Statistika baugina – 20 procentų pasaulio žmonių yra alergiški. Šiaulių universitete viešėję pasaulio aerobiologijos srities mokslininkai prof. dr. Karmen Galan (Carmen Galan) ir prof. dr. Džiuzepė Frengueli (Giuseppe Frenguelli) išskirtiniame interviu „Šiaulių kraštui“ pasakojo apie alergenų paplitimą.
Universitete vyko aerobiologijos pažangos kursai
Rugpjūčio 16-22 dienomis Šiaulių universitete ir Lietuvoje pirmą kartą vyko Pasauliniai aerobiologijos pažangos kursai bei viešėjo garsūs aerobiologijos srities mokslininkai. Tarptautinės aerobiologų asociacijos (IAA) pastangomis organizuojami kursai nuo 1994 metų kas ketverius metus rengiami vis kitoje šalyje.
Išskirtines aerobiologijos mokslo temas tyrinėja Ispanijos Kordobos universiteto Biologijos katedros profesorė, Ispanijos aerobiologijos tinklo vadovė, tarptautinio mokslo žurnalo „Aerobiologia“ vyriausioji redaktorė, viena iš pagrindinių ekspertų aerobiologijos srityje, atsakinga už Europos aerobiologijos duomenų kokybę, prof. dr. K. Galan.
Italijos Perudžos universiteto Žemės ūkio, maisto ir aplinkos mokslų katedros profesoriaus Dž. Frengueli mokslinės sritys apima aplinkos kokybės tyrimus, susijusius su oro taršos ir žiedadulkių sąveikomis, alergeniškumo stiprėjimu ir užterštų biologinių dalelių poveikiu sveikatai.
Abu mokslininkai ketverius metusbuvo pasaulinės aerobiologų asociacijos prezidentai. Dėl alergijos kasmet kenčia vis daugiau žmonių, apie tai „Šiaulių kraštas“ ir kalbėjosi su mokslininkais.
Alergijas lemia civilizacija
– Kaip skiriasi alergijos skirtingose šalyse, regionuose?
Dž. Frengueli: – Jūsų kraštuose daug beržų, todėl suprantama, kodėl kolegos dirba aerobiologijos srityje. Beržų žiedadulkės – vienos labiausiai alergizuojančių Šiaurės Europoje. Beržai čia auga ne tik natūraliai, bet ir sodinami šalia kelių, parkuose ar prie gyvenamųjų namų.
Alergiją sukelia daugybė skirtingų augalų. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione neauginame daug beržų, bet yra alergijų, kurias sukelia žolės ar alyvmedžių žiedadulkės. Kaip ir Lietuvoje, mūsų regione alerginių žiedadulkių gausa ir įvairovė yra nulemta daugybės veiksnių: metų laiko, temperatūros, drėgmės ir kt.
– Kodėl alergiškų žmonių pasaulyje daugėja?
DŽ. Frengueli: – Alerginių ligų kasmet ypač daugėja Europoje, nes didėja alergenų kiekis. Alergijas sukelia skirtingos priežastys, tačiau viena svarbiausių – itin aukštas gamtos ir atmosferos užterštumo lygis. Jį sukelia civilizacija: pramonė, intensyvus eismas, mityba.
Transportas yra viena pagrindinių priežasčių, kadangi daugiau alergiškų žmonių pažymima tarp tų, kurie gyvena miestuose.
K. Galan: – Dar viena hipotezė dėl CO2, t. y. anglies dioksido, padidėjimo, kuris svarbus augalų fotosintezei. Esant daugiau anglies dioksido augalai sparčiau auga, subrandina daugiau žiedadulkių, todėl daugiau jų pasklinda ore ir žiedadulkių alergenams jautrūs asmenys dažniau serga alergija.
Kitas svarbus veiksnys – kylanti aplinkos temperatūra. Per paskutinius dešimt metų vidutinė temperatūra pakilo apie vienu laipsniu. Toks reiškinys ilgina augalų augimo laiką, veikia žiedadulkių gamybą, ilgina žiedadulkių sklaidos ore periodą, ir alergiški asmenys priversti keisti savo kasdienybę.
Dž. Frengueli: – Augalai prieš dešimt metų buvo tokie pat, kodėl dabar tai sukelia daugiau alergijų? Galbūt žmonės tapo jautresni. Esame veikiami streso dėl užterštumo, kitų priežasčių, todėl imuninė sistema lengviau pažeodžiama. Žmonės yra aktyvesni nei praeityje. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra alergiški iki 60 metų, vėliau jautrumas žiedadulkių alergenams silpnėja.
Kartais žiedadulkės, susidūrusios su tarša ore (ypač dyzelio dalelėmis, organiniais junginiais), modifikuojasi, keičiasi jų sudėtis. Šios naujos, gamtoje nebūdingos struktūros gali sukelti alergines reakcijas.
K. Galan: – Esame linkę kurti daug švaresnę, net sterilią aplinką nei anksčiau. Vaikystėje imuninė sistema „mokosi“ reaguoti į bakterijas ir virusus, o kai aplinkoje pernelyg švaru, nėra iš ko mokytis. Todėl atsiranda daugiau vaikų, alergiškų naminiams gyvūnams – šunims, katėms. Kartais tėvai turi leisti vaikams pabučiuoti šunį, palaižyti žemę.
20 procentų žmonių – alergiški
– Kuo užsiima mokslininkai aerobiologai, siekdami sumažinti alergijas?
Dž. Frengueli: – Dėl bendradarbiavimo tarp biologų ir gydytojų alergologų pastarąjį dešimtmetį mokslininkai sukaupė daug naujų žinių. Turime daug medžiagos apie augalus, jų vegetaciją, todėl kartu su alergologais galime naujai įvertinti alergiją.
Kartais alergologai nežino konkretaus alergiją sukeliančio žiedadulkių šaltinio. Padėtis keičiasi kas keleri metai, nes atsiranda naujų augalų ir alergijų, kurių nežinojome anksčiau.
Alergologijos studijavimas svarbus ne tik dėl alergijos, bet ir dėl ekologijos. Tai kompleksinis mokslas – galime gauti naudingų žinių žemdirbystei ar aplinkos apsaugai.
– Pagal liūdnus spėjimus ateityje visi žmonės bus kam nors alergiški?
Dž. Frengueli: – Labai tikimės, kad ne. Dabar 20 procentų planetos žmonių populiacijos yra alergiški. Tikimės, kad šis procentas yra riba, nebekils aukščiau.
– Kaip gyventi su alergija, kad ji kuo mažiau veiktų gyvenimo kokybę?
Dž. Frengueli: – Pavyzdžiui, aš pats esu alergiškas žolėms. Italijoje žydėjimo ir žiedadulkių sezonas yra gegužę. Tuo metu tebevyksta studijos universitete, man neįmanoma nedirbti, todėl vartoju vaistus. Alergija veikia gyvenimo kokybę, dienos planus.
Alergija maistui didėja daugelyje šalių. Viena iš problemų, su kuria susiduria sergantieji šienlige – kryžminės žiedadulkių ir maisto gaminių reakcijos. Pavyzdžiui, suvalgęs obuolį žmogus patiria tuos pačius simptomus, kaip susidurdamas su žydinčių beržų žiedadulkėmis.
– Ar įmanoma ką nors pakeisti, sumažinti alergijų kiekį?
Dž. Frengueli: – Galima keisti žemės panaudojimą. Pavyzdžiui, sodinant dekoratyvinius medžius reikėtų žinoti, kurios rūšies medžiai skleidžia alergeniškas žiedadulkes. Jų nesodinti per daug.
Viena iš vyraujančių alergijų centrinėje Europoje kyla dėl ambrozijos augalo. Jo paplitimą suvaldyti nelengva. Svarbu tobulinti medicininą, vakcinas, kurios palengvintų alergijos pasireiškimus.
Alergiški žmonės turėtų stebėti informaciją apie žiedadulkių aktyvumą ore ir organizuoti savo gyvenimą, darbą, poilsį taip, kad kuo mažiau su jomis susidurtų. Tai – kaip orų prognozė: jei matote, kad rytoj pranašaujamas lietus, pasiimate skėtį.
K. Galan: – Viliuosi, kad šalių vyriausybės vis labiau įsiklauso į mokslininkų tyrinėjimus, atsižvelgia į pasiūlymus žaliosiose zonose nesodinti vienos rūšies augalų, kurie sukelia didžiausias alergijas. Jei politikai keis savo veiksmus šiuo atžvilgiu, padėtis gali pagerėti. Apie tai labai svarbu kalbėti.
Anksčiau mokslininkai su savo tyrinėjimais buvo užsidarę akademiniame pasaulyje, dabar stengiamės perduoti žinias. Dalintis savo darbo vaisiais – svarbiausias mūsų uždavinys.
