Skleidžiasi medžių pumpurai ir žydi pievos, bet vietoje džiaugsmo – varvanti nosis, ašarojančios akys, kamuoja kosulys ar net išberia odą. Kaip suvaldyti daug žmonių pavasarį „pasveikinančią“ alergiją žiedadulkėms – šienligę?
Įkvėpęs alergiją sukeliančių žiedadulkių žmogus suserga per 5–15 min. Alerginė reakcija primena uždegimą. Abiem atvejais kvėpavimo takų gleivinės paburksta, patinsta, išsiskiria daugiau sekreto. Pavasarį šis procesas vyksta aktyviau, nes gleivinės būna nusilpnintos peršalimo ligų. Dažnai pasikartojanti alergija gali komplikuotis bronchų astma.
Alergiją sukelia iškreiptas žmogaus imuniteto atsakas į svetimas medžiagas. Dirginanti medžiaga vadinama alergenu, į kurį pirmą kartą reaguojant organizme susidaro antikūnai – imunoglobulinai. Vėl patekus dirginančiai medžiagai gali prasidėti alerginė reakcija.
Pasak „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijos vadovo gydytojo Svajūno Barakausko, daugybė žiedadulkėms jautrių pacientų sveikintų pavasarį be alergijos, jei pasistengtų išsiaiškinti savo ligos kaltininką – alergeną, o po to imtųsi būtinų apsaugos priemonių arba gydytųsi. Tačiau net 60 – 70 proc. alerginės kilmės ligų lieka nediagnozuota.
Alergeną parodo kraujo lašas
„Užkluptas alergijos žmogus tampa dirglus, jo gyvenimo kokybė blogėja, o vėliau gali susirgti ir depresija, jau nekalbant apie gyvybei pavojingą anafilaksinį šoką. Pacientas kenčia ir dažnai nežino, kad savo alergenus šiais laikais gana lengvai galima išsiaiškinti atlikus kraujo tyrimą“, – pastebėjo gydytojas S. Barakauskas.
Pasak jo, norint pacientui padėti pirmiausia surenkama anamnezė – pokalbio metu gydytojas kuo daugiau sužino apie žmogaus gyvenimo būdą ir aplinką, pirmųjų ligos požymių laiką bei pan. Tuomet tiksliau galima skirti reikiamus tyrimus.
Jei iškyla problema gauti alergologo konsultaciją, žmogus pirmiau gali ateiti į medicininių tyrimų laboratoriją, kurioje alergenas atskleidžiamas atlikus imunoglobulinų kraujyje analizę.
Dauguma alergiškų žmonių yra jautrūs kelioms augalų rūšims. Daugiausia rūpesčio pavasarį jiems sukelia lazdynų, alksnių ir ypač beržų žirginiai. Reikia atkreipti dėmesį, kad žiedadulkės yra labai lakios ir vėjas jas nuneša šimtus kilometrų. Todėl alergijos pavojus gali kilti anksčiau nei prasideda vietinių augalų žydėjimo sezonas.
Kita šienligės banga prasideda pievose sužydėjus motiejukui, miglei, svidrei, javams ir kt. Kai kurių ypač dirginančių žolių pavadinimai daugeliui gali būti negirdėti.
„Pavyzdžiui, kvapioji gardūnytė – Lietuvos pievose gausiai auganti kukli žolelė, kuri šienui suteikia tokį gardų kvapą. Pasirodo, jog šis augalėlis, pavadintas senovės lietuvių dievo Gardūnyčio, saugojusio ėriukus ir jų aptvarus, garbei, yra vienas iš aršiausių šienligės sukėlėjų“, – sakė gydytojas S. Barakauskas.
Alergiją skatina ir piktžolių – ypač pelyno – žiedadulkės, todėl šienligės sezonas Lietuvoje gali trukti net iki vėlyvo rudens. Siekdama atkreipti dėmesį į galimybę kontroliuoti alergiją „Medicina practica“ laboratorija organizavo sveikatos profilaktikos akciją „Sveikink pavasarį be alergijos!“. Jos metu gyventojams ne tik skleidžiama informacija, bet ir gerokai pigiau atliekami alergenų tyrimai.
Alergiją sukelia ir maisto kvapas
Kai įtariama, kad ligą galėjo išprovokuoti žiedadulkės, tiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: augalų žiedadulkės, namų erkutės, gyvūnai ir kt.
Sužinojęs savo alergijos kaltininką žmogus gali rinktis tinkamos pagalbos priemones. Viena geriausių išeičių – vengti bet kokio kontakto su alergenu. Pavyzdžiui, prasidėjus pavojingų augalų žydėjimo metui jautrus žiedadulkėms pacientas turėtų atsisakyti išvykų į gamtą, ant buto langų įrengti apsauginius žiedadulkių tinklelius, neatidarinėti automobilio langų, grįžus namo nusiprausti po dušu ir kt.
Šienlige sergantys žmonės turėtų būti atidesni ir maisto produktams – alergologai juos įspėja apie galimą žiedadulkių ir maisto kryžmines reakcijas. Pavyzdžiui, jautrūs beržo žiedadulkėms pacientai gali būti alergiški obuoliams ar morkoms. Saugantis maisto alergenų reiktų žinoti, kad alergiją gali sukelti ne tik pats produktas, bet ir visi su juo susiję patiekalai ar net jo kvapas.
Maisto alergenus irgi atskleidžia kraujo analizė. Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, tiriama maisto alergenų paletė. Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė. Lėtinę alergiją (kai alerginės reakcijos pasireiškia po 3–72 valandų) parodo maisto netoleravimo tyrimas.
Kai pacientui per daug sudėtinga išvengti kontakto su alergenais, alergiją galima bandyti gydyti. Tam naudojami ligos simptomus mažinantys medikamentai, imunoterapija, natūralios organizmą atstatančios priemonės ir kt.
