Pasaulyje per metus nustatoma apie 90 milijonų naujų kontaktinio dermatito atvejų. Kontaktinis dermatitas – uždegiminė odos reakcija, kurią sukelia tiesioginis kontaktas su dirginančiomis ar alergizuojančiomis medžiagomis.
Tai dažna odos problema, sukelianti nemalonų pojūtį ir galinti sukelti rimtų komplikacijų. Ši liga yra viena dažniausių profesinių odos ligų. Europos tyrimai rodo, kad su kontaktine alergija susiduria apie 20 proc. gyventojų, o Lietuvoje ši būklė sudaro 10–15 proc. visų dermatologinių susirgimų.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centre apsilankęs Tomas dalijasi savo patirtimi: „Atrodė, kad niekas negali sugadinti mano ramios dienos sode. Tačiau kelias valandas pasidarbavęs su naujomis sodo pirštinėmis, rankas pradėjo niežėti, jos ėmė rausti, oda degti. Netrukus supratau, kad tai ne paprastas sudirginimas, bet rimtesnė problema.“
Kokie požymiai rodo kontaktinį dermatitą?
Dažniausi kontaktinio dermatito požymiai yra odos paraudimas, niežėjimas, bėrimai, skausmingos reakcijos. Šie simptomai gali atsirasti dėl kontakto su cheminėmis medžiagomis, kosmetikos gaminiais, tam tikrais metalais ar net augalais. Jei problema nėra laiku nustatoma, ji gali virsti lėtine egzema, antrinėmis infekcijomis arba net odos pažeidimais.
„Kasdien į mūsų centrą kreipiasi žmonės, kuriuos kamuoja įvairūs kontaktinio dermatito požymiai. Kontaktinis dermatitas gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, ypač jeigu nėra greitai nustatomas sukėlėjas. Mūsų Alergologijos centre dirbančių specialistų tikslas – ne tik nustatyti problemą, bet ir padėti pacientams rasti sprendimus, kaip jos išvengti ateityje“, – teigia Alergologijos centro vedėja Miglė Kuprienė.
Kontaktinio dermatito tipai
Kontaktinis dermatitas skirstomas į dvi pagrindines formas – iritacinį ir alerginį kontaktinius dermatitus, „Iritacinis kontaktinis dermatitas atsiranda dėl stiprių dirginančių medžiagų, tokių kaip valikliai, tirpikliai ar rūgštys. Jis gali paveikti bet ką, nepriklausomai nuo imuninės sistemos jautrumo. O alerginis kontaktinis dermatitas išsivysto, kai kūno imuninė sistema reaguoja į konkretų alergeną. Dažniausiai pasitaikantys alergenai: metalai (nikelis, chromas, kobaltas), tam tikri kosmetikos ingredientai ir augalinės kilmės medžiagos“, – vardija gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė.
Pasak mokslinių tyrimų, maždaug 30-40 proc. kontaktinio dermatito atvejų susiję su darbo aplinka. Dažnai jis dar vadinamas „profesiniu dermatitu“, kuris ypač paplitęs tarp medicinos personalo, kirpėjų, statybininkų ir valymo paslaugų darbuotojų. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros darbuotojai dažnai patiria reakcijas į lateksą ar dezinfekavimo priemones, o statybų sektoriuje odą pažeidžia cemento turinčios medžiagos. Pasaulio statistika rodo, kad 60 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų bent kartą per karjerą patiria kontaktinį dermatitą, o tarp kirpėjų šis skaičius siekia net 80 proc.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centre alerginis kontaktinis dermatitas vaikams ir suaugusiems diagnozuojamas odos lopo testais. Šis metodas leidžia tiksliai bei gana greitai nustatyti alergenus ir padeda pacientams išvengti pasikartojančių reakcijų. Testai dažniausiai atliekami ant viršutinės nugaros dalies ar žastų, o galutiniai rezultatai įvertinami po 72–96 valandų.
Naujausi tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos alerginio kontaktinio dermatito vystymuisi. Tam tikri genai, atsakingi už odos barjero funkciją, gali padaryti žmogaus odą jautresnę alergenams.
Svarbiausias gydymo principas – vengti nustatytų alergenų ir tinkamai prižiūrėti odą
Alergologijos centro vedėja Miglė Kuprienė pabrėžia: „Žmonės turi žinoti ne tik savo alergenus, galimas reakcijas į juos, bet ir išmokti skaityti etiketes. Be to, būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones. Tam, kad būtų galima išvengti alerginių reakcijų, reikia naudoti apsaugines pirštines ar specialius kremus dirbant su cheminėmis medžiagomis, rinktis hipoalerginius kosmetikos produktus, vengti gaminių su stipriais kvapikliais ir konservantais, o po kontakto su galimais alergenais kruopščiai plauti rankas ir drėkinti odą.“
Tyrimai rodo, kad tinkamai supažindinti žmonės gali sumažinti ligos atkryčių skaičių net iki 50 procentų, todėl labai svarbu laiku atpažinti ligą ir imtis veiksmingų priemonių, kad būtų išvengta lėtinių odos pažeidimų bei pagerinta gyvenimo kokybė. Laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas padeda išvengti rimtų komplikacijų bei užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Tad reikia nepamiršti stebėti savo odą ir imtis prevencinių priemonių vos atsiradus pirmiesiems požymiams.
Faktai apie kontaktinį dermatitą
Žmogaus aplinkoje yra daugybė įvairiausių cheminių junginių, iš kurių apie 5000 gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad mažiau nei 30 cheminių medžiagų sukelia iki 80 proc. visų alerginių kontaktinių dermatitų. Tuo remiantis sudarytos bazinės standartizuotų cheminių alergenų, kurie naudojami atliekant lopo testus, serijos.
Alerginis kontaktinis dermatitas gali atsirasti nepriklausomai nuo amžiaus. Vaikai įsijautrina tiems patiems alergenams kaip ir suaugusieji, tik dėl savo amžiaus kontaktuoja su mažesniu jų spektru.
Moterys serga alerginiu kontaktiniu dermatitu 2–3 kartus dažniau nei vyrai, nes dažniau naudoja kosmetikos priemones ir namų valymo produktus.
Dažniausias alerginis metalas yra nikelis – net 10 proc. moterų yra jam alergiškos.
Kai kurie natūralūs gaminiai, tokie kaip eteriniai aliejai, irgi gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą.
Ilgalaikis kontaktinis dermatitas gali sukelti odos sustorėjimą ir įtrūkimus, kurie tampa jautrūs infekcijoms.
