2026 metų Nobelio literatūros premija paskirta kanadiečių poetei, eseistei, vertėjai ir antikinės literatūros tyrinėtojai Anai Karson (Anne Carson). Spalio 8 dieną paskelbtą sprendimą Vilniaus universiteto literatūrologė docentė Rūta Šlapkauskaitė laiko svarbiu ir dėl pačios poezijos vietos šiuolaikiniame pasaulyje.
Švedijos akademija rašytoją įvertino už drąsią, išradingą kūrybą, kuri plėtodama pokalbį su klasikine tradicija atveria naujas šiuolaikinės literatūros formas.
Premija poetei, permąstančiai klasikinį paveldą
R. Šlapkauskaitė primena, kad A. Karson pavardė tarp galimų Nobelio literatūros premijos laureatų minima jau daugelį metų. Vis dėlto ji pripažįsta, kad premijų skaičius niekada neprilygs vertų apdovanojimo rašytojų gausai.
„Nobelio premija yra aukščiausias literatūrinis pripažinimas, todėl mane labai džiugina, kad šįkart jis skirtas poetei. Poezijai surasti savo skaitytoją yra ypač sunku, juolab globalioje vartotojų rinkoje. Todėl džiugu, kad atsigręžta į šiuolaikinę poetę, kuri permąsto klasikinį literatūros ir kultūros paveldą“, – sako literatūrologė.
Šios mintys primena ir anksčiau Alkas.lt skelbtus svarstymus apie poeziją ir gyvenimą.
Poezija, kalbanti su praeitimi
Anos Karson kūryboje antikos mitai, senoji graikų literatūra ir anglų raštija susitinka su šiandienos patirtimis. Poetė pati verčia klasikinius tekstus ir juos naujai interpretuoja savo eilėse.
„Anne Carson yra ne tik poetė, bet ir vertėja, nuolat dirbanti su klasikine literatūros ir kultūros tradicija. Iš esmės visa jos poezija kalbasi su praeitimi“, – pasakoja R. Šlapkauskaitė.
Ypač iškalbingas 2019 metais pasirodęs kūrinys „Norma Jeane Baker of Troy“, kuriame susipina Euripido „Helenos“ ir Merilin Monro (Marilyn Monroe) gyvenimo istorijos. Sugretindama skirtingus laikus ir pasakojimus, A. Karson nagrinėja moters grožio sampratą ir visuomenės požiūrį į moterį.
„Poetų poetė“
Kanadoje A. Karson vadinama „poetų poete“. Jos eilės daugiasluoksnės, kupinos literatūrinių nuorodų, o poetinės formos neretai neįprastos.
„A. Carson nepaprastai išradingai perkuria poetines formas, tačiau dėl to jos poezija neretai tampa sunkiai suprantama paprastam skaitytojui. Kanadoje ji vadinama „poetų poete“ – jos kūrybą bene geriausiai supranta patys poetai“, – sako docentė.
Tačiau sudėtinga raiška neužgožia žmogui artimų dalykų. Poetė rašo apie meilę, geismą, netektį, atmintį, grožį, tikėjimą ir tapatybę. Šiuolaikinės poezijos svarbą primena ir Alkas.lt skelbtos žinios apie Maironio premiją.
Nuo ko pradėti pažintį su Ana Karson?
Lietuvių skaitytojams R. Šlapkauskaitė pataria pradėti nuo „Raudonos autobiografijos“ („Autobiography of Red“, 1998). Šią poezijos knygą, pristatomą kaip romaną, į lietuvių kalbą išvertė Aleksandra Bondarev (Alexandra Bondarev). 2021 metais ją išleido leidykla „Rara“.
Knyga padeda suprasti, kaip A. Karson naujai pasakoja antikos siužetus. „Raudonos autobiografijos“ tęsinys „Red Doc>“ pasirodė 2013 metais, tačiau į lietuvių kalbą dar neišverstas.
Tarp reikšmingų poetės knygų literatūrologė mini ir „Glass, Irony and God“ (1995) bei „Decreation“ (2005), kurioje susipina poezija, esė ir trumpoji proza.
Gyvas kultūros archyvas
Dar vienas išskirtinis A. Karson kūrybos bruožas – vaizdingumas ir artimas ryšys su tapyba bei skulptūra. Jos tekstuose svarbi ekfrazė – dailės kūrinio aprašymas ir jo prasmės atskleidimas literatūros priemonėmis.
„Jos poetinis žodis yra labai plastiškas, elastingas. Su kalba A. Carson dirba tarsi skulptorė“, – pastebi R. Šlapkauskaitė.
Pasak docentės, senųjų tekstų pažinimas padeda skaitytojui atverti gilesnius šios poezijos prasmės sluoksnius. Ji tikisi, kad Nobelio premija paskatins ir daugiau lietuvių skaitytojų atrasti Anos Karson kūrybą.
„Drįsčiau daryti prielaidą, kad Nobelio komitetas įvertino ir tai, jog A. Carson poezija leidžia kultūros tradicijai išlikti gyvai. Jos kūryboje kultūrinis archyvas kvėpuoja“, – apibendrina R. Šlapkauskaitė.
Parengta pagal Vilniaus universiteto pranešimą spaudai.













