Spalio 6 d. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje vykusiame iškilmingame Senato posėdyje garbės daktaro vardas suteiktas žymiam lietuvių fizikui, profesoriui Sauliui Juodkaziui. Daugiau kaip dešimtmetį Japonijoje dirbęs, o pastaruosius septyniolika metų Australijoje mokslinius tyrimus atliekantis profesorius pabrėžia, kad ryšys su Lietuva jam niekada nenutrūko.
„Europos universitetai garbės daktaro vardų į kairę ir dešinę nedalina. Jeigu jau jis tau suteiktas, vadinasi, savo karjeroje šį tą nuveikei“, – šypsosi mokslininkas.
Šiuo metu Svinberno technologijos universiteto Australijoje Mikrofotonikos centre dirbantis profesorius aktyviai bendradarbiauja su VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centru, prisideda prie bendrų mokslinių tyrimų ir jaunųjų Lietuvos mokslininkų ugdymo.
Kelias į mokslą prasidėjo Lietuvoje
Saulius Juodkazis pasakoja, kad pasirinkti mokslininko kelią jį paskatino domėjimasis tiksliaisiais mokslais. Mokykloje jam ypač gerai sekėsi matematika, tačiau studijoms pasirinko fiziką.
„Mano tėvai patys buvo mokslininkai, bet manęs niekada niekur specialiai nebandė nukreipti. Leido pasirinkti ir apsispręsti pačiam. Todėl ir nuėjau ten, kur man buvo įdomiausia“, – prisimena profesorius.
Jo studijų metai sutapo su didelėmis permainomis Lietuvoje. Teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje, išgyventi nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį ir pasinaudoti naujai atsivėrusiomis galimybėmis studijuoti užsienyje.
Profesorius su dėkingumu prisimena Vilniaus universiteto dėstytojus Julijoną Joną Kaladę, Viktorą Šugurovą, taip pat savo mokslinius vadovus Juozą Vaitkų ir Mindaugą Petrauską.
Būtent jų paskatintas jis išvyko į Prancūziją, kur dalyvavo bendrose Vilniaus ir Liono universitetų doktorantūros studijose.
Jo disertacija „Plonų sluoksnių optinės savybės“ tapo pirmąja Lietuvoje, apginta iš karto dviejuose universitetuose – Vilniaus ir Liono.
Japonijoje – daugiau lazerių nei visose Baltijos šalyse
Baigęs doktorantūros studijas S. Juodkazis sulaukė pasiūlymo dirbti Tokušimos universitete Japonijoje.
Sprendimas išvykti į tolimą šalį nebuvo lengvas. Šeima augino vaikus, vyresniajam sūnui kaip tik reikėjo pradėti lankyti mokyklą. Vis dėlto noras išbandyti savo jėgas pasauliniame moksle nugalėjo abejones.
„Pasitaikė galimybė dirbti modernioje šalyje. Tokios progos dažnai nepasitaiko“, – prisimena profesorius.
Japonijoje jis praleido daugiau kaip dešimtmetį, dirbo Tokušimos ir Hokaido universitetuose.
Ten atsivėrusios mokslinių tyrimų galimybės gerokai skyrėsi nuo tuometinių Lietuvos sąlygų. Pasak profesoriaus, vienoje Japonijos laboratorijoje jis rado daugiau lazerių, negu jų tuo metu buvo visose Baltijos šalyse kartu sudėjus.
Japonijoje S. Juodkazis tapo asocijuotuoju profesoriumi, tačiau ilgainiui panorėjo imtis naujų mokslinių sumanymų ir savarankiškai plėtoti tyrimų kryptis.
Australijoje – naujos kartos nanotechnologijos
Prieš septyniolika metų profesorius sulaukė pasiūlymo Australijoje kurti nanotechnologijų tyrimų centrą.
Taip jis atsidūrė Svinberno technologijos universiteto Mikrofotonikos centre, kuriame iki šiol plėtoja pažangius lazerinių technologijų ir nanostruktūrų tyrimus.
Vienas svarbiausių jo darbų – itin trumpus, femtosekundinius šviesos impulsus skleidžiančių lazerių panaudojimas trimačiams mikroskopiniams dariniams kurti.
„Mūsų tikslas visada buvo kurti naujos kartos, nanoskalės prietaisus“, – sako profesorius.
Šie tyrimai atveria naujų galimybių medicinoje, energetikoje ir kitose srityse. Ateityje kuriamos technologijos galėtų padėti gydyti vėžiu sergančius žmones ir spręsti energetikos problemas.
Ryšys su Lietuvos mokslininkais nenutrūko
Nors Australijoje S. Juodkazis gyvena ir dirba jau daugelį metų, moksliniai ryšiai su Lietuva išliko glaudūs.
Kartu su Vilniaus universiteto tyrėjais jis paskelbė daug bendrų mokslinių straipsnių, dalyvauja tarptautiniuose mokslinių tyrimų darbuose, padeda pritraukti lėšų iš prestižinių mokslo fondų.
Tarp Lietuvos ir Australijos vyksta studentų bei mokslininkų mainai. Profesoriaus pagalba jauniesiems tyrėjams ypač vertinama VU Fizikos fakultete.
Šis bendradarbiavimas prisidėjo prie Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų stiprėjimo lazerinių technologijų, mikrostruktūrų ir nanostruktūrų kūrimo srityse.
„Lietuva tikrai stipri. Turime daug talentingų specialistų, jie naudoja pačią moderniausią įrangą. Jaučiuosi naudingas Lietuvai ir čia. Galiu prisidėti savo ryšiais, savo pagalba“, – pabrėžia profesorius.
Prie pažangios mokslo aplinkos Lietuvoje kūrimo prisideda ir kiti VU Fizikos fakulteto mokslininkų tyrimai.
Sugrįžęs į Vilnių jaučiasi lyg niekur nebūtų išvykęs
Mokslininkui Lietuva išlieka ne tik gimtinė, bet ir vieta, su kuria jį sieja artimi žmonės, jaunystės prisiminimai ir bendri išgyvenimai.
„O kai grįžtu čia, visada jaučiuosi taip, lyg nelabai ir buvau išvykęs. Pati aplinka tokia suprantama, artima. Vilniuje einu gatve ir viską atsimenu“, – pasakoja S. Juodkazis.
Ypač brangūs jam 1991-ųjų prisiminimai.
„Grįžęs visada paskambinu savo draugui Arūnui ir sakau: susitinkam poste, kur buvome 1991-aisiais. Ir abu žinome, kur turime būti“, – sako naujasis Vilniaus universiteto garbės daktaras.
Jo gyvenimo kelias liudija, kad net ir tūkstančiai kilometrų, skiriantys Lietuvą nuo Australijos, nėra kliūtis puoselėti ryšį su gimtine ir prisidėti prie jos mokslo pažangos.
Parengta pagal Vilniaus universiteto pranešimą
