Ruduo įsibėgėja, o kartu su lietumi bei dargana sparčiai auga ir peršalimo ligų pavojus. Sloga ir kosulys – dažniausi šaltojo meto palydovai, tačiau medikai įspėja ir apie kur kas didesnes problemas galintį sukelti gripą. Todėl specialistai ragina užkirsti jam kelią, kol epidemija dar neįsisiautėjo. Juolab kad susirgus gripu kenčia ne tik sveikata, bet ir piniginė.
Kiek kainuoja vaistai?
Neretai eilės vaistinėse praneša apie sezoninių ligų pradžią šalyje. Būtent vaistinė – ta vieta, kurioje apsilanko pirmuosius peršalimo simptomus pajutę ligoniai. Anot vaistininkės Raimondos Tamelytės, kol kas ryškaus gripo siautėjimo nepastebima, tačiau dėl peršalimo simptomų užsukančių į vaistinę klientų kasdien vis daugėja.
Kiek kainuoja vaistai nuo gripo? R. Tamelytė išskiria dvi grupes: preparatai, skirti imunitetui stiprinti, ir medikamentai, skirti ligai gydyti. „Jei kalbame tik apie imuniteto stiprinimą, kai patariame maisto papildus ir profilaktines priemones, tai toks vaistų krepšelis vidutiniškai atsieina apie 20 eurų. Ligos metu krepšelio kaina auga, nes reikia pirkti ne tik papildus ar vitaminus, bet ir vaistus. Vaistai nuo gerklės skausmo kainuoja nuo 3 iki 9 eurų, vaistai slogai gydyti – nuo 3 iki 11 eurų, kosuliui mažinti – 3–8 eurai. Kainos atrodo ne itin didelės, tačiau paprastai vieno vaisto neužtenka, reikia kelių, todėl susumavus gauname išties nemažą sumą. Iš asmeninės patirties galiu teigti, kad tuomet kaina šokteli mažiausiai iki 30 eurų. Paprastai žmonės pirmiausiai skuba pirkti kompleksinius preparatus nuo peršalimo simptomų, kurių kaina svyruoja maždaug nuo 5 iki 8 eurų. Vien antivirusinių preparatų kaina gali siekti daugiau nei 25 eurus, o gripo komplikacijų atveju, kai gydytojai skiria antibiotikus, gydymo kaina išauga dar labiau. Antibiotikai, skirti viršutinių kvėpavimų takų gydymui, atsieina apie 10 eurų, bet sunkesnei ligai įveikti skirtų antibiotikų kaina gali siekti 20 eurų ir daugiau “, – pasakoja vaistininkė.
Kiek kainuoja nedirbti?
Statistikos departamento duomenimis, pusė šalies dirbančiųjų „į rankas“ gauna ne daugiau kaip 500 eurų. Sergant įprastomis peršalimo ligomis iš karto tektų atsisveikinti su mažiausiai 20–30 eurų, o užsikrėtus gripu vien vaistams gali tekti paaukoti dar tiek pat. Asmeninį biudžetą sumažinti gali ir priverstinės „atostogos“, jei dėl ligos tektų darbdavio prašyti nedarbingumo. „Sodros“ duomenimis, už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys – išmoka negali būti mažesnė negu 80 proc. ir ne didesnė kaip 100 proc. vidutinio gavėjo darbo užmokesčio. Toliau, nuo trečiosios ligos dienos, 80 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką moka „Sodra“.
Tarkime, kad 500 eurų „į rankas“ gaunantis darbuotojas susirgo gripu ir iškart kreipėsi į gydytoją, kuris jam skyrė 10 dienų gydymą ir nedarbingumo lapelį. Už pirmąsias dvi ligos dienas darbdavys jam išmokėjo 100 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio, tad be dviejų savaitgalio dienų darbuotojas į darbą neatvyks 6 dienas, už kurias jis gaus 80 proc. dydžio kompensaciją iš „Sodros“, vadinasi, „praras“ dar apie 30 eurų. Dar didesnes sumas dėl ligos „praranda“ tie, kurių atlyginimas didesnis – dėl taikomų maksimalios ligos išmokos lubų, darbuotojas gali prarasti ir 30 eurų per dieną.
Kiek kainuoja skiepai?
Pasak medikų, skiepai – patikimiausia, saugiausia ir… pigiausia apsauga nuo gripo. „Išvengti ligos visuomet pigiau, nei ją gydyti“, – tikina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. dr. Saulius Čaplinskas. Pasak jo, gripas vis dar išlieka dažniausiai mus kamuojanti liga: „Dažnas galvoja, kad jam tai negresia. Tačiau čia ir pasireiškia žmogaus išmintingumas – juk skiepijame sveiką žmogų ir taip apsaugome jį nuo gripo ir su juo susijusių nemalonumų bei išlaidų“.
Kasmet Valstybinė ligonių kasa centralizuotai perka sezoninę gripo vakciną, kurią gydymo įstaigoms pristato jos tiekėjas. Šia, valstybės apmokama vakcina, skiepijami rizikos grupėms priskiriami žmonės – vyresni nei 65 m. senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, nėščios moterys, socialinės globos ar slaugos įstaigų gyventojai ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Gyventojai, nepriskiriami rizikos grupėms, gydymo įstaigose gali pasiskiepyti mokama vakcina. Iki šiol Lietuvoje buvo prieinama tik trivalentė gripo vakcina, o šiemet pasiskiepyti galima ir keturvalente vakcina. Skirtumas tarp jų toks, kad trivalentė vakcina apsaugo nuo trijų dažniausiai cirkuliuojančių gripo viruso potipių, o naujoji keturvalentė vakcina – nuo keturių. Vakcinų kainos gali svyruoti priklausomai nuo gydymo įstaigos ir vakcinos tipo – nuo 8 iki 25 eurų.
Matematika labai paprasta: skiepai nuo gripo vidutiniškai atsieina 15 eurų, o ligos gydymas ir su juo susijęs nedarbingumas piniginę paplonina bent 60 eurų. Išvada akivaizdi, ypač turint omenyje galimas gripo komplikacijas ir jų pasekmes. Tačiau Lietuvoje besiskiepijančių nuo gripo procentas vis dar keletą kartų mažesnis nei Vakarų šalyse. Vis dėlto, pasak gydytojų, pozityvi tendencija matoma – lyginant su 2010 m., skiepų nuo gripo kiekis gerokai išaugo.
