Sekmadienis, 11 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2018 07 04 13:47
11
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė paskelbė kandidatuosianti Prezidento rinkimuose. „Po tamsos ateina aušra“ skelbia jos ambicingas rinkiminis šūkis. Kandidatė paskelbė 95 programines tezes, kurios susilaukė plataus aptarimo. Tarp jų buvo ir, kaip įprasta autorei, akcentuojama katalikybė. Politikų gyrimasis esant katalikais (ko verti vien liberalas R. Šimašius ir socialdemokratas A. Butkevičius) yra plačiai paplitęs ir įprastas reiškinys, nors, drįsčiau ginčytis, A. Maldeikienė savo religiją pabrėžia itin dažnai.

Ne mažiau dažnas reiškinys yra ir katalikybę deklaruojančių politikų mąstymas ir balsavimas prieš Katalikų Bažnyčios mokymą. Žinoma, jie visada randa tam paaiškinimą, tačiau koks jis bebūtų, prieštaravimas tarp deklaruojamos katalikybės ir jai priešingų balsavimų paaiškinamas daug paprasčiau – tiesiog protestantiškai selektyviu požiūriu „čia Bažnyčiai pritariu, o čia – ne“. A. Maldeikienės kandidatavimas į Prezidento postą kviečia pažvelgti į šį plačiai paplitusį reiškinį per jos kaip politikės pavyzdį.Kalbant jautria tema, norisi atkreipti skaitytojo dėmesį į du dalykus.

Pirma, dažni kaltinimai, kad teksto autorius apsimeta žinantis vienintelę teisingą katalikybės interpretaciją ar net jaučiasi esąs „šventesnis už popiežių“. Tai itin melagingas teiginys. Niekur šiame tekste ar kitur žmonių tikėjimas nėra kritikuojamas remiantis autoriaus asmeninėmis Bažnyčios mokymo interpretacijos. Pati mintis, kad tikintysis gali pats interpretuoti ir nustatyti religines ir moralės tiesas, nors dažna, yra antikatalikiška, būdinga moderniosioms religijoms. Tekste ir kitur kritika religiniais klausimais yra grindžiama išimtinai vien tik Bažnyčios mokymą formuojančiais pačios Bažnyčios dokumentais – katekizmu, enciklikomis, Tikėjimo mokslo kongregacijos sprendimais. Antra, tekstas analizuoja būtent kataliko santykio su politika klausimą. Tekste esantys itin kategoriški (nes Magisteriumas yra kategoriška) teiginiai yra taikytini konkrečiai politikams katalikams, o ne kitų pasaulėžiūrų piliečiams.

Banalybės kultas

„Aš esu katalikė. Mano tikėjimas nedaro manęs moraliai teisia. Mano tikėjimas tereiškia, kad svarbiausia yra kitas žmogus“, – savo ideologiją rinkimų tezėse dėsto A. Maldeikienė.  „Toks tikėjimas nėra nei katalikybė, nei krikščionybė, [o] Cult of Banality“ (banalybės kultas), – viešai komentuoja filosofė Nida Vasiliauskaitė. A. Maldeikienės katalikybės samprata jai panašesnė į banalybės kultą. Iš tiesų, katalikybėje svarbiausias yra ne žmogus, o Dievas, ir žmogaus gyvenimas yra ne dėl kitų žmonių (kad ir kaip nuostabiai tai skamba), o dėl savo sielos išganymo ir didesnės Dievo garbės. A. Maldeikienės pateiktą sampratą atitiktų nebent tik iškastruota, modernizmui pritaikyta ir sekuliariu humanizmu atmiežta katalikybės versija, besivaikanti nuo jos nusigręžiančio sekuliaraus pasaulio dėmesio ir meilės, priimanti emocijomis grįstą moralę.

Modernioji „humanistinė“ katalikybė vis dažniau de facto pro pirštus žiūri į selektyvų tikinčiųjų tikėjimą. Kas patinka, tikiu, kas nepatinka, netikiu. Taip skleidžiasi protestantiškoji dvasia, pagal kurią kiekvienas pats interpretuoja ir vertina tikėjimo tiesas. Ne paslaptis, daugybė mūsų taip ir gyvena. Dar daugiau, šiandien tą patį sau leidžia nemažai dvasininkų, tarp kurių ypatingai protestantišku požiūriu šiandien išsiskiria Vokietijos vyskupai su Reinhardu Marksu priešakyje. Tokioje faktinėje situacijoje tarytum ir sunku reikalauti nuoseklaus tikėjimo. Tačiau populiaru tai ar ne, katalikybė buvo ir visada išliks religija, kurią reikia priimti visą arba nepriimti apskritai. Katekizmo tiesos ir kiti Bažnyčios dokumentai tikintiesiems skirti ne subjektyviam vertinimui, o kaip normatyvinė gairė, iki kurios visi stiebiamės, niekada nepasiekdami tobulybės.

Būtent šiame kontekste A. Maldeikienę, regis, itin įžeidė (užblokavo Facebook`e) mano komentaras: „Nesu tikras, ar Gražulis, ar visgi Maldeikienė yra didžiausia katalikybės parodija Lietuvos politikoje. Gali žmogus gražiausiai tikėti, bet tiek antikatalikiškai apie politiką nuolat viešai kalbėti reikia talento ir noro.“ Kaip grubiausiai politikų diskredituojama katalikybė? Lietuvos katalikams ir ne tik jiems, tai prasmingas ir atsakymo reikalaujantis klausimas.

Atmesti mokymą versus nesugebėti jo išpildyti

Gražulis ir A. Maldeikienė atsiskleidžia kaip du probleminio kataliko santykio su savo tikėjimu prototipai. Kas blogiau katalikui: pripažinti Bažnyčios mokymą ir negebėti jo laikytis arba atvirai skelbti, kad būdamas katalikas su pačiu mokymu nesutinki? Petras Gražulis įkūnija pirmąjį tipą. Skelbdamas paramą Bažnyčios pozicijoms įvairiausioms, taip pat ir didžiausios kontroversijos sulaukiančioms Bažnyčios pozicijoms šeimos ir gyvybės klausimais, jis, kaip paaiškėjo, gyvena itin nekatalikišką gyvenimą – kuria santykius be įsipareigojimo, pradeda vaikus ne santuokoje, ragina darytis abortą (automatinė ekskomunika), nesiima auginti pradėto vaiko kartu su jo biologine motina, viešai meluoja. Natūralu, kad atsiskleidusi dviveidystė visuomenėje sukėlė pagrįstą pasibjaurėjimą.

Aušra Maldeikienė įkūnija antrąjį tipą, kuris daugeliui kelia greičiau ne pasibjaurėjimą, o empatiją. Skelbdama esanti katalikė, ji viešai deklaruoja nesutinkanti su Bažnyčios mokymu, ypač šiandien politiškai jautriausiais to mokymo aspektais – gyvybės ir šeimos klausimais. Būtent šiuos klausimus, kaip pagrindinius katalikų politikų vertinimui nurodo ir Vatikano Tikėjimo  mokslo kongregacija, ir įvairių šalių, įskaitant JAV, vyskupų konferencijos. Pasaulyje po 1968-ųjų seksualinės revoliucijos šeimos ir gyvybės klausimai tapo pagrindine visuomenės ir Bažnyčios įtampos zona. Ne Bažnyčia nutolo nuo „laikmečio dvasios“, prisigalvojusi naujų draudimų gėjų „santuokoms“ ir paleistuvystei, o pasaulis nutolo nuo Bažnyčios mokymo, su kuriuo šiose srityse Vakarų visuomenės ir įstatymai visiškai sutiko dar septintojo dešimtmečio viduryje. Tačiau Bažnyčia bent kol kas nemėgina prisitaikyti prie laikmečio vertybinių madų, o ir neturi teisės to daryti (katalikams puikiai žinoma pareiga būti žemės druska). Tokioje situacijoje katalikai politikai atsiduria nemalonioje, tačiau neišvengiamoje įtampoje tarp žiniasklaidoje vyraujančių ir jų tikėjimo diktuojamų pažiūrų. A. Maldeikienė šioje įtampoje viešai ir, sakyčiau, išdidžiai renkasi antikatalikiškas pozicijas – paramą abortams ir gėjų partnerystei, taip pat eilei susijusių, nors rečiau aptariamų įstatymų gyvybės ir šeimos klausimais.

Faktas, jog pirmajam gražulio tipui vienu ar kitu laipsniu priklauso visi tikintieji. Niekas nesugeba laikytis Bažnyčios mokymo ar bent, platesne prasme, vadovautis taip vadinama krikščioniška morale idealiai, visi daro didesnes ar mažesnes nuodėmes. Tačiau Bažnyčia iš nieko ir nesitiki bei nereikalauja gyventi nenusidedant. Krikščioniška antropologija nenumato galimybės, kad žmogus galėtų gyventi nenusidėdamas. Bažnyčia iš tikinčiųjų prašo atgailos ir nuoširdžios intencijos su savo nuodėmėmis kovoti. Popiežius Jonas Paulius II išpažinties vaikščiojo kiekvieną dieną. Taigi pirmasis „blogo kataliko“ tipas, nors įgaunantis tokias groteskiškas formas kaip Petro Gražulio meilės nuotykiai, iš tiesų yra tiesiog kiekvieno kataliko paveikslas. Paveikslas žmonių, kurie pripažįsta, koks turėtų būti siektinas elgesys ir to siekia, neišvengiamai daugiau ar mažiau nesugebėdami pasiekti.

Visai kas kita, nors mūsų dienomis taip pat išpopuliarėję, yra vadintis kataliku, atmetant katalikybės reikalavimus ar, tiksliau, atsirenkant juos savo nuožiūra. Galima sakyti, jog tai mūsų dienų rykštė, nes šis santykis su tikėjimu plinta tiek visuomenėje, tiek dvasininkų, tiek politikų tarpe. Būtent todėl aktualu ir reikšminga apie jį kalbėti.

Šeimos klausimas

Į nuolatos savo tikėjimą akcentuojančios Aušros Maldeikienės kaip politikės katalikybę verta pažvelgti būtent per minėtų šeimos ir gyvybės klausimų prizmę. Ne vieną kartą viešai išsakiusi paramą seksualinių mažumų politiniams reikalavimams ji šią nuostatą įtvirtino 2017 metų birželio 15 dieną Seime balsuodama už liberalų pateiktą vienalyčių partnerysčių (pagal Europos teismų doktriną prilyginamų šeimai) įteisinimo projektą. Viešuose pasisakymuose ji yra motyvavusi, kad partnerystę palaiko, nes neturėtų kištis į žmonių asmeninius pasirinkimus. „Apskritai nesu linkus kitiems žmonėms nustatinėti elgesio taisyklių“, – šiemet duotame interviu partnerysčių klausimą komentavo A. Maldeikienė.

Atsakymas didžiai ironiškas dėl kelių priežasčių. Pirma, pati įstatymų leidyba yra visuotinių elgesio taisyklių žmonėms (piliečiams) nustatinėjimas. Net jei įstatymai liberalūs, jie neišvengiamai nustatinėja žmonių elgesio taisykles. Ar tai būtų verslo, darbo, vartojimo ar politinės veiklos, ar privataus gyvenimo pasirinkimai, visas sritis vienaip ar kitaip paliečia įstatymų leidyba. Esant „apskritai nelinkus nustatinėti elgesio taisyklių“ išmintinga nesiekti darbo įstatymus leidžiančiame Seime.

Antra, kaip katalikei ir itin išsilavinusiai, Aušrai Maldeikienei tikriausiai yra žinoma, kad pagal Katalikų Bažnyčią politikos tikslas yra bendrojo gėrio siekimas, o bendrasis gėris apima ir piliečių sielų išganymą. Sekuliariam skaitytojui gali skambėti viduramžiškai, tačiau diskusija juk vyksta apie katalikus. Ši pozicija aiškiai išdėstyta popiežiaus Jono XXIII 1963 metų enciklikoje „Pacem in Terris“: „Bendrasis gėris yra gėris žmogui kaip visumai, tai yra kūno ir sielos poreikiams. Valstybių vadovai turi atsižvelgti į vertybių hierarchiją ir sielos gerovės poreikiais rūpintis ne mažiau nei materialiais kūno poreikiais. Tačiau nemirtingos sielos poreikiai negali būti patenkinti mirtingame gyvenime, todėl bendrojo gėrio siekis reiškia pareigą nesužlugdyti amžinojo išganymo, priešingai, padėti jį pasiekti“. Trumpai tariant, valstybių vadovų sprendimai (įstatymai) turi kurti sąlygas moraliam ir teisingam – išganymo link vedančiam gyvenimui. Tai jau labai sunkiai dera su nuostata nesirūpinti žmonių pasirinkimais ir „nenustatinėti elgesio taisyklių“.

Tačiau konkrečiu partnerysčių klausimu A. Maldeikienė vadovaujasi ne tik visiškai antikatalikiška politikos samprata, bet ir tiesiogiai prieštarauja Bažnyčios dokumentams vienalyčių sąjungų klausimu. Savo rinkiminėse tezėse A. Maldeikienė rašo (86 tezė): „valstybė negali skirstyti šeimų į tinkamas ir netinkamas“. Tai akivaizdi kritiška nuoroda į politikų pastangas įtvirtinti aiškų šeimos apibrėžimą per santuoką, tėvystę ir motinystę. Šia nuostata A. Maldeikienė atkartoja socialdemokratų ideologinę laikyseną, mat LSDP Vyriausybės programoje 2012 metais buvo rašoma: „neskirstysime šeimų į tradicines ir netradicines“, „nemokysime šeimų, kaip joms gyventi“, o „valstybės tikslas bus ne nurodyti, kokį bendro šeimos gyvenimo modelį asmenims pasirinkti“. Socialdemokratams yra nuoseklu ir suprantama palaikyti homoseksualų šeimos kūrimo siekį. Tačiau tai visiškai nesuprantama katalikams.

Netikintiesiems gal ir atrodo, kad katalikai politikai turėtų balsuoti atsiribodami nuo savo religinių įsitikinimų, remdamiesi nežinia kokiomis svetimomis gėrio sampratomis ir doktrinomis. Tai sena modernistų svajonė, rafinuočiausią formą įgavusi Johno Rawlso politinio liberalizmo teorijoje. Tačiau katalikybėje atsakymas į šią abejonę yra absoliučiai aiškus – katalikas politikas negali balsuoti prieš Bažnyčios mokymą.

2003 m. vadovaujant Jonui Pauliui II Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos išleistos „Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų“ aiškiai įpareigoja katalikus politikus visada balsuoti prieš vienalyčių sąjungų (nesvarbu, santuokos ar kitokia forma) įteisinimą, o joms esant įteisintoms – už tokių įstatymų atšaukimą. „Homoseksualiųjų sąjungų teisiniam pripažinimui ar jų teisiniam sulyginimui su santuoka, kai joms suteikiamos santuokai būdingos teisės, privalu aiškiai ir griežtai prieštarauti. Būtina susilaikyti nuo bet kurio formalaus bendradarbiavimo skelbiant ar taikant tokius labai neteisingus įstatymus ir, kiek įmanoma, nuo materialaus bendradarbiavimo juos taikant. Šioje srityje kiekvienas gali apeliuoti į sąžinės prieštaros teisę“, – rašoma dokumente. Tačiau A. Maldeikienei, nors katalikei, sąžinės prieštaros čia ir taip nekyla.

Gyvybės klausimas

Ne mažiau problemiškas yra gyvybės apsaugos klausimas. Maldeikienės programoje rašoma (92 tezė): „Gerbdama gyvybę, vis dėlto nepalaikau abortų draudimo, kuris neretai tik pagilina ir taip kenčiančių moterų skausmą“. Rinkimines tezes lydi ir ankstesni Maldeikienės balsavimai bei pasisakymai, nuosekliai prieš gyvybės apsaugą, išskyrus eutanazijos klausimu. Komentuodama tezę apie abortus A. Maldeikienė spaudos konferencijoje sakė: „Šitame dalyke turbūt ir būtų tikroji politika. Ar tu įsivaizduoji, kad gėrį gali atnešti per jėga primestą tam tikrą požiūrį, ar tu vis dėlto bandai grįžti į tikrovę ir pamatyti, kokia ji gali būti beprotiškai sudėtinga?“ Jos teigimu, žodžiai apie pagilinamą ir taip kenčiančių moterų skausmą pakankamai paaiškina ir pagrindžia aptariamą kontradikciją (katalikė prieš abortų draudimą). Žinia, Lietuvos visuomenė, pusę amžiaus praleidusi abortus visiškai normalizavusioje ir net skatinusioje Sovietų Sąjungoje, yra liberali abortų klausimu. Katalikų Bažnyčia nebuvo ir nėra.

Tikėjimo mokslo kongregacijos 2009-07-11 paaiškinime nurodoma, kad bažnytinė bausmė už negimusio kūdikio nužudymą ir toliau lieka aukščiausia – savaiminė (latae sententiae) ekskomunika, tai yra pašalinimas iš Bažnyčios visų to nusikaltimo dalyvių ir bendrininkų. Dokumente dėmesys sutelkiamas į „Katalikų Bažnyčios Katekizmo“ atitinkamus straipsnius (2270–2273), kuriuose aiškiai teigiama, kad „žmogaus gyvybė turi būti absoliučiai gerbiama ir saugoma nuo pradėjimo momento. Jau nuo tos pirmos žmogaus egzistavimo akimirkos turi būti jam pripažintos asmens teisės, tarp kurių – ir nepažeidžiama kiekvienos nekaltos būtybės teisė gyventi“. Maldeikienė spaudos konferencijoje apeliavo į gausų nėščiųjų situacijų sudėtingumą. Jis iš tiesų egzistuoja. Katalikybės atsakymas – joks moters nepatogumas, baimė, patiriamas spaudimas, būsimo vaiko gyvenimo sunkumai, vaiko pradėjimo aplinkybės nėra pakankama priežastis nutraukti nekalto vaiko gyvybę.

Katalikų Bažnyčios Katekizmas apie abortus kalba plačiai ir kategoriškai. 2272 paragrafas skelbia: „Formalus bendradarbiavimas nutraukiant nėštumą yra sunkus nusikaltimas. Bažnyčia tą pasikėsinimą prieš žmogaus gyvybę baudžia kanonine ekskomunikos bausme. „Kas daro abortą, jeigu jis įvyksta, užsitraukia ekskomuniką latae sententiae, tai yra „įsigaliojančią pačiu įvykdyto nusikaltimo faktu“ ir bažnytinės teisės numatytomis sąlygomis. Bažnyčia tuo nesiekia apriboti gailestingumo; ji parodo, koks sunkus tas nusikaltimas, kokia nepataisoma skriauda padaryta nekaltai žuvusiam kūdikiui, jo tėvams ir visai visuomenei.“

2273 Katekizmo paragrafas teigia, kad „kiekvieno nekalto žmogaus neatimama teisė gyventi yra esminis piliečių visuomenės ir jos įstatymų leidybos elementas“, o tarp žmogaus prigimtyje glūdinčių pagrindinių teisių „tenka paminėti čia aptariamą kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę bei kūno neliečiamybę nuo pradėjimo momento iki mirties.“ 2274  paragrafe pabrėžiama, kad dar negimęs vaikas yra „asmuo“. Atitinkamai, abortas yra sąmoningas nužudymas. Bendra fundamentali ir nekintama Bažnyčios antropologijos nuostata yra, kad gyvybės vertės požiūriu visi asmenys yra lygūs, taigi nė vienas, kad ir negimęs, negali būti instrumentiškai aukojamas dėl kito žmogaus patogumo ar, A. Maldeikienės žodžiais, situacijos sudėtingumo.

Todėl, remiantis 915 Kanonų teisės kodekso kanonu, katalikams politikams, kurie pasisako ir balsuoja už abortų legalizavimą ar jų reglamentavimo liberalizavimą, Bažnyčia neleidžia priimti šv. Komunijos. 2004 m. Tikėjimo mokslo kongregacijos, kurios vadovu tuomet buvo kardinolas Josephas Ratzingeris, rašte išaiškinama, kad, jei vyskupui ar kunigui nepavyksta tokio politiko įtikinti nebandyti priimti Komunijos geruoju, „šv. Komunijos dalytojas privalo atsisakyti ją suteikti“. Praktikoje dvasininkams daug kur, taip pat ir Lietuvoje, trūksta noro ar drąsos būti žemės druska ir įgyvendinti tokias nuostatas. Tačiau dėl to jos nenustoja galioti.

Parodija

Neturiu jokių abejonių, kad Aušros Maldeikienės tikėjimas yra nuoširdus ir tvirtas, kad kaip privatus asmuo ji yra puiki katalikė. Galiausiai tai vertinti nei mano, nei kieno kito reikalas. Niekada nesiimčiau mokyti apie religiją jos ar ko nors kito. Tačiau kaip politikė A. Maldeikienė ne tik neatlieka jai kaip katalikei Bažnyčios skiriamų pareigų, priešingai, viešai ir išdidžiai tas pareigas atmeta, tarytum galėtų pati spręsti, kokių įstatymų priėmimas yra moralus ir tarnaus bendrajam gėriui. Savęs iškėlimas aukščiau Dievo ir Bažnyčios buvo didžioji modernybės naujovė, pastačiusi žmogų į buvusią Dievo vietą. Gal todėl A. Maldeikienė skelbia, kad katalikybėje „svarbiausias žmogus“. Tačiau tai yra politiko kataliko parodija, vis dažnesnė mūsų visuomenėje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus
  2. V. Sinica. Apie politikų dviveidystę arba „kieno gyvybė brangesnė“?
  3. V. Sinica. Tapinokratija
  4. V. Sinica. Tautos apologija
  5. V. Sinica. Nebijokite Trampo
  6. V. Sinica. Nematomas Vakarų frontas
  7. V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas
  8. V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija
  9. V. Sinica. Gėjų eitynės – už ar per žodžio laisvę?
  10. V.Sinica, P.Stonis. Kaip viskas tampa norma
  11. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  12. V. Sinica. Biopolitika: mirtininkai sumokės už jūsų išdykavimus
  13. V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
  14. V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga
  15. V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje
  16. V. Sinica. Demofobija: partijų vienybė prieš politinę tautą
  17. V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
  18. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  19. V. Sinica. Praleista proga patylėti ir vergo mentalitetas
  20. V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai?
  21. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  22. PSO: Šalys privalo įteisinti abortus, prostituciją ir lyties keitimo operacijas
  23. V. Sinica. „Autoritarinės“ Lenkijos istorijos politikos pamokos
  24. V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?
  25. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  26. K. Zamarytė–Sakavičienė. Interesų kopūstuose nepaslėpsi – dar kartą apie mokinių lytinį ugdymą
  27. V.Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus
  28. P. Gylys. Apie sužvėrėjusį Seimą
  29. Europos tikslas: visuomenė be tautų, be lyčių ir be Dievo?
  30. P. Žumbakis: Amerika pavargusi nuo politkorektiškumo, žiniasklaida aptarnauja Klinton, o Trampas pirmiau visko kelia JAV interesus

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Bartas says:
    3 m. ago

    O ši moteris tikrai “ekonomistė”?
    Įdomu, koks Aušros tikras, katoliškas vardas? Negi su tokiu senoviniu lietuvišku vardu galima patekti į “krikščionišką pasaulį”?

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    3 m. ago

    Kai pažiūri į mūsų bei pas mus „katalikybę” atnešusių darbus, nežmoniškai Kūrėjo gaila. Norėjo, kaip geriau, o Jo pastangų rezultatas į suktas rankas pateko.

    Atsakyti
  3. Ji -liberalė antidemokratė... says:
    3 m. ago

    Ji užblokuoja savo feisbuke kultūringas, argumentuotas, bet kritiškas nuomones (Sinicą užblokavo be jokios sąžinės graužaties, nes jos ir neturi…)…Tokią briuselinių ,,vertybių” propaguotoją, lietuvių nacijos ir kalbos niekintoją, akių kitiems drąskytoją ir antidemokratę kai kas norėtų rinkti į prezidentus? Tai ko jūs verti ,kitos nuomonės gniaužėjos, A.M. gerbėjai? Net jos buvęs vyras sugebėjo ją perkasti , o tamstelių , komentuotojai, protas ir demokratiniai principai bei įžvalgumas kur???:)

    Atsakyti
  4. Giedrius says:
    3 m. ago

    Visi jau bernardinai į LT tie “pro pat…) parašinėjimai (uždusint Alką ne vien juozaitiškai-kavaliauskišku “nuvytinimu” /ko stebuklingai beje Vilnius išvengęs!/ tuoj pavyks ir pp. anti maldeikizmais 🙂 ) ir derėtų vengt, – jei jau diplomatišku tonu
    …išgraužas, ar nuolatinius mėtymus pro… Lietuvybės ugdymą, tautiškų papročių ir tikybos apraiškų šviesos pavyzdžiu
    – metamus “ant Alko” belekokizmais čia “išnyrančių| ar išneriančių —verta jiems patiems ir palikt. Neskelbt (bele ko).

    Kai Bartui, Žemynai ar nedemokratei aiškint paprastais pvz. gaišinama –
    1. Vaižgantas pirmas palikęs /net čia, Vilniuje/ krikštu “vatikanizavimo” Laimos vardą,
    2. apie vokiečių deginimą ant laužo (už “neteisingų” dab. jau vatikanizuotųjų”” minčių sampratų sklaidą) 1689 m. Maskvos Raud.aikštėje jau rašyta; beje prie beveik Petro I (su regentu dar), – tad tikėt: “Aušra ateis, ir nesudegins” ..naivu
    3. vergaujančių!! pas Cukerbergą santykiai – tai tik VERGŲ, jam savu naivumu turtus kraunančių reikalai (visų FB-e).
    4. yra gausybė uolų šioj žemės interneto OLOJE, ant uolos baltai. LT, romuva. LT. zemaitijosromuva. LT ir kt. svarbesnių ir tinkamesnių žinių “įkrauta” (galit aglietiškai laid/lay” -įLAIDinta, ar inLAYsta), taigi uolų daug, kam Pro?

    Atsakyti
  5. Getas says:
    3 m. ago

    Labai geras išaiškinimas: Lietuvos postsovietiniams katalikams, ne tik politikei A. M., kas yra katalikybė ir jos doktrinos. Šaunuolis V. Sinica. Aš neįsivaizduoju, kas stumią šią politikę į prezidentus, kokiu tikslu, kokios jėgos. Gal tik dėl to, kad daugiau būtų kandidatų pirmame rinkimų etape? Na, vienas pliusas būtų, kad ekonomistė gali rungtis su G. N.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      3 m. ago

      Ir šita nori būti prezidente?! Na, liaukitės, gerbiamieji! Nejuokinkite mano suplyšusių šlepečių, nes jos dar labiau suplyš!

      Atsakyti
    • Vilnietis says:
      3 m. ago

      kokiu dar G.N. šituo išgama iš skandinavų bankų?? jūs proto netekot galutinai? Rinksim tik A. Juozaitį.

      Atsakyti
  6. Antanas says:
    3 m. ago

    Dar kartą įsitikinau, kad kandidatuojantieji į atsakingus valdžios postus turėtų pateikti psichiatro pažymą, jog yra psichiškai sveiki.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Pasigirdo gilus atodūsis.

      Atsakyti
    • Bartas says:
      3 m. ago

      Ačiū , Antanai, atsakei į man labai svarbų klausimą.
      Trumpa pasakaitė. Jaunystėje, darbo reikalais turėjau tikrinti sveikatą. Vienas iš reikalavimų buvo apsilankymas pas “psichiatrą”, bet pirmiausia turėjau eiti į “registratūrą”. Ten , senutė slaugytoja, klausia pavardės, pasakau ir jai einant jieškoti bylutės tarstelėjau ‘ ‘ nejieškokit , manęs ten nėra”. Atsakymas; visi durneliai taip sako. Vos į kelnias … iš juoko.

      Atsakyti
      • Antanas says:
        3 m. ago

        👍🏻👍🏻

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Sinica. Leftizmas

V. Sinica. Leftizmas

2021 04 09
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje

2021 04 07
R. Karbauskis. Yla išlindo iš maišo, arba kodėl politikai bijo pažiūrėti į veidrodį?

R. Karbauskis. Konservatoriai Prezidentūroje ruošia vietą G.Landsbergiui

2021 04 06
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

2021 04 02
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kelio atgal nėra – Vakarų visuomenei metas pabusti

2021 04 02
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

2021 04 02
sumin.lt nuotr.

Siūlo pratęsti dygliuotų žieminių padangų naudojimo laiką

2021 03 31
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos stoja mūrų už LGGRTC vadovą

R. Šarknickas. Kodėl prof. A. Jakubauskas negali būti atleistas

2021 03 29
Č. Iškauskas. Žudikas iš Rytų

Č. Iškauskas. Žudikas iš Rytų

2021 03 24
idas Gedvilas | asmen. nuotr.

A. Gedvilas. Ar pro atsiveriantį Overtono langą Lietuvoje pradedamos riboti konstitucinės žmonių laisvės?

2021 03 24
Rodyti daugiau

Naujienos

VMI nuotr.
Lietuvoje

Pajamas reikia deklaruoti ir už NT nuomą

2021 04 10
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Derliaus saugumu reikėtų pasirūpinti pavasarį

2021 04 10
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Gamta ir žmogus

Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu

2021 04 10
Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje
Gamta ir žmogus

Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje

2021 04 10
Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą
Gamta ir ekologija

Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

2021 04 10
Gyventojai vis dažniau praneša apie aplinkosauginius pažeidimus
Gamta ir žmogus

SAM: laikinai neveiks paramos linijos

2021 04 10
Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Akmuo vis dar brigadinių užantyje? apie Č. Iškauskas. Tikslas – atkurti autonomiją?
  • Kitokia nuomonė apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Dėl LR Konstitucijos apie J. Ivoška. Ar šiandieninė Lietuva yra teisinė valstybė?
  • Tinka miestelio biblioteka apie Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Z. Kalesinskas. Vilkijos A. ir J. Juškų muziejus taps dar labiau prieinamas visuomenei
  • Pajamas reikia deklaruoti ir už NT nuomą
  • Derliaus saugumu reikėtų pasirūpinti pavasarį
  • Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 874; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 589; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 383; komentarų: 4
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 342; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Sinica. Leftizmas

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
10
V. Sinica. Leftizmas

„Leftistų“ etiketė skamba vis dažniau laidose, straipsniuose, pačių politikų diskusijose ir net paskaitose. Dėstydamas VU studentams dar prieš tris metus...

Skaityti toliau

Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje

by daiva
2021 04 07
8
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 7 d. Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pasiūlymui sudaryti galimybę politinę partiją steigti ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje. Dabar tokią...

Skaityti toliau

R. Karbauskis. Konservatoriai Prezidentūroje ruošia vietą G.Landsbergiui

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 06
11
R. Karbauskis. Yla išlindo iš maišo, arba kodėl politikai bijo pažiūrėti į veidrodį?

Konservatoriai pasinėrė į galios žaidimus su Prezidentu. Visa tai vyksta tuo metu, kai valstybė jau ketvirtą mėnesį dūsta uždaryta, o...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Akmuo vis dar brigadinių užantyje? apie Č. Iškauskas. Tikslas – atkurti autonomiją?
  • Kitokia nuomonė apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Dėl LR Konstitucijos apie J. Ivoška. Ar šiandieninė Lietuva yra teisinė valstybė?
  • Tinka miestelio biblioteka apie Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
  • LL apie Už ką Kaunas nekenčia upių? Šančių krantinės projektas – vienas atsakymų
Kitas straipsnis
R. Zibalas. Deimantinės vestuvės: gyvenimas bėga greitai, atrodo, kad viskas buvo tik vakar…

R. Zibalas. Deimantinės vestuvės: gyvenimas bėga greitai, atrodo, kad viskas buvo tik vakar...

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai