvių kalba ponui prastai sekėsi – ypač atkreiptinas dėmesys į kalbos stilių.
Už praleistą skyrybą
…atsiprašymai
(štiliaus kalbose nebūna)
vien raiška, apraiška
(na ir retsyk …nuoraiška), arba
tvarka, bruožas, seka, darna.
Tad “reikėtų tvarkingiau dėliot mintį”
“…sakinio žodžių braižo bruožus”,
“…minties raiškos žodžių seką”
“…į kalbos darnumą”.
Dėkui. Tik gink die ne į “stilingumą-manieringumą” svetimybiškai.
Priklauso vien nuo minties gimties tai (kai yra iš ko, arba ne…
tuomet “smegenai laksto” skolintis iki artmesnio ar tolimesnio
kaimyno).
IR TAIP SU KIEKVIENU ŽODŽIU, – kas akimirką… netgi sapnuose.
Kalba jau toks p a d a r a s, labai ir visų labiausiai Asmeniškas
Visaip bandau gaida dėlioti, bet lankiškai Tautos Giesmė nesigauna, neskamba, nors tu ką.
Reiškia tai mūsų ,Lietuvos Valstybės Himnas.
Bartai, tavo baltiškas nacionalizmas – baisesnis už slavišką.
Džiaugiuosi už labai gerą įvertinimą.
Juozaiti, svajoji apie LDK atkūrimą? Ar esi 10 metų vaikas? Ir kaip tą žadi padaryti? Kartu su latviais pulsime Baltarusiją ir Ukrainą? Asimiliuosime 50 milijonų slavų? Ar kaip ?
pons, Evaldai. Tekstą skaityti reikia, o ne pagiežą iš papratimo lieti. Tai tik šiaip sau….
Pirma kartą skaitau mintis, kurios artimos man, kas link LDK ir Himno teksto. “Iš praeities….”’, o kur lietuvis su savo senąja kalba buvo praeity? O iš VIENYBĖS šiandien totalus šaipimasis. Ir kad sugiedama…”vardan TOS”…., KURIOS? Man pastoviai kyla klausimas…kaip rados Latvija, Estija….jos nebuvo nei LDK, nei EDK, o šiandien lenkia mus keliais frontais….
Su artėjančiomis šventėmis….Nors vėl kyla klausimas….Turėjom KARALIŲ, o vadinamės Kunigaikštyste, o ne KARALYSTĖ. bet maža kas kaimiečiui pakyla….
Brazausko garbintojas apie latvius kalba..
Iš kokios čia operos?Patarinėti nereiškia garbinti.Patarinėti,turint stiprias lietuvybės šaknis reiškia kreipti lietuvybės stiprinimo link.Tik kvailys,ar nemylintis Lietuvos atsisakytų.
Kai savo apygardą su užtikrinta parlamentaro vieta atiduodi kitam – tai ne patarinėjimas. Tai tarnavimas, kitaip – darbinimas.
Iš konteksto ištraukti sau naudingą sakinį ir pateikti,kad viso teksto apžvaginį-nelabai kas:).Tam sudėtingam Lietuvos laikotarpiui, tamstos prilipdytas sakinukas,kaip tiesos moto,atrodo nerimtai.Sąjūdyje buvo daug žmonių,deja ir daug žinojimų,tikriausiai :)….?
Atrodo, tamsta nepastebėjai vieno AMB bruožo. – Pasidalijimas, kai jam tai naudinga, buvo viena iš jo savybių, leidusių jam visais laikais „ant bangos” išsilaikyti, sudaryti dosnaus ir jautraus įvaizdį. Netgi reportažas iš Kaišiadorių buvo apie tai, kaip jis pasidalijo su darbo netekusiu…
O ko nesidalinsi, kai nė kiek niekuo savo dėl to nerizikuoji? Juozaitis jam jokio pavojaus nekėlė, nes, jei tik prireiks, partija vėl tą vietą savo maitintojui AMB atiduos
Jei tai būtų ne Juozaitis, o rimtas šio patyrusio partijos vilko konkurentas, patikėk tamsta…
Kai vertini istorinius dalykus reikia suvokti ano meto istorines politines aplinkybes, o tik žvelgiant iš dabarties ir vertinti, tai reiškia apsirikti. Sąjūdžio skaldymas vyko nuolat ir iš Lietuvos KP, ir labiausiai iš KGB. Todėl A. Juozaičio pasielgimas atiduodant vietą AMB buvo kilnus suprantančio politinę situaciją , kur veda susiskaldymas – į Lietuvos atkūrimo žlugdymą. Jo elgesys tai ir savo karjeros atsisakymas, o juko jis buvo Sąjūdžio ir Lietuvos jaunimo Žvaigždė, tai kartu aukojimasis dėl Lietuvos.
Svajoju, kad mokantys sukurtų šių laikų liaudies dainą ar sakmę apie 9-skrandį 9-galvį apsirijėlį slibiną, kuri taptų liaudies daina!
Ar animuką šių laikų vaikams sukurtų – kad ir kito amžiaus vaikams liktų legenda iš naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos.
Tema maždaug tokia:
Gyveno šiaurėje slibinas 9-skrandis. Jo godūs skrandžiai mutantai tarpusavyje pešėsi, ėdesio nepasidalino, todėl jo organizmas labai stokojo mineralinių medžiagų.
Slibinas per tai įvairiomis ligomis sirgo, jam tai kėlė tokį visų devynių galvų skausmą, kad jis kaip pašėlęs lakstė, daužėsi, lyg būtų visas 9ias galvas praradęs, ir lyg pamišęs rėkė: „Dar, dar man žemių neškite, mano skrandžiams žemių reikia, tik iš jų gausių visų mineralų!“
Jau visas savo šalies žemes jam po kojų žmonės paklojo, tačiau 9-skrandis kasmet dar piktesnis darėsi, iš pykčio savo karius jau į svetimas žemes siuntė, kad jam vis kitų, naujų, geresnių atneštų. Tokių, kokias jo 9-galviai seneliai rijo.
Kitų žemių gyventojai, pamatę, kas dedasi, puolė savo gimtąsias žemes ginti.
9-galvio kariai, kad ir daugelis jų patys galveles prarado, tačiau dar daugiau svetimų žemių gyventojų galvų pražudė, kad tik pabaisą savo valdovą numaldytų. Tad gynėjų žemes pagrobę, savo nepasotinamam ėdriam slibinui vis nešė.
Pabaigą gal turėtų vaikai sugalvoti? Ar atiduosime slibinui žemę? Ar gal kitų būdų esama jam pagydyti?
Mes neturime latviu stiprybes. Esame prisitaikeliai. Seimo pirmininkas Kalnu parke ansambliu atidaryme kreipesi MIELILIETUVOS ZMONES. Pabijpjo pasakyti MIELI LIETUVIAI . Lietuviu nera yra tik zmones
Stebėjau vakar Kalnų parke vykusį Dainų šventės renginį – geriausias, meniškiausias ir prasmingiausias renginys per visą mano gyvenimą…