Ką daryti, jei kamuoja alergija?

Ašaroja akys, paburko nosis, kamuoja kosulys, o gal tiesiog jaučiate silpnumą? Tai – ženklas, kad prasidėjo alergijų metas. Dauguma alergiškų žmonių būtent pavasarį pajunta pirmuosius šios ligos požymius. Pasak vaistininkės Elvyros Ramaškienės, patarimų, kaip sumažinti alergijos sukeliamus nepatogumus, žmonės vaistinėse pradeda teirautis jau nuo kovo mėnesio pradžios.Vaistininkė primena, kad alergijos skirstomos pagal tam tikras rūšis. „Pirmiausia išskirčiau įkvepiamąją alergiją, kai įkvėpus tam tikrų medžiagų pasireiškia alerginis rinitas (sloga – red. past.), ašarojimas, bronchinė astma. Kita itin dažnai pasitaikanti alergijos rūšis – odos alergija, pasireiškianti išbėrimais, niežuliu; taip pat gali išsivystyti alerginis kontaktinis dermatitas ar egzema. Nemažą dalį žmonių kankina ir alergija maistui, kai žmogaus imuninė sistema gamina antikūnus tam tikrai maisto rūšiai“, – sako E. Ramaškienė.

Jos teigimu, visos alergijos rūšys yra pavojingos, tačiau pačios pavojingiausios yra tos, kurias sukelia vabzdžių įkandimai. „Įgėlus bitei ar kitam vabzdžiui, alerginė reakcija vyksta greitai, jau po kelių minučių ima niežėti kūną, atsiranda dilgėlinė, kartais patinsta oda, juntamas karštis, krečia šaltis, siaurėja bronchų spindis, dūstama, krinta kraujospūdis. Kritiniais atvejais įvyksta anafilaksinis šokas, kuris yra pavojingas gyvybei. Net ir nealergiškiems žmonėms vabzdžių įkandimai gali būti pavojingi“, – pabrėžia E. Ramaškienė.

Farmacininkė primena, kad žmogus gali būti alergiškas ir dviems veiksniams iš karto, pavyzdžiui, maisto produktui ir žiedadulkėms. Svarbu pasitikrinti ir žinoti, kokia alergija kamuoja, ir gydytojui padedant išsirinkti tinkamus vaistus.

Stiprinkite imuninę sistemą

Manoma, kad alergijų plitimui įtakos turi tiek oro užterštumas, kuris dažniausiai sukelia alerginę astmą, tiek ir per daug sterili aplinka. Žmogaus organizmo reakcija alergijoms ir kitoms autoimuninėms ligoms didėja ir vėlesniais gyvenimo etapais.

„Alergija – tai organizmo imuninės sistemos reakcija į organizmą patekusį alergeną. Jeigu žmogaus imuninė sistema yra susilpnėjusi, organizmas sunkiau neutralizuoja ir pašalina į jį patekusius antikūnus. Antikūnai gali pažeisti arterijų sieneles, kepenis, inkstus, sąnarius ar smegenis. Kadangi alerginė reakcija sueikvoja nemažai energijos, žmonės neretai gali jaustis nusilpę“, – aiškina farmacijos specialistė.

Alergiškiems žmonėms vaistininkė pataria nuolat stiprinti imunitetą tam tikrais vitaminais ir maisto papildais. Tinkamiausi yra omega-3, vitaminas D ir įvairūs B grupės vitaminai.

Svarbi aplinka

Yra nemažai vaistų, skirtų padėti kenčiantiems nuo alergijos. Geriamieji naujos kartos antihistamininiai vaistai dažniausiai tinka tiek kvėpavimo, tiek maisto ar odos alerginėms reakcijoms malšinti. Jie sukelia mažiau šalutinių poveikių nei senos kartos vaistai ir pirmuosius galima vartoti tol, kol aplinkoje yra alergenų. Tačiau, kovojant su alergija, vaistininkė pataria pasikliauti ne tik vaistais, bet ir profilaktinėmis priemonėmis.

„Žydint pavojingiems augalams rekomenduočiau nevažiuoti ten, kur jų daug, nedirbti lauko darbų, važiuojant automobiliu užsidaryti langus. Grįžus iš lauko patariama persirengti, nusiprausti, išplauti nosį jūros vandeniu ar izotoniniu tirpalu, patalpas dažnai drėkinti“, – teigia vaistininkė.

Jei jus kamuoja alergija maistui, stenkitės nevartoti konservantų, atidžiai skaitykite etiketes. Jei esate alergiški dulkėms, rekomenduojama patalynę ir čiužinius įvilkti į sintetinius užvalkalus, vėdinti juos tiesioginiuose saulės spinduliuose ne trumpiau nei 6 valandas ir skalbti karštesniame nei 60 °C temperatūros vandenyje.