„Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais

Visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį su siūlymu 2019-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbti Lituanistikos metais.

„Siūlymas pagristas tuo, jog prieš šimtą metų atkurdami Lietuvos valstybę, ją steigiančią lietuvių tautą apsibrėžėme kalbiniu pagrindu. Tai buvo naujas, modernus, europines tendencijas atitikęs mąstymas. Lietuvių kalba iki šiol yra moderniosios lietuvių tautos tapatumo pagrindas. Lietuvos valstybė yra prisiėmusi pareigą rūpintis lietuvių kalba, Konstitucijoje paskelbusi ją valstybine, o mokslą apie lietuvių kalbą, lituanistika, įvardija prioritetu. Be to, mažiau kam žinoma, kad kitąmet sukanka 80 metų nuo Lituanistikos instituto įkūrimo. Dabar tai Lietuvių kalbos institutas, jame vyksta svarbiausi lituanistikos mokslo tyrimai, rengiami taikomieji lietuvių kalbos leidiniai – žodynai, gramatikos ir kiti. Praėjusieji metai lituanistikos mokslui atnešė daug iššūkių. Būtų prasminga, jei jubiliejiniais metais parodytume jam deramą dėmesį ir pagarbą“, – siūlymą motyvavo „Talkos kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas.

„Talka kalbai ir tautai“ taip pat atkreipia dėmesį į nerimą keliančius Vyriausybės planus naujame Valstybinės kalbos įstatyme silpninti Lietuvių kalbos institutą ir išardyti jo darnaus bendradarbiavimo  sąrangą su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir Lietuvių kalbos inspekcija. Lietuvių kalbos institutas yra vienintelė mokslo įstaiga, kuri vykdo kolektyvinius mokslinius tyrimus, nuosekliai kaupia, saugo ir apdoroja unikalius lietuvių kalbos išteklius – ypatingos svarbos kultūros paveldą. Siekiant sudaryti sąlygas tęsti šį darbą nepriklausomai nuo politinės konjunktūros, „Talkos kalbai ir tautai“ teigimu, reikalinga priimti Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą, kuris jau praėjusią kadenciją buvo parengtas Seime. 

Kreipimęsi pabrėžiama, kad Lietuvių kalbos instituto statusas nėra reglamentuotas įstatymu, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Kai VLKK ir Valstybinės kalbos inspekcijos darbą reglamentuoja įstatymai, Lietuvių kalbos instituto veikla neproporcingai palikta sureguliuoti lydimaisiais teisės aktais. Lituanistikos metų paskelbimas ne tik rodytų pagarbą darbams norminant ir puoselėjant lietuvių kalbą, tačiau ir būtų simbolinė atspirtis stiprinti lituanistikos tyrimus ir apsaugoti juos vykdančių institucijų statusą.

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ buvo įkurtas 2017 m. rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje Lietuvos piliečių iniciatyvinei grupei „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengus konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“. Šios konferencijoje ir buvo priimtas sprendimas neformalaus TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.

Judėjimo (kartu su išrinktais Tarybos nariais) steigėjais tapo: Zigmas Zinkevičius, Antanas Tyla, Arnoldas Piročkinas, Vincas Labutis, Sofija Jūratė Laučiūtė, Dainius Razauskas, Valentinas Stundys, Aušra Jurevičiūtė, Rytas Kupčinskas, Eglė Mirončikienė,Kęstutis Ignatavičius, Rasa Čepaitienė, Dovilas Petkus, Arnas Simutis, Linas V. Medelis, Libertas Klimka, Audrius Rudys, Virginijus Jocys.

Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ tarybą sudaro: muziejininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. dr. Laima Kalėdienė, hab. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, studentė Monika Morkūnaitė.