Pirmasis šventės „Keliaujanti vėtrungė“ ciklo renginys „Knygų milžinai“ įvyks birželio 21 d. 19 val. Martyno Jankaus muziejuje, Paveikslų sode. Skambant Klaipėdos kamerinio orkestro (meno vadovas Mindaugas Bačkus) muzikai, renginio metu bus skaitomi dramaturgo Mindaugo Valiuko tekstai.Šiemet šventės sumanytojų tikslas atkreipti dėmesį į etnografinį Mažosios Lietuvos regioną kiek kitokiu kampu – sujungiant istoriją ir šiuolaikinį meną. Trijų renginių ciklas „Keliaujanti vėtrungė: tikėjimas, legendos ir knygų milžinai“ šiemet vyks Bitėnuose, Nidoje ir Ventės rage.
Pasak šventės kuratorės Viktorija Binkulienės, šių metų renginiai yra tęstiniai. 2023 m., kai kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ tapo sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu, gimė idėja jį sureikšminti per šiuolaikinio meno prizmę, siekiant gilesnio Mažosios Lietuvos regiono pristatymo ir jo populiarinimo.
Renginių esmė yra ne tik vėtrungių simbolikos puoselėjimas, bet ir su jomis susijusių vietinių legendų, tikėjimo ir kūrybos integravimas į vieną kultūrinį naratyvą. Pasitelkiant muzikos, šokio, teatro, dailės, medijų meno jungtis, kurios perteikia Mažosios Lietuvos krašto istoriją, sukurti visapusišką ir turtingą kultūrinę patirtį šventės lankytojams.
Viena iš šventės temų – knygų milžinai – mini didžiausius ir svarbiausius Mažosios Lietuvos kūrėjus. Vienas jų – Vydūnas, kurio pasaulėjautą žiūrovams naujomis spalvomis pateikia dramaturgas Mindaugas Valiukas. Pasak dramaturgo, Vydūnas yra viena ryškiausių ir reikšmingiausių Mažosios Lietuvos asmenybių, labai egzotiška ir aktuali iki šiol, ne iki galo perprasta ir įvertinta.
Vienas labiausiai imponuojančių dalykų yra tai, kad Vydūnas buvo ne tik žodžio žmogus. Jis labai išmaniai, efektingai ir efektyviai veikė. Vydūnas buvo žmogus orkestras: ir mąstytojas, ir dramaturgas, ir režisierius, dirigentas, ir dainininkas, ir jogas. Bitėnuose dalyviai išgirs šio krašto istoriją, pajaus iškiliausių, čia amžino poilsio atgulusių, Mažosios Lietuvos knygų milžinų – Vydūno, Martyno Jankaus bei Kristijono Donelaičio – dvasią ir svarbą ne tik Mažosios Lietuvos regionui, bet ir visai Lietuvai.
„Legendos“ liepos 13 d. 22 val. aplankys Parnidžio kopą Nidoje. Čia klausydamiesi Lauritos Peleniūtės ir grupės muzikinės programos, saulėlydžio prieblandoje „gaudant“ gintarą per mistifikuotas šviesos projekcijas, šventės dalyviai pateks į vietovę, kurioje gyvena vis dar legendas šnabždantys gintarai.
Šventės pabaigai – rugpjūčio 16 d. 21 val. „Tikėjimas“, prie Ventės rago švyturio. Čia stebėdami šokio trupės „Nuepiko“ modernaus šokio programą, klausydamiesi užburiančios šiuolaikinės ir folkloro motyvais apipintos muzikos, šventės žiūrovai susipažins su seniausio Mažosios Lietuvos švyturio dvasia ir tikėjimu, kuris bangomis saugiai parnešdavo žvejus į krantą. Čia, minint Švyturių metus, vyks Nidos ir Ventės rago švyturių sąšauka.
Ekskursiją ne tik per žymiausias Mažosios Lietuvos vietoves, kuriose vyks šventės renginiai, bet ir į praeitį per muziką siūlo kompozitorius Marius Salynas. Svarbus istorinis šių renginių kontekstas – žinojimas, kad esi šios istorinės praeities, jos žmonių, vietovių, įvykių palikuonis, nešiojantis savyje taip sunkiai saugotą lietuvybės savastį, – suteikia didžiulį kūrybinį impulsą, bendrystės jausmą.
Šios šventės muzika yra taikomoji, paryškinanti bendrą vyksmo įspūdį, pabrėžianti ir emociškai sustiprinanti tam tikrus svarbius akcentus. Įvykių istoriškumas, autentiškumas muzikoje bus formuojamas per kraštui būdingas intonacijas, dermes, ritminius piešinius, pulsacijas.
Taip pat svarbus instrumentarijus, bendras garsovaizdžio spalvų spektras, sąskambių ir štrichų variacijos, sujudinančios pasąmoninius klausytojo sluoksnius, sukeliančios tam tikrus jausmus, galbūt prisiminimus. Klausytojui bus galima pasiūlyti garsinį ekskursą į praeitį, konkrečią vietovę, į kontekstus, sietinus su istorinėmis šių vietų personalijomis. Tačiau tai yra itin subtilu, individualu, efemeriška.
Šiai temai atliepti tenka paskirti iš tiesų daug laiko ir informacijos, faktų paieškos gali trukti ištisus mėnesius. „Tai buvo maksimalus apsikrovimas tekstais – knygomis ir straipsniais istorinio konteksto sukūrimui ir veikėjų dialogams sukurti. Nes veikėjai per konfliktą, – dialogus, bendravimą, ginčus ir diskusiją turi papasakoti nedidelį, bet labai svarbų Mažosios Lietuvos istorinį tarpsnį, glaustai ir įdomiai papasakoti apie asmenybes ir įvykius. Uždavinys nelengvas, nes veikėjai turi būti gyvi, įdomūs, psichologiškai ir istoriškai motyvuoti, o žiūrovas turi būti ne tik istoriškai informuotas, bet ir patirti emocijas,“ – teigia M. Valiukas.
V. Binkulienės teigimu, ši šventė itin svarbi ne tik Mažosios Lietuvos kraštui, bet ir visai Lietuvai. Išsaugant kultūrinį tapatumą šiandieninėje plotmėje, išlaikomos išskirtinės tradicijos, kalbos, papročiai ir vertybės, kurios praturtina visos Lietuvos kultūrą.
Susijungusios įvairios kūrybinės idėjos ir iniciatyvos gali sukurti naujus kultūros ir meno produktus, įtraukiančius įvairias visuomenės grupes. Žmogaus tapatybei įtakos turi vietos tapatumo pojūtis, kuris itin svarbus šiuolaikiniame globalizacijos pasaulyje. Na, o etnografinio Mažosios Lietuvos regiono savitumas itin ryškus: jūra, marios, potvyniai, vėjai.
Žinoma, laikui bėgant keičiasi gyventojai, jų įpročiai, kurie kuria naują gyvenamąją aplinką, todėl kinta ir tapatybės sąvoka. Šiandien amatas tapo ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir meninės saviraiškos priemone. Bažnyčia šiandien ne tik maldos namai, bet ir sakralinių kultūrinių renginių erdvė. Šiandien gimę žmonės kuria savo laikmečio vertybes ir ieško savo kultūrinės tapatybės. Tačiau visada išlieka krašto istorijos ženklai – tikėjimas, legendos, kultūra.
Šventės „Keliaujanti vėtrungė: tikėjimas, legendos ir knygų milžinai“ rengėjai: Šilutės kultūros ir pramogų centras ir Nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“
