Dar prieš šimtą metų šiltuoju metu laiku šniurkščiojantys ir čiaudintys žmonės ašarotomis akimis buvo retenybė, tačiau dabar tokių apstu. Alergija vadinama mūsų amžiaus rykšte. Daugiau kaip 150 mln. europiečių kenčia nuo šio negalavimo ir tai – dar ne pabaiga, nes tai – viena sparčiausiai plintančių ligų, apimanti vis daugiau sergančiųjų.

Šienligės „džiaugsmai“

Pavasario laukia daugelis nuo žiemos pavargusių žmonių: rodos, atgimstanti gamta, sužydėję medžiai, pievos įlieja naujų jėgų, paskatina atgimti ir šypsotis pasauliui. Tačiau 28-erių Rugilei K. tai – pats sunkiausias periodas. „Džiaugsmai“ prasideda varvančia nosimi, ji išburksta, ašaroja akys, pradedu kosėti, čiaudėti, kankina galvos skausmai, – atviravo ji. – Būna, kad pakyla temperatūra, pradeda niežėti kūną, todėl tenka gerti antihistamininius vaistus.“

Prieš kelerius metus prasidėjusi alerginė sloga, kuri kamuoja Rugilę, arba šienligė, – viena iš dažniausių alergijos formų. Pavasarį ir vasarą ją sukelia medžių, žolynų, krūmų žiedadulkės. Tiesa, save „kiaušiniu“ ironiškai pavadinusi Rugilė kenčia ir nuo gyvūnų plaukų, todėl jai katės ir šunys kelia siaubą. Tokius pat jausmus mergina jaučia ir regėdama medų: tai, kas kitiems žmonėms yra vaistas ir sveikatingumo simbolis, jai – produktas, sukeliantis alergiją.

Gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Julijos Aleksaitienės teigimu, medžių žiedadulkėms jautriems žmonėms sunkiausia ištverti pavasarį, kai pradeda žydėti beržai, o štai Rugilei pasireiškia kryžminė alergija, kuri gan dažna. „Tam tikri produktai, kuriuos organizmas atpažįsta kaip žiedadulkių alergeną, gali sukelti alergiją, todėl Rugilė turėtų vengti riešutų, medaus ar kitų produktų“, – patvirtino gydytoja.

Kalta aplinka

Šešerių metukų Austėja alergiją paveldėjo iš tėčio. Ji negali valgyti kiaušinių, dūsta nuo žiedadulkių, todėl žydėjimo sezonu turi vartoti vaistus. Aleksandrui, dabar sulaukusiam 30 metų, alergija taip pat pasireiškė kūdikystėje. Jį persekioja dusulio priepuoliai, jis negali vartoti žuvies, šokolado, riešutų, pomidorų, kriaušių, braškių, ananasų.

Pasak alergologės J.Aleksaitienės, polinkis sirgti alerginėmis ligomis priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Alergiją skatina didėjanti aplinkos tarša, maisto produktuose esančios kvapiosios medžiagos, konservantai, dažikliai, stresas, žalingi įpročiai, gausus medikamentų vartojimas. Pastebėta, kad kaimuose žmonės mažiau serga alergijomis. Ši neganda gali būti paveldima: jei vienas iš tėvų sirgo šia liga, tikėtina, kad ji pasireikš ir vaikams. Dauguma alergijų prasideda vaikystėje, bet kai kuriems žmonėms ji pasireiškia daug vėliau.

Nusilpęs imunitetas

„Visų alerginių reakcijų atsiradimo priežastis ta pati – nusilpusi imuninė sistema ir užterštas organizmas, – pripažino Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro edukologė Vida Dubinskienė. – Kai organizmo šalinimo sistemos – kepenys, inkstai, virškinimo traktas – yra perkrautos, organizmas pradeda toksinus šalinti per odą ar kvėpavimo takų gleivinę.“
Neretai kartu su alergija ms reiškiasi ir buitinė alergija. Tada alergine sloga sergama visus metus, nepriklausomai nuo sezono. Sergančiųjų šienlige galvos kraujagyslės ir klausos nervas dažnai pažeidžiami, žydėjimo metu juos vargina stiprūs galvos skausmai ir sutrinka pusiausvyra. Žiedadulkės gali sukelti ir epilepsiją.

Kaip išvengti kontakto?

Gydant alergijas, J.Aleksaitienės teigimu, pirmiausia rekomenduojama vengti kontakto su alergenais. „Alergija – tai neįprasta reakcija į aplinkoje esančius alergenus – žiedadulkes, namų dulkes, maisto produktus, naminius gyvūnėlius, vaistus, buitinės chemijos medžiagas, pelėsį. Ji išsivysto, nes sutrinka imuninė organizmo sistema ir jame ima gamintis tam tikri baltymai – imunoglobulinai E, suaktyvėja ląstelės. Alergijai gydyti paprastai skiriamas preparatas, palengvinantis ar numalšinantis simptomus“, – pasakojo ji.

Tačiau lengviau pasakyti nei padaryti, nes, tarkime, išvengti akistatos su žiedadulkėmis pavasarį ar vasarą neįmanoma. O ką jau kalbėti apie namų erkutes, kurios gyvena namuose visą laiką? Tačiau alergologė turi gerų žinių: tinkamai gydantis, laikantis dienos režimo, racionalios mitybos, vengiant alergiškos buitinės aplinkos, galima apsisaugoti nuo alerginių ligų, nebijoti pavasario, džiaugtis bundančia ir žydinčia gamta.

„Alergija gali būti gydoma ir imunoterapija, – sakė gydytoja. – Svarbiausias šio metodo taikymo tikslas – atkurti imuninės sistemos pusiausvyrą ir normalią reakciją į alergenus. Todėl ligoniui skiriamos vis didesnės alergenų dozės, kol imuninė sistema į juos jau nereaguoja.“

Profilaktikos priemonės

Sezono metu, kai žydi augalai, kurių žiedadulkėms esate alergiški, venkite kontakto su jais. Jokių pasivaikščiojimų po žydinčias pievas, javus, vejas! Išmokite atskirti augalus, kurių žiedadulkėms suaugusysis ar vaikas alergiškas.

Saulėtą, vėjuotą dieną geriausia būti namuose užsidarius langus. Kambarys vėdinamas uždengus orlaidę nuolat drėkinama marle. Atostogaukite vietovėse, kur yra mažiau žiedadulkių, pavyzdžiui, prie jūros, kalnuose, spygliuočių miškuose.

Grįžusiems iš lauko visiems šeimos nariams rekomenduojama pasikeisti viršutinius drabužius, nusiauti batus, praplauti akis, nosį ir plaukus vandeniu, t. y. pašalinti prilipusias žiedadulkes.

Neįleiskite į namus kačių, šunų, nes ant jų kailio gali būti daug žiedadulkių.
Venkite uodų, bičių, širšių, vapsvų įgėlimų. Nevartokite medaus, nes jame yra iki 10 proc. įvairių žiedadulkių.

Nelaikykite kambaryje žydinčių gėlių, ypač pelargonijų, raktažolių. Kasdien drėgnu audiniu valykite dulkes. Svarbiausia profilaktinė priemonė yra maisto, sukeliančio alergiją, vengimas.

Labai svarbu išgydyti lėtinius infekcinius židinius, sutvarkyti dantis, nes mikrobiniai alergenai jautrina organizmą ir jis tampa laidesnis žiedadulkėms.

Sergantįjį šienlige gydyti reikia pradėti kuo anksčiau – likus kelioms savaitėms iki žydėjimo pradžios.

Visada turėkite alergiją slopinančių vaistų.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS