Paradoksalu – gyvename pažangios medicinos ir vis švaresnės aplinkos laikais, tačiau alerginių ligų pasaulyje daugėja. Žmogaus imuninė sistema vis dažniau pavojų įžvelgia ten, kur jo iš tiesų nėra. Mokslininkai atsakymo ieško ne tik genuose, bet ir mūsų pasikeitusioje aplinkoje – nuo klimato kaitos iki vis sterilesnių gyvenimo sąlygų.
Alerginės ligos šiandien laikomos viena svarbiausių lėtinių sveikatos problemų pasaulyje. Jų daugėjimas siejamas ne tik su geresne diagnostika, bet ir su pasikeitusia aplinka bei gyvenimo būdu.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė pabrėžia, kad vienos alerginių ligų plitimo priežasties nėra.
„Mokslininkai šį augimą sieja ne su viena priežastimi, o su sudėtingu genetinių, aplinkos, gyvenimo būdo, mitybos ir mikrobiotos veiksnių deriniu. Maisto mokslo požiūriu ypač svarbu suprasti, kaip mityba, maisto apdorojimas, alergenų stabilumas ir ženklinimas gali prisidėti prie saugesnių pasirinkimų“, – teigia A. Zabulionė.
Keičiasi aplinka ir mityba
Mokslinėje literatūroje alerginių ligų daugėjimas siejamas su miestų augimu, mažesne aplinkos mikroorganizmų įvairove, antibiotikų poveikiu mikrobiotai, pasikeitusiais mitybos įpročiais ir kitais šiuolaikinės gyvensenos veiksniais.
Daug dėmesio skiriama vadinamajai vakarietiškai mitybai, kurioje gausu itin perdirbto maisto, riebalų ir cukraus, tačiau trūksta skaidulų. Tokia mityba gali keisti žarnyno mikrobiotos sudėtį ir medžiagų apykaitą, o mikrobiota svarbi imuninio atsako ir tolerancijos maisto antigenams reguliavimui.
Apie alergijų dažnėjimą ir jų pasireiškimą vis jaunesniame amžiuje Alkas.lt jau yra rašęs.
Alergija gali atsirasti ir suaugus
Alerginiai požymiai dėl tam tikro maisto gali pasireikšti ir vėliau, nors anksčiau žmogus tą maistą valgė be jokių sunkumų. Vienas galimų paaiškinimų – kryžminės reakcijos tarp žiedadulkių ir kai kurių augalinių maisto baltymų.
„Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą galėjo saugiai valgyti obuolius ar lazdyno riešutus, tačiau jam išsivysto alergija beržo žiedadulkėms. Pagrindinis beržo alergenas turi struktūrinių panašumų su kai kuriais obuolių ir lazdyno riešutų baltymais“, – aiškina A. Zabulionė.
Dėl tokio panašumo imuninė sistema gali pradėti maisto baltymus atpažinti kaip panašius į žiedadulkių alergeną.
Kodėl maistas organizmui tampa priešu?
Mokslininkai iki šiol neturi vieno atsakymo, kodėl imuninė sistema kartais nekenksmingą maistą palaiko grėsme. Viena evoliucinių prielaidų teigia, kad IgE tipo imuninis atsakas galėjo išsivystyti kaip apsauga nuo parazitų, nuodų ir kitų kenksmingų aplinkos veiksnių.
Tačiau šis aiškinimas neaprėpia visų šiuolaikinių alergijų atvejų.
Kita svarbi kryptis susijusi su anksčiau vadintąja higienos hipoteze. Dabar į ją žvelgiama plačiau – kaip į sumažėjusios mikroorganizmų įvairovės ir pakitusios mikrobiotos klausimą. Miestuose augantys vaikai susiduria su kitokia mikroorganizmų įvairove nei ankstesnės kartos, o tai gali veikti imuninės sistemos brendimą ir tolerancijos formavimąsi.
Svarbu ir tai, kaip maistas apdorojamas
Maisto apdorojimas gali pakeisti baltymų sandarą, tirpumą ir atsparumą virškinimui. Poveikis priklauso nuo konkretaus alergeno ir apdorojimo būdo.
Pavyzdžiui, skrudinant žemės riešutus vykstančios Majaro (Maillard) reakcijos gali pakeisti kai kurių alergizuojančių baltymų savybes.
A. Zabulionė atkreipia dėmesį ir į svarbų skirtumą: ne kiekviena nepageidaujama organizmo reakcija į maistą yra alergija.
„Maisto netoleravimas, pavyzdžiui, laktozės netoleravimas, apskritai nėra alergija – jis susijęs ne su imunine sistema, o su fermentų stoka“, – pažymi mokslininkė.
Kodėl žmonės į tą patį maistą reaguoja skirtingai?
Dažniausi maisto alergenai yra baltymai. Kai kurie jų atsparesni karščiui, virškinimui ar maisto perdirbimui, todėl išlieka pakankamai stabilūs, kad juos atpažintų imuninė sistema.
Tačiau alergeniškumą lemia ne vien baltymo savybės. Svarbūs žmogaus genai, žarnyno ir odos barjero būklė, mikrobiota bei kiti individualūs veiksniai. Todėl vienas žmogus tam tikrą maistą gali valgyti be jokių padarinių, o kitam net nedidelis jo kiekis gali sukelti stiprią alerginę reakciją.
Alkas.lt anksčiau išsamiau rašė ir apie alerginių reakcijų nustatymą bei kryžmines alergijas.
Požiūris į kūdikių mitybą pasikeitė
Anksčiau manyta, kad stipresnius alergenus, pavyzdžiui, kiaušinius ar riešutus, į vaikų mitybą geriau įtraukti kuo vėliau. Dabar požiūris keičiasi.
„Šiuolaikinėse gairėse neberekomenduojama profilaktiškai atidėlioti dažnų maisto alergenų įvedimo visiems kūdikiams. Kai kūdikis yra pasirengęs papildomam maitinimui, tam tikri produktai, pavyzdžiui, gerai termiškai apdorotas kiaušinis ar žemės riešutų produktai tinkama forma, gali būti įtraukiami laiku ir saugiai“, – teigia A. Zabulionė.
Šį požiūrį sustiprino 2015 m. paskelbtas LEAP tyrimas. Jis parodė, kad ankstyvas ir reguliarus žemės riešutų gaminių įtraukimas į didelės rizikos kūdikių mitybą reikšmingai sumažino alergijos žemės riešutams išsivystymo tikimybę.
Vis dėlto kūdikiams, sergantiems sunkia egzema ar jau turintiems nustatytų alergijų, dėl tokių maisto gaminių įtraukimo į mitybą reikėtų tartis su gydytoju.
Skirtinguose kraštuose – skirtingos alergijos
Maisto alergijų pobūdis įvairiuose pasaulio kraštuose skiriasi. Tam įtakos turi vietos mityba, aplinkoje esantys alergenai, žiedadulkių paplitimas, genetiniai veiksniai ir diagnostika.
Šiaurės ir Vidurio Europoje dažnai pasitaiko kryžminių reakcijų tarp beržų žiedadulkių ir obuolių ar lazdyno riešutų. Viduržemio jūros kraštuose daugiau dėmesio skiriama su persikais ir kitais erškėtinių šeimos vaisiais susijusiems alergenams. Kai kuriose Rytų Azijos šalyse reikšmingesnė grikių alergija.
Ar ateityje maistas galėtų būti mažiau alergizuojantis?
Maisto mokslo ir biotechnologijų srityse ieškoma būdų sukurti mažesnio alergeniškumo maistą arba geriau valdyti alergenų keliamą pavojų. Viena tyrimų krypčių – genų redagavimas ir molekulinė selekcija, kuriais siekiama sumažinti tam tikrų alergizuojančių baltymų kiekį žemės riešutuose, kviečiuose ar sojoje.
Tačiau tai nėra paprasta. Sumažinus vieno alergeno kiekį, gali išlikti kiti alergizuojantys baltymai.
Tiriama ir tikslioji fermentacija, kai mikroorganizmai pasitelkiami tam tikriems pieno ar kiaušinių baltymams gaminti nenaudojant gyvūninės kilmės žaliavų. Vis dėlto alergiškam žmogui toks baltymas nebūtinai bus saugus.
Jeigu jis tapatus natūraliam pieno ar kiaušinio baltymui, imuninė sistema vis tiek gali jį atpažinti. Todėl gaminys gali būti be laktozės ar gyvūninės žaliavos, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis tinkamas pieno ar kiaušinių baltymams alergiškam žmogui.
Universalaus būdo visiškai pašalinti alergenų pavojų iš maisto kol kas nėra. Pasak A. Zabulionės, svarbu tiksliai žinoti maisto sudėtį, baltymų stabilumą, apdorojimo poveikį, kryžminės taršos pavojų ir aiškiai apie tai pranešti vartotojui. Klinikinėje srityje svarbiausia tiksli diagnostika ir gydytojų alergologų individualiai parinktas gydymas.
Parengta pagal KTU pranešimą.
