Nors visi nekantriai laukiame pavasario, kartu su juo sugrįžta ir alergijų metas, kurį pasitinkame čiaudėdami ir varvančiomis nosimis. Specialistės papasakojo apie dažniausius pavasarinių alergijų tipus, atskleidė, kodėl alergiškų žiedadulkėms kasmet vis daugėja, patarė, kaip pasiruošti alergijų metui ir paneigė populiariausią įsitikinimą apie alergijas – įsitikinimą, kad niekam nesi alergiškas.
Kaip atskirti nuo peršalimo?
Nors kai kurie alergijos požymiai yra panašūs į peršalimo, anot BENU vaistininkės Loretos Tamošauskienės, svarbu nepamiršti, kad peršalimą sukelia virusai, o alerginė reakcija yra pernelyg stipri imuninės sistemos reakcija į alergeną.
„Jei peršalimas pasireiškia praėjus 2–3 dienoms po kontakto su virusu, o jam būdingas ir dažnai jaučiamas šaltkrėtis, karščiavimas, raumenų, galvos skausmas, nuovargis, tai alergijos pradžia yra staigi, jai nebūdingas nei šaltkrėtis, nei karščiavimas ar raumenų skausmas. Alergiją išduoda ašarojančios, paraudusios, paburkusios akys, niežulys, bėganti, paburkusi nosis, dažnas čiaudulys, o sunkesniais atvejais – ir dusulys“, – sako L. Tamošauskienė.
Dažniausia pavasario viešnia – šienligė
Pasak medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina Practica“ gydytojos Gitanos Skendelytės, pavasarį dažniausiai pasitaikančios alergijos yra susijusios su žiedadulkėmis ir kitais aplinkos alergenais, o bene dažniausiai nustatoma – šienligė, pasireiškianti staigiu čiauduliu, bėgančia, užgulta nosimi, akių niežėjimu, paraudimu, ašarojimu.
„Prie pavasarinių alergijų taip pat priskiriamas ir alerginis akių uždegimas, konjunktyvitas. Jis pasireiškia akių niežėjimu, paraudimu, jautrumu šviesai, akių vokų patinimu, ašarojimu. Pavasarį dėl žiedadulkių gausos dažnai suaktyvėja ir kitos alergijos, ypatingai susijusios su kvėpavimo takais, pavyzdžiui, alerginė astma“, – sako G. Skendelytė.
Alergijų gausai įtakos turi ir klimato kaita
Anot G. Skendelytės, didėjantį alergijų skaičių nulemia daugybė veiksnių – nuo klimato kaitos iki oro taršos, paveldėjimo ir gyvenimo būdo pokyčių. Dėl klimato atšilimo prailgėja augalų žydėjimo metas, tad žmonės ilgesnį laiką yra veikiami žiedadulkių alergenų. Žiedadulkių koncentracija ore taip pat kasmet fiksuojama vis didesnė – kai šilčiau, augalai žydi aktyviau, išskiria daugiau žiedadulkių.
„Čia prisideda ir oro užterštumas, nes smulkios kietosios dalelės susijungia su žiedadulkėmis, jas lengviau įkvepiame, keičiasi žiedadulkių struktūra. Be to, šiuolaikinis gyvenimo būdas – polinkis viską dezinfekuoti, plauti, sterilizuoti, mažai laiko praleisti gamtoje – sumažina tikimybę susidurti su natūraliais mikroorganizmais, treniruojančiais mūsų imuninę sistemą bei jos atsaką“, – pasakoja G. Skendelytė.
Populiariausias įsitikinimas: aš niekam nesu alergiškas
Anot L. Tamošauskienės, vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų apie alergijas yra galvojimas, jog niekam nesi alergiškas, nes alergija niekada nepasireiškė – alergija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir bet kuriuo metu.
Jai pritaria ir G. Skendelytė. Pasak jos, kūno jautrumas bėgant metams keičiasi, keičiasi ir aplinka, kurioje gyvename, ir mūsų imuninė sistema bei jos atsakas į svetimus agentus.
„Be to, nustatoma ir kryžminių alerginių reakcijų, kuomet žmogus, alergiškas vienam baltymui, staiga tampa alergiškas kitam. Pavyzdžiui, žmonės, alergiški beržų žiedadulkėms, gali pastebėti, kad pradeda netoleruoti obuolių ar riešutų. Taip nutinka, nes ilgainiui kūnas gali pradėti reaguoti į panašios struktūros baltymus“, – sako G. Skendelytė.
Pasak L. Tamošauskienės, kitas klaidingas įsitikinimas – manymas, kad antihistamininiai vaistai gali būti vartojami tik trumpą laiką, jų negalima vartoti ilgai. „Kartais jų užtenka 2–3 dienų kursui, kartais jie vartojami prieš prasidedant alergijai, pavyzdžiui, žiedadulkių sezonui, ir visą laikotarpį, kol aplinkoje esama didelės alergeno koncentracijos. Svarbu pabrėžti, kad vaistai alergijų negydo – tik mažina simptomus, kad žmogus galėtų komfortiškai jaustis“, – pabrėžia vaistininkė.
Pasiruošimas alergijų metui
G. Skendelytė tikina, jog pasiruošti pavasario alergijų sezonui galima iš anksto – išsityrus savo alergiją, galima iš karto pradėti vartoti antialerginius vaistus. Taip pat būtina nuolat stiprinti savo imuninę sistemą – sveikai maitintis, vartoti pakankamą kiekį vitaminų, būti fiziškai aktyviems.
„Prasidėjus augalų žydėjimui, būtina kiek įmanoma sumažinti kontaktą su žiedadulkėmis: vėjuotomis dienomis namuose uždaryti langus, lauke būti tik anksti ryte ir vėlai vakare, kai žiedadulkių sumažėja. Namuose žiedadulkių kiekį kontroliuoja oro drėkintuvai ir oro valytuvai, gelbsti reguliarus dulkių valymas“, – sako G. Skendelytė.
Pasak L. Tamošauskienės, žiedadulkių koncentraciją ore padeda sekti įvairios programėlės, o namus nuo jų apsaugoti galima ir specialiais, ant langų tvirtinamais tinkleliais. Ūmią alerginę reakciją slopina antihistamininiai preparatai, kurie parenkami priklausomai nuo alergijos pobūdžio, stiprumo bei požymių.
„Esant alergijai įkvepiamiems aplinkos alergenams, žiedadulkėms, dulkėms, dulkių erkutėms, gyvūnų, paukščių išskiriamiems alergenams ar pelėsiui, gali būti skiriami tiek vietinio poveikio antihistamininiai preparatai, tokie kaip akių lašai ar nosies purškalai, tiek sisteminio poveikio vaistai tablečių ar skystose formose, priklausomai nuo žmogaus amžiaus“, – teigia vaistininkė.
Specialistės pabrėžia, jog pavasarinės alergijos gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, todėl svarbu imtis ilgalaikių sprendimų, o savo alergijų žinojimas, alergenų nustatymas leidžia pasiruošti alergijos sezonui, pasirinkti tinkamus vaistus ir imtis kitų prevencinių priemonių.
Parrengta pagal „Tamro Baltics“ pranešimą
