Bėgimas – viena populiariausių ir prieinamiausių aktyvių veiklų. Ja gali užsiimti kiekvienas, turintis bent minimalų fizinį pasirengimą. Reguliarus, kūnui pritaikytas bėgimas – tai puikus būdas išlikti sveikam, pagerinti fizinę būklę ir psichologinę savijautą. Tačiau, kai nesilaikoma tam tikrų taisyklių ir neatsižvelgiama į savo kūno poreikius, bėgimas, kaip ir bet kuri kita aktyvi veikla, gali nulemti įvairias nelaimes bei pažeidimus.
Plačiau apie tai, ką turėtų žinoti bėgiojantys ar planuojantys pradėti tai daryti žmonės, pasakoja sporto sužalojimų gydyme besispecializuojantis medicinos centro „Northway“ gydytojas ortopedas-traumatologas Arnoldas Sipavičius.
Visokeriopą naudą teikiantis sportas
Pasak pašnekovo, bėgiojant dirba visos mūsų raumenų grupės, todėl stiprėja tiek apatinės, tiek viršutinės kūno dalies raumenys, gerėja bendra kūno forma. Bėgant taip pat gerėja deguonies įsisavinimas organizme, kvėpavimo funkcija, didėja fizinė ištvermė ir darbingumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bėgimas gerina kraujotaką, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, spartina medžiagų apykaitą, padeda efektyviau deginti kalorijas ir yra puiki nutukimo prevencijos priemonė. Bėgiojimas taip pat gali padėti pagerinti laikyseną, išlaikyti sąnarių judrumą, sulėtinti su amžiumi susijusius organizmo senėjimo procesus.
Bėgimas naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Bėgiojimas lauke suteikia galimybę pasimėgauti supančia aplinka, padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, gerina miego kokybę ir yra siejamas su nerimo bei depresijos požymių mažėjimu. Tyrimų duomenimis, bėgiojimas gali efektyviai pagerinti kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintis, dėmesio koncentracija ir kt. Mūsų emocinei sveikatai, laimės pojūčiui ir ilgaamžiškumui svarbią reikšmę turi socializacija. Bėgimas daugeliui tampa puikia galimybe bendrauti su bendraminčiais, dalintis patirtimi, kartu dalyvauti bėgimo varžybose.
Dažniausios bėgikų traumos ir pažeidimai
Nors bėgimas suteikia daug naudų, bėgiojant netinkamai, gresia įvairūs sužalojimai ir pažeidimai. Pasirinkus per didelį krūvį ar intensyvumą, bėgimas gali išvarginti ir išsekinti, avint netinkamus sportinius batelius, gali pradėti skaudėti nugarą, klubo sąnarius, kelius, formuotis netaisyklinga laikysena.
Arnoldo Sipavičiaus teigimu, dažniausia bėgiojimo nulemta problema – apatinės galūnės sąnarių ir raumenų skausmai. Juos gali sukelti per didelis krūvis, bėgimo technikos niuansai, netinkama avalynė, bendro fizinio pasiruošimo trūkumas. Esant tam tikriems anatominiams ypatumams, raumenų balanso sutrikimams gali būti perkraunami sąnariniai paviršiai ilgainiui sukeliantys skausmą, funkcijos praradimą, sąnarinių paviršių, meniskų, raiščių ar sausgyslių lėtinius pažeidimus. Bėgiojant taip pat neišvengiama ir ūmių traumų – raiščių patempimų, plyšimų. Pasak gydytojo, dažniausiai pažeidžiamos čiurnos, kelio ir klubo sąnarių struktūros.
„Jeigu po traumos ar ilgainiui bėgiojant atsiranda skausmas, tinimas, nestabilumo jausmas, judesio amplitudės sumažėjimas, šie simptomai nepraeina pailsėjus ir vėl bėgant pasikartoja, reikėtų nedelsti ir kreiptis į ortopedą-traumatologą“, – atkreipia dėmesį gydytojas.
Negydomi pažeidimai laikui bėgant progresuoja ir gresia didesnėmis problemomis
Pasak specialisto, jeigu sužalojimai susiję su menisko, raiščio, kremzlės pažeidimu, siekiant nustatyti galimą jų priežastį, atliekama sąnario, galūnės apžiūra, tam tikri klinikiniai testai ar jų kombinacijos. Diagnozės patikslinimui pasitelkiami instrumentiniai tyrimai: rentgenograma, ultragarsinis, magnetinio rezonanso tyrimas ir kt. Esant perkrovimo pažeidimui, atliekamas funkcinis ištyrimas judesio laboratorijose. Šio ištyrimo metu analizuojami judesiai, galūnės apkrovimas skirtinguose pavargimo lygiuose ir kt.
„Minėti pažeidimai negali išnykti patys, o bėgant laikui jie progresuoja. Negydant, gali didėti jų apimtis, todėl vėliau gali prireikti sudėtingesnio gydymo, ilgiau užtruks ir pooperacinis periodas. Nesikreipiant dėl gydymo ilgainiui gali grėsti netgi fizinę veiklą stipriai apribojantis dalinis sąnario funkcijos praradimas. Tuo tarpu pažangūs gydymo metodai gali padėti sėkmingai pašalinti pažeidimų priežastis ir grąžinti galimybę toliau džiaugtis aktyviu gyvenimu bei judėjimo teikiamu malonumu. Taigi, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos laiku“, – pabrėžia A. Sipavičius.
Tausojančios artroskopinės operacijos sugrąžina į aktyvų gyvenimą
Diagnozavus lokalų kremzlės pažeidimą, meniskų, raiščių pažeidimą ar plyšimą, daugeliu atvejų prireikia chirurginės intervencijos. Siekiant atkurti pažeistą struktūrą, dažniausiai atliekamos minimaliai invazyvios (artroskopinės) meniskų, raiščių, kremzlės operacijos.
„Operacija dažniausiai atliekama ligoniui taikant bendrinę nejautrą, jos trukmė – iki 2 valandų. Operacijos metu atliekami maži pjūveliai, per vieną iš jų į kelio sąnarį įvedama kamera, atidžiai apžiūrimos visos kelio sąnario struktūros, identifikuojamas pažeidimas ir, naudojant specialius instrumentus bei priemones, pažeistos struktūros susiuvamos, pašalinamos arba rekonstruojamos.
Šiuolaikinė medicina leidžia pasiūlyti vis pažangesnių kelio sąnario problemų būdų. Meniskų siuvimui naudojami specialūs siūlai, kurių dėka siuvant neprireikia papildomų pjūvių. Atliekant kremzlės rekonstrukciją, pažeistas kremzlinis paviršius atnaujinamas ir/arba padengiamas membrana. Kryžminių raiščių rekonstrukcijai naudojamos tos pačios žmogaus kojos sausgyslės, iš kurių formuojamas naujas kryžminis raištis“, – pasakoja didelę patirtį atliekant artroskopines kelio sąnario operacijas turintis ortopedas-traumatologas.
Po tokios operacijos žmogus įprastai gali vykti namo tos pačios dienos vakarą ar kitos dienos rytą. Prieš jam išvykstant parengiamas pooperacinės priežiūros planas (suplanuojami perrišimai, skiriami vaistai pooperaciniam skausmui malšinti), kojos apkrovimo režimas (pateikiamos ramentų, ortopedinių įtvarų naudojimo, judesio amplitudės rekomendacijos), aptariamas reabilitacinis gydymas, suplanuojamas kito apsilankymo laikas. Esant poreikiui, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Pradinis reabilitacinis gydymas gali būti pradedamas iš karto po operacijos, aktyvus – nuo 6–7 savaitės. Ramentų įprastai prireikia iki 3 savaičių po operacijos.
Sveikimo laikas, po kurio galima sugrįžti į aktyvią veiklą, trukmė kiekvienam ligoniui yra individuali. Pasak specialisto, ji priklauso nuo sužalojimo ar jų derinio pobūžio, atliktos operacijos ir kitų veiksnių.
„Atlikus kremzlės pažeidimų gydymą ar menisko susiuvimą, fizinis krūvis ribojamas iki 6–8 savaičių po operacijos, o pilnas grįžimas į aktyvią veiklą ir neribotas krūvis galimas po 4–6 mėnesių (tiek laiko trunka reabilitacinis gydymas, kol atstatomi raumenys ir kt.). Po kryžminių raiščių rekonstrukcijos grįžimas į sportą galimas sugijus naujai suformuotam kryžminiam raiščiui, o tai trunka apie 6–9 mėnesius“, – aiškina A. Sipavičius.
Laikantis gydytojo rekomendacijų, galima tikėtis visiško būklės pagerėjimo ir galimybės grįžti prie įprastos aktyvios veiklos bei fizinių krūvių.
Gydytojo patarimai, kaip bėgioti saugiai
Baigdamas pokalbį specialistas sako, jog bėgime, kaip ir kiekviename kitame sporte, svarbiausia – nuoseklumas ir įsiklausymas į savo kūną. Pradėti bėgioti reikėtų nuo trumpesnių atstumų, nesudėtingų trasų ir palaipsniui didinti intensyvumą. Saugiam bėgiojimui taip pat svarbu pasirinkti tinkamą avalynę. Siekiant išvengti traumų, reikėtų nepamiršti ir tinkamo apšilimo. Jis padidina raiščių ir sausgyslių elastingumą, o tuo pačiu mažina raumenų ar sausgyslių patempimo bei kitų pažeidimų tikimybę. Tuo tarpu specialūs pratimai po bėgimo palengvina ir pagreitina atsigavimą.
„Idealu, jeigu bėgioti pradėtumėte su treneriu, iš kurio gautumėte bėgiojimo technikos ir kitų profesionalių rekomendacijų. Prieš pradedant sportuoti, taip pat reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju – tai ypač svarbu besiskundžiantiems padidėjusiu kraujospūdžiu, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems kitų sveikatos sutrikimų“, – pataria gydytojas ortopedas-traumatologas A. Sipavičius.
