Birželio 20 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos saugyklose Istorijų namuose lankėsi dr. Audrius Plioplys – Čikagoje gyvenantis lietuvių kilmės gydytojas neurologas, menininkas, padovanojęs muziejui savo sesers Ramutės Plioplytės (Plioplys, 1953–2007) prieš du dešimtmečius surištą šiaudinį sodą, kuris buvo saugomas Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje. Ši visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, įkurta 1981 m., yra didžiausias lituanistikos akademinis archyvas ir knygų leidykla už Lietuvos ribų. Centras sutiko padovanoti sodą Lietuvai, „kad būtų ne tik išsaugotas, bet ir rodomas“. Todėl jis įveikė ilgą kelią ir puikios būklės pateko pas mus.
Ramutė Plioplytė (1953–2007), gimusi Toronte (Kanadoje), turėjo judėjimo negalią, tačiau liga nesustabdė jos kelionių ir neapribojo kūrybinio polėkio. Baigusi Čikagos universitetą, Ramutė dvejus metus studijavo lingvistiką Vilniaus universitete. Ji domėjosi liaudies dainomis, bendravo su tautodailininkais, liaudies meistrais, mokėsi iš jų. Pati mokėjo rišti šiaudinius sodus, austi, marginti margučius.
Gyvendama Amerikoje, brangino lietuvybę, dėstė lietuvių kalbą Pedagoginiame lituanistikos institute Čikagoje, išvertė į anglų kalbą kelis lietuvių kalbos vadovėlius, parengė knygą Lietuvių kalbos istorija. Jos vardu įsteigtas specialus stipendijų fondas lietuvių lingvistikos studentams.
Sodas – ne pirma dr. Audriaus Plioplio dovana muziejui. 2021 m. jis atsiuntė paštu per aštuonias dešimtis sesers margučių ir šiaudinių eglutės žaisliukų. Tų pačių metų rudenį, vis dar siautėjant kovido infekcijai, atvyko ir pats, kad atvertų siuntinį ir įsitikintų, ar visi trapūs kūriniai į Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyrių buvo pristatyti sveiki.
Margučiai ir originalūs paukščiai-margučiai su sparnais iš vėduoklėmis išlankstyto popieriaus buvo eksponuoti pernai LNM surengtoje parodoje „Kelkis, kelkis jau Velykos!“. Ramutės Plioplytės margučių yra Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje, Minesotos universitete, Toronto viešojoje bibliotekoje Kanadoje, Portsmuto muziejuje Anglijoje.
Čikagoje R. Plioplytės surištas šiaudinis sodas patvirtina, kad sodų rišimo tradicija yra gyva ir perduodama iš kartos į kartą ne tik Lietuvoje, nes ir svetur gyvenantiems lietuviams svarbu savo aplinką puošti tradiciškai.
Sodas – ne tik puošmena, bet ir apsauga, nes tikima, jog per šventes į jį susirenka artimųjų vėlės, kurios apsaugo nuo nelaimių ir atneša sėkmę, kad sukdamasis sodas pripildo namus geros energijos, darnos, santarvės.
2023 m. gruodžio 5 d. sodų rišimo tradicija pripažinta pasaulyje – įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį nematerialaus žmonijos kultūros paveldo sąrašą.
