„Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje

Kovo 1 d. visuomeninė asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašydami nepritarti grupės Seimo narių teikiamamiems įstatymų projektamas, kuriais siekiama kai kuriose Lietuvos savivaldybėse ir valstybės įstaigose įteisinti vadinamąsias „pagalbines kalbas“.

Kaip žinia, šių metų vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (Dovilė Šakalienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas) įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696)  ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas (XIIIP-1697), kuriomis numatoma visose Lietuvos vietovėse, kuriose tautinės mažumos atstovai sudaro gyventojų trečdalį, įteisinti savivaldybėse ir valstybės įstaigose „pagalbines kalbas“.

Pasak visuomenininkų „šis siūlymas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 14 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą, bei Konstitucinio Teismo suformuotai valstybinės kalbos doktrinos praktikai, nes siekia įvesti Lietuvoje dvikalbystę“.

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ primena, jog Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas valstybinės kalbos statusas reiškia tai, kad kiekvienas Lietuvos pilietis privalo mokėti lietuvių kalbą, vartojamą viešajame Lietuvos gyvenime. Kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kurią jiems priimtiną kalbą. Tai, kad oficialūs dokumentai rašomi valstybine kalba, nepaneigia tautinėms mažumoms save priskiriančių piliečių teisės rašyti, skaityti ir bendrauti bet kuria kita kalba, jeigu tai nesusiję su Konstitucijos apibrėžta valstybinės kalbos vartojimo sritimi.

„Teikiamas Tautinių mažumų įstatymo projektas (XIIIP-1696)  ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisos (XIIIP-1697) implikuoja  prievolę Lietuvos piliečiams, dirbantiems tam tikrų Lietuvos vietovių valstybinėse įstaigose, be valstybinės kalbos mokėti ir vadinamąsias „pagalbines kalbas“, tuo sudarydamas sąlygas diskriminuoti Lietuvos piliečius pagal kalbų mokėjimą. Taip būtų pažeistas valstybinės kalbos, darančios visus piliečius lygius prieš įstatymą, statusas“, – rašoma visuomenininkų pareiškime.

„Smerkiame pastangas įteisinti dvikalbystę Lietuvoje. Tai prieštarauja mūsų šalies Konstitucijai. Lietuva niekuomet nėra pasirašiusi jokių tarptautinių susitarimų, kurie įpareigotų suteikti kalbines privilegijas kitakalbiams Lietuvos piliečiams. Nei Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, nei 1994 metų Lietuvos-Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, nei jokie kiti teisės aktai neįpareigoja Lietuvos įteisinti dvikalbystę ar kokias kitas privilegijas. Tautinių mažumų įstatymas apskritai yra perteklinis teisės aktas ne tik todėl, kad dauguma Europos Sąjungos valstybių iš viso neturi Tautinių mažumų įstatymo, bet ir todėl, kad visos tautinių mažumų teisės Lietuvoje jau yra užtikrintos kitais šalyje galiojančiais įstatymais“, – sako asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas.

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ buvo įkurtas 2017 m. rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijoje Lietuvos piliečių iniciatyvinei grupei „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengus konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“. Šioje konferencijoje ir buvo priimtas sprendimas neformalaus TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.

Judėjimo (kartu su išrinktais Tarybos nariais) steigėjais tapo: Zigmas Zinkevičius (1925-2018), Antanas Tyla, Arnoldas Piročkinas, Vincas Labutis, Sofija Jūratė Laučiūtė, Dainius Razauskas, Valentinas Stundys, Aušra Jurevičiūtė, Rytas Kupčinskas, Eglė Mirončikienė,Kęstutis Ignatavičius, Rasa Čepaitienė, Dovilas Petkus, Arnas Simutis, Linas V. Medelis, Libertas Klimka, Audrius Rudys, Virginijus Jocys.

Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ tarybą sudaro: muziejininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. dr. Laima Kalėdienė, hab. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, studentė Monika Morkūnaitė.