Birželio 7 d., Vyriausybės Didžiojoje salėje vyks tarptautinė konferencija „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“.
Dvi dienas vyksianti konferencija suburs kalbų politikos formuotojus, kalbų dėstymo specialistus ir tyrėjus diskusijai apie kalbų mokymo XXI amžiuje misiją ir mokymo kokybės bei efektyvumo reikšmę, analizuos kalbų mokymo(si), kaip priemonės, galinčios pagerinti demokratinio pilietiškumo, socialinio teisingumo, tarpkultūrinio dialogo raidą daugiakultūrėje aplinkoje, tikslus, poreikius ir perspektyvas. Renginyje specialistai pasidalins informacija, įvairių šalių kalbų pedagogų rengimo ir jų kompetencijų tobulinimo patirtimi, padėsiančia geriau suprasti naujosios kartos studentų mokymo/si ypatumus, skleis Lietuvos kalbų pedagogų gerąją kalbų mokymo patirtį mokant įvairių lygių ir įvairių amžiaus grupių žmones.
Pranešimus kalbų pedagogų rengimo ir kompetencijų tobulinimo, naujosios kartos kalbų mokymo/si iššūkių, rečiau vartojamų kalbų mokymosi, daugiakalbystės ir tarpkultūrinės komunikacijos, lingvistinių tyrimų temomis skaitys ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Turkijos, Latvijos ir Lietuvos. Į konferenciją atvyksta kalbų mokymo specialistai, ekspertai, kalbų pedagogų asociacijų vadovai net iš 20 šalių – Tarptautinės kalbų pedagogų asociacijų Federacijos narių.
Konferenciją organizuoja Tarptautinė kalbų mokytojų asociacijų federacija Šiaurės Baltijos regionui, Lietuvos kalbų pedagogų asociacija ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas.
Antroji konferencijos diena penktadienį, birželio 8 d., vyks Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute (Universiteto g. 5, Vilnius).
Menkutė pastabėlė: kalbų mokytojas ir kalbų pedagogas nėra lygu lingvistas. Tai šiaip.
O lingvistas – lietuviškai – kalbininkas.
Esama šiokių tokių nesusišnekėjimų, kadangi kalbų įv. tikslais, įv. lygiu, gilumu bei platumu mokomasi, studijuojama, tiriama… Кalbininkas, lingvistas, filologas turi savo atspalvius. Kai rusas sako „jazykovik”, paprastai jis turi galvoje kalbos mokytoją, ši prasmė yra „prilipusi” prie žodžio. Mums irgi reikėtų turėti visiems aiškiau skiriamų atskirų pavadinimų.
Laikas į LIETUVIŲ KALBĄ pažvelgti su pagarba, kaip į EURAZIJOS kontintinento MOTYNĄ!!! Mat, dar Mahatma Gandis yra pasakęs : “LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ”! Būtent SENIAUSIOS LIETUVIŲ KALBOS dėka buvo įminta per 400 seniausiųjų kultūrų šaltiniai! O šių šaltinių dėka buvo atrasti pasaulio mokslininkams dar nežinomi TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!!! ŠLOVĖ LIETUVIŲ KALBAI KURIAI JAU PER 100 000 METŲ!!!