Vaistininkai pastebi, kad rugsėjui įpusėjus į vaistines plūstelėjo sloga, kosuliu ir galvos skausmais besiskundžiantys klientai. Ypač padidėjo vaikų iki penkerių metų ir 20–40 metų suaugusiųjų sergamumas.

Nors peršalimo ligos tokiu metu yra įprastas reiškinys, jų išvengti vis dėlto galima, o tinkamas organizmo paruošimas gali padėti greičiau pasveikti susirgus bei apsaugoti nuo pavojingų sveikatai komplikacijų.

Kada peršalimas tampa rimta liga?

Peršalimas – tai viršutinių kvėpavimo takų liga, kurią gali sukelti bakterijos arba virusai. Peršalimas dažniau kamuoja rudenį, pavasarį, kai nepastovus oras. Anot vaistininkės Šarūnės Borkertės, pats peršalimas nėra pavojingas, tačiau labai svarbu nepražiopsoti pavojingos ribos, kai jis komplikuojasi. „Prasidėjęs čiaudulys, sloga, kosulys gali komplikuotis į pūlingą anginą, kvėpavimo takų sutrikimus – bronchitą ar plaučių uždegimą. Jei tris paras laikosi didesnė nei 38 laipsnių temperatūra ir su ja nebesusitvarkome, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – sako vaistininkė.

Peršalimą išduoda čiaudulys, sloga, paburkusi nosies gleivinė, sunku per nosį kvėpuoti, atsiranda gerklės skausmas arba gerklinis kosulys be sekreto ir karkalų. Pasak vaistininkės, prieš pradedant gydymą, svarbu išsiaiškinti, kokie simptomai ir kokiu metu atsiranda. „Žmogaus visuomet teiraujamės, ar yra kosulys, ar jis atsiranda dienos metu – nesvarbu, ar pavalgius, ar ne, nes galime įtarti ir gretutines ligas, pavyzdžiui, įvairius skrandžio uždegimus. Jei kosulys kankina ne tik naktį, bet ir dieną, žmogus sloguoja, čiaudi, jam skauda galvą ir yra kelios dalys temperatūros, tuomet galime įtarti, kad tai – peršalimas“, – sako Š. Borkertė.

Peršalus patariama gerti daug skysčių, arbatų nuo peršalimo arba kito šilto gėrimo, taip pat vartoti čiulpiamų pastilių ar purškalą gerklei. Jei užgulusi nosis, rekomenduojama jūros vandeniu praplauti nosies gleivinę, kad neužsistovėtų bakterijos: jei stipresnė sloga – stipresnį, hipertoninį, jeigu lengvesnė sloga – paprastą, izotoninį jūros vandenį. Jei labai sunku kvėpuoti, galima vartoti nosies lašus, tačiau ne ilgiau nei dešimt dienų.

Svarbu, jei gydotės patys

Vaistininkės teigimu, patiems peršalimą galima gydytis tik jei organizmas nėra linkęs į komplikacijas. „Pagrindinė priemonė – gausus skysčių vartojimas, nes su šlapimu pasišalina visos bakterijos. Prikimus labai veiksminga priemonė yra garai, inhaliacijos su druska, sodos ar natrio chlorido tirpalu“, – pataria rūpestinga vaistininkė, primindama gerti čiobrelių, liepų, medetkų, ramunėlių arbatas. Jei yra kosulys, galima gerti ir sudėtines arbatas nuo peršalimo – šios ypač patinka vaikams, nes yra skanesnės.

Vaistininkė sako, kad peršalus saugiausia vartoti paracetamolį. Renkantis sudėtinius vaistus nuo peršalimo, kurių sudėtyje dažnai būna kosulį slopinančių medžiagų, būtina stebėti, ar sausas kosulys nepereina į drėgną: tokiu atveju vartojant sudėtinius vaistus kyla rizika uždaryti infekciją organizmo viduje. Jei kosulys drėgnas, atsikosėjimą būtina skatinti, kad valytųsi plaučiai.

Sudėtinių vaistų nuo peršalimo nepatariame vartoti ilgiau nei 3–4 dienas, o vaistų vartojimo dažnumas priklauso nuo to, kiek jų sudėtyje yra paracetamolio – kuo jo daugiau, tuo vaistų vartoti reikia mažiau, paprastai 1–3 kartus per dieną. Norint užtikrinti vaistų suderinamumą, atėjus į vaistinę vaistų, vaistininkui reikėtų pasisakyti, jei turite rimtų kepenų pažeidimų, vartojate vaistus kraujospūdžiui reguliuoti ar sergate bronchine astma.

Galima užbėgti už akių

Vaistininkė Š. Borkertė sako, kad efektyviausios priemonės, norint išvengti peršalimo, yra organizmo grūdinimas ir pakankamas vitamino C vartojimas. Taip pat ypatingai svarbu valgyti daug vaisių ir daržovių bei palaikyti sveiką žarnyną, nes tuomet organizmas kur kas aktyviau kovoja su visomis bakterijomis ir kimbančiomis infekcijomis. „Artėjant peršalimo ligų sezonui, rekomenduoju pavartoti gerųjų bakterijų žarnynui. Nors žarnynas ir peršalimas gali pasirodyti mažai susiję dalykai, tai ne mažiau svarbu nei imuniteto stiprinimas. Susirgus gydytojai dažnai paskiria antibiotikus, kurie naikina tiek blogąsias, tiek gerąsias bakterijas. Tinkamai paruošus žarnyną, organizmas bus geriau pasiruošęs kovoti ir su bakterijomis, ir sumažinti neigiamą antibiotikų poveikį“, – sako vaistininkė.

Norint išvengti nemalonių peršalimo ligų, taip pat labai svarbu dėvėti natūralius, medvilninius drabužius, kurie pralaidūs kūno šilumai, gerai sugeria drėgmę ir lengvai ją išgarina, nesukelia kūno ir odos pokyčių. Esant vėsesniam orui reikėtų nepamiršti, kad kaklas turėtų būti pridengtas aukštesne apykakle ar šiltesniu šaliku, tačiau nereikia rengtis per šiltai – neturime sukaisti, nes tuomet tikimybė peršalti padidėja net ir pučiant lengvam vėjeliui.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS